Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
55 53 39 58 š pl 21 14 36 9 r ilg 55 8943278 š pl 21 243583 r ilg 55 8943278 21 243583 Tiškevičiaus neogotikinė koplyčia
Kretingos Senosios kapinės
55°53′39.58″ š. pl. 21°14′36.9″ r. ilg. / 55.8943278°š. pl. 21.243583°r. ilg.
Kretingos Senosios kapinės – kapinės, esančios Kretingos mieste, Vilniaus g., šalia Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios.
Istorija
Nuo XIX a. pr. kapines juosia akmenų mūro tvora, kuri paskutinį kartą rekonstruota 1990 metais. Seniau ant kapinių tvoros abipus pagrindinių vartų stovėjo dvi baublinio tipo koplytėlės su medinėmis polichromuotomis ir paauksuotomis liaudies menininkų darbo Švč. Mergelės Marijos ir Šv. Jono Krikštytojo skulptūromis. Šiandien į kairę nuo pagrindinių vartų ant tvoros stovi Šv. Jurgio, o į dešinę – Pietos skulptūra, kurias išdrožė ir buvusių koplytėlių vietoje pastatė tautodailininkas Raimundas Puškorius.
Vienuolyno vizitacijos aktai ir 1854 m. miestelio planas liudija, kad katalikai ilgą laiką naudojosi tik pietine kapinių dalimi. Tai patvirtina ir čia esanti Šv. Jurgio koplyčia bei susitelkę seniausi memorialiniai paminklai – antkapiai, kryžiai. Likusia kapinių dalimi iki XIX a. 8 dešimtmečio naudojosi stačiatikių bendruomenė.
Šv. Jurgio koplyčios vietoje iš pradžių stovėjusi medinė koplyčia su Švč. Mergelės Marijos skulptūra. Jos vietoje XIX a. I pusėje pastatyta akmenų mūro koplyčia, į kurią perkelta minėta skulptūra bei pastatyti Nukryžiuotojo altorius ir vargonėliai. 1857 m. joje atsirado Šv. Jurgio altorius, perkeltas iš bažnytinių kapinių senosios Šv. Jurgio koplyčios. Tada naujoji koplyčia gavo ir Šv. Jurgio titulą. 1941 m., nudegus bažnyčiai, koplyčioje vyko pamaldos. 1944 m. karo metu nukentėjusi koplyčia restauruota buvo tik 1990–1991 metais. Dar 1988 m. lapkričio 1 d. priešais koplyčią buvo atidengtas bene pirmasis atgimusioje Lietuvoje paminklas lietuvių kančioms atminti, kurį projektavo architektas E. Giedrimas.
Kapinėse parapijiečiai buvo laidojami abipus pagrindinio kapinių tako, tarp vartų ir koplyčios: pietinėje pusėje vienuoliai, kitoje – pasauliečiai. Garbingiausiems kapo vietą parinkdavo prie tako. Čia palaidotas mokslininkas pranciškonas Jurgis Pabrėža. 1933 m. vienuolyno gvardijonas Augustinas Dirvelė ant J. Pabrėžos kapo pastatė pseudogotikos stiliaus mūrinę koplytėlę su vienuolio ir angelų skulptūromis, kurias parvežė iš Vokietijos.
Kapinių pagrindinio tako šiaurinėje pusėje yra Kretingos apylinkių dvarininkų ir bajorų kapai. Istoriko J. Mickevičiaus duomenimis, čia palaidotas 1831 m. sukilimo dalyvis, Senkų kaimo bajoras Ignas Šalkauskis. Arčiau koplyčios išsirikiavę dvarininkų Parčevskių giminės antkapiniai paminklai. Čia palaidoti Konstantinas ir Vincentas Parčevskiai, kurie XIX–XX a. I pusėje valdė Mišučių, Jokūbavo ir Stončių dvarus.
Kapinėse yra išlikusių keletas labai senų tašyto akmens antkapinių plokščių. Tai vienuolių H. Skačkovskio, S. Stanevičiaus, kunigų L. Morovskio, J. Karmelitos kapai, datuojami XIX a. vid. – XX a. pr.
Šalia koplyčios palaidotas įžymaus visuomenės veikėjo, rašytojo, švietėjo, Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus vyresnysis brolis Mykolas Valančius. Priešais J. Pabrėžos kapą palaidotas bernardinų (pranciškonų) ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos paskutinis provincijolas D. Šukevičius.
Į deš. nuo pagrindinių vartų yra Nagevičių šeimos kapavietė, kurioje palaidoti gydytojo, archeologo, generolo Vlado Nagiaus-Nagevičiaus tėvai, seserys, teta, močiutė. Šalia tėvų 1995 m. atgulė ir paties generolo V. Nagiaus-Nagevičiaus ir jo žmonos Veronikos palaikai, parvežti iš JAV.
Kapinių pietinėje dalyje dar išliko keletas metalinių kryžių su lotyniškais užrašais, bylojančiais, kad čia palaidoti vienuoliai pranciškonai. Yra keli kryžiai ir su užrašais žemaičių tarme. Jie labai vertingi, nes lieti lietuviškos spaudos draudimo metais (1864–1904). Atrodo, kad visi minėti kryžiai lieti iš ketaus Klaipėdoje. Apie tai liudija ir kai kur išskaitomas liejyklos pavadinimas: „E. Ongley Memel“. Ant visų jų – XIX a. II pusės datos.
Senosiose kapinėse yra tarpukariu bei pirmaisiais pokario dešimtmečiais statytų paminklų. Iš jų išsiskiria J. Kentros kapas-mauzoliejus, kurį ženklina įspūdingas raudono marmuro paminklas. Čia palaidota J. Kentros žmona, o neseniai – ir duktė. Teigiama, kad paminklą tašė Bajorų sunkiųjų darbų kalėjimo kaliniai, o bronzinį portretinį bareljefą sukūrė žymus dailininkas ir skulptorius Bronius Pundzius.
Atokiau nuo koplyčios į šiaurę yra Nepriklausomybės kovose žuvusių karių kapas su vienas greta kito stovinčiais kryželiais, būdingais Lietuvos savanorių kapams. Čia palaidoti Kretingos komendantūros kuopos viršila Petras Vilunis iš Telšių apskr. Alsėdžių valsčiaus, II pėstininkų pulko eiliniai J. Pavilonis ir Jonas Čičinskas, kilęs iš Rokiškio apskr. Obelių valsčiaus.
Šalia koplyčios palaidotas Kretingos miesto garbės pilietis, kraštotyrininkas Ignas Jablonskis (1911–1991), tyrinėjęs miesto ir aplinkinių rajonų archeologijos paminklus, etnografines sodybas, po karo atkūręs Kretingos muziejų.
Greta koplyčios 1992 m. perlaidoti pokario rezistentai, žuvę 1945–1953 m. už Lietuvos laisvę. Jiems kretingiškiai pastatė kuklų paminklą (architektas E. Giedrimas).
Remiantis išlikusiais užrašais, matyti, kad metaliniai kryžiai senosiose kapinėse pradėti statyti XIX a. viduryje. Seniausiais antkapiniais paminklais laikytini akmens plokštė ant H. Skačkausko kapo (1848 m.) ir akmeninis kryžius ant J. A. Pabrėžos kapo (1849 m.). Anksčiau ir kartu su akmens bei metalo kryžiais kapinėse daug buvę medinių kryžių, kurių dauguma būdavo aukšti, ąžuoliniai, puošti įvairiais ornamentais. Apie tai liudija vienuolyno vizitacijų aktuose esantys kapinių aprašymai bei išlikusi ikonografinė medžiaga.
Kapinių šiauriniame gale, antšlaitėje, vadinamoje „nešventintoje žemėje“ anksčiau buvo laidojami gimę negyvi ar be krikšto mirę kūdikiai, savižudžiai, laisvamaniai ir ekskomunikuotieji. Jiems niekas nestatė kryžių, net patys artimiausi žmonės retai rūpinosi jų kapais.
Senosios parapijos kapinės veikė iki XX a. 7 dešimtmečio vidurio, vėliau buvo uždarytos ir apleistos. Valdžia norėjo jas panaikinti ir vietoj kapinių, kaip tai yra Klaipėdoje, Kaune ir kitur, padaryti parką. Tačiau Atgimimo banga ir visuomenės nuomonė įveikė tuometinių rajono vadovų užmačias ir kapinėse vėl leista laidoti. 1989 m. atnaujinus kapines buvo laidojama nebepaisant senų tradicijų, kurios susidarė XIX–XX a. I pusėje. Vietos gyventojai pradėjo laidoti be jokios tvarkos, tiesiog užsiimdami tuščius plotus ir senų apleistų kapų vietas. Į kapines plūstelėjo sunkūs akmens paminklai, tarp kurių tik vienur kitur matosi prisilaikant senų tradicijų pastatytas vienas kitas meniškas koplytstulpis, stogastulpis, medinė ar akmens skulptūra.
Priešais senąsias kapines XIX a. antroje pusėje buvo atidarytos naujosios parapijos kapinės, vadinamos II-iomis kapinėmis, kuriose 1893 m. grafas Aleksandras Tiškevičius pastatė neogotikos stiliaus Tiškevičių šeimos koplyčią (projektavo architektas Karlas Eduardas Strandmanas). Naująsias kapines parapijiečiai 1913 m. apjuosė plytų ir akmenų mūro tvora su neogotikiniais ir neobarokiniais vartais. Senąsias ir naująsias kapines atskyrė Vilniaus (seniau – Darbėnų) gatvė.
Kapinėse palaidoti
- Jurgis Pabrėža (1771–1849) – kunigas, pranciškonas, gydytojas, botanikas, pirmasis Lietuvos floros tyrinėtojas, vienas iškiliausių XIX a. švietėjų
- Konstantinas Parčevskis (1843–1902) – bajoras
- Vincentas Parčevskis (1871–1922) – bajoras
- Juozas Zamkus (1894-1942) – Lietuvos karininkas
- Antanas Lankutis (1866-1953) – knygnešys
- Vladas Nagevičius (1880–1954) – gydytojas, archeologas, Vytauto Didžiojo karo muziejaus įkūrėjas, generolas, politinis ir visuomenės veikėjas
- Ignas Jablonskis (1911–1991) – inžinierius, kraštotyrininkas, archeologas, muziejininkas
- Anicetas Puškorius (1911-1994) – tautodailininkas, skulptorius
- Paulius Baltakis (1925-2019) – kunigas, vienuolis pranciškonas
Nuorodos
- Kretingos parapijos senosios kapinės Archyvuota kopija 2016-03-06 iš Wayback Machine projekto.;
- Kretingos kapinės.
Šaltiniai
- Kretingos parapijos senosios kapinės Archyvuota kopija 2016-03-06 iš Wayback Machine projekto.
Literatūra
- Kucharska Jolanta, „Ilustrowany przewodnik po zabytkach na Wileńszczyźnie i Żmudzi“, Warszawa 2004, ISBN 83-87-654-15-9
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kretingos Senosios kapinės, Kas yra Kretingos Senosios kapinės? Ką reiškia Kretingos Senosios kapinės?
55 53 39 58 s pl 21 14 36 9 r ilg 55 8943278 s pl 21 243583 r ilg 55 8943278 21 243583 Tiskeviciaus neogotikine koplycia iki restauracijosSv Jurgio koplycia ir paminklas lietuviu kancioms Partizanu kapas Kretingos Senosios kapines kapines esancios Kretingos mieste Vilniaus g salia Kretingos Viespaties Apreiskimo Svc Mergelei Marijai baznycios IstorijaNuo XIX a pr kapines juosia akmenu muro tvora kuri paskutinį karta rekonstruota 1990 metais Seniau ant kapiniu tvoros abipus pagrindiniu vartu stovejo dvi baublinio tipo koplyteles su medinemis polichromuotomis ir paauksuotomis liaudies menininku darbo Svc Mergeles Marijos ir Sv Jono Krikstytojo skulpturomis Siandien į kaire nuo pagrindiniu vartu ant tvoros stovi Sv Jurgio o į desine Pietos skulptura kurias isdroze ir buvusiu koplyteliu vietoje pastate tautodailininkas Raimundas Puskorius Vienuolyno vizitacijos aktai ir 1854 m miestelio planas liudija kad katalikai ilga laika naudojosi tik pietine kapiniu dalimi Tai patvirtina ir cia esanti Sv Jurgio koplycia bei susitelke seniausi memorialiniai paminklai antkapiai kryziai Likusia kapiniu dalimi iki XIX a 8 desimtmecio naudojosi staciatikiu bendruomene Sv Jurgio koplycios vietoje is pradziu stovejusi medine koplycia su Svc Mergeles Marijos skulptura Jos vietoje XIX a I puseje pastatyta akmenu muro koplycia į kuria perkelta mineta skulptura bei pastatyti Nukryziuotojo altorius ir vargoneliai 1857 m joje atsirado Sv Jurgio altorius perkeltas is baznytiniu kapiniu senosios Sv Jurgio koplycios Tada naujoji koplycia gavo ir Sv Jurgio titula 1941 m nudegus baznyciai koplycioje vyko pamaldos 1944 m karo metu nukentejusi koplycia restauruota buvo tik 1990 1991 metais Dar 1988 m lapkricio 1 d priesais koplycia buvo atidengtas bene pirmasis atgimusioje Lietuvoje paminklas lietuviu kancioms atminti kurį projektavo architektas E Giedrimas Kapinese parapijieciai buvo laidojami abipus pagrindinio kapiniu tako tarp vartu ir koplycios pietineje puseje vienuoliai kitoje pasaulieciai Garbingiausiems kapo vieta parinkdavo prie tako Cia palaidotas mokslininkas pranciskonas Jurgis Pabreza 1933 m vienuolyno gvardijonas Augustinas Dirvele ant J Pabrezos kapo pastate pseudogotikos stiliaus murine koplytele su vienuolio ir angelu skulpturomis kurias parveze is Vokietijos Kapiniu pagrindinio tako siaurineje puseje yra Kretingos apylinkiu dvarininku ir bajoru kapai Istoriko J Mickeviciaus duomenimis cia palaidotas 1831 m sukilimo dalyvis Senku kaimo bajoras Ignas Salkauskis Arciau koplycios issirikiave dvarininku Parcevskiu gimines antkapiniai paminklai Cia palaidoti Konstantinas ir Vincentas Parcevskiai kurie XIX XX a I puseje valde Misuciu Jokubavo ir Stonciu dvarus Kapinese yra islikusiu keletas labai senu tasyto akmens antkapiniu ploksciu Tai vienuoliu H Skackovskio S Staneviciaus kunigu L Morovskio J Karmelitos kapai datuojami XIX a vid XX a pr Salia koplycios palaidotas įzymaus visuomenes veikejo rasytojo svietejo Zemaiciu vyskupo Motiejaus Valanciaus vyresnysis brolis Mykolas Valancius Priesais J Pabrezos kapa palaidotas bernardinu pranciskonu ordino Lietuvos Sv Kazimiero provincijos paskutinis provincijolas D Sukevicius J Pabrezos kapo koplytele Į des nuo pagrindiniu vartu yra Nageviciu seimos kapaviete kurioje palaidoti gydytojo archeologo generolo Vlado Nagiaus Nageviciaus tevai seserys teta mociute Salia tevu 1995 m atgule ir paties generolo V Nagiaus Nageviciaus ir jo zmonos Veronikos palaikai parvezti is JAV Kapiniu pietineje dalyje dar isliko keletas metaliniu kryziu su lotyniskais uzrasais bylojanciais kad cia palaidoti vienuoliai pranciskonai Yra keli kryziai ir su uzrasais zemaiciu tarme Jie labai vertingi nes lieti lietuviskos spaudos draudimo metais 1864 1904 Atrodo kad visi mineti kryziai lieti is ketaus Klaipedoje Apie tai liudija ir kai kur isskaitomas liejyklos pavadinimas E Ongley Memel Ant visu ju XIX a II puses datos Senosiose kapinese yra tarpukariu bei pirmaisiais pokario desimtmeciais statytu paminklu Is ju issiskiria J Kentros kapas mauzoliejus kurį zenklina įspudingas raudono marmuro paminklas Cia palaidota J Kentros zmona o neseniai ir dukte Teigiama kad paminkla tase Bajoru sunkiuju darbu kalejimo kaliniai o bronzinį portretinį bareljefa sukure zymus dailininkas ir skulptorius Bronius Pundzius Atokiau nuo koplycios į siaure yra Nepriklausomybes kovose zuvusiu kariu kapas su vienas greta kito stovinciais kryzeliais budingais Lietuvos savanoriu kapams Cia palaidoti Kretingos komendanturos kuopos virsila Petras Vilunis is Telsiu apskr Alsedziu valsciaus II pestininku pulko eiliniai J Pavilonis ir Jonas Cicinskas kiles is Rokiskio apskr Obeliu valsciaus Salia koplycios palaidotas Kretingos miesto garbes pilietis krastotyrininkas Ignas Jablonskis 1911 1991 tyrinejes miesto ir aplinkiniu rajonu archeologijos paminklus etnografines sodybas po karo atkures Kretingos muzieju Greta koplycios 1992 m perlaidoti pokario rezistentai zuve 1945 1953 m uz Lietuvos laisve Jiems kretingiskiai pastate kuklu paminkla architektas E Giedrimas Remiantis islikusiais uzrasais matyti kad metaliniai kryziai senosiose kapinese pradeti statyti XIX a viduryje Seniausiais antkapiniais paminklais laikytini akmens plokste ant H Skackausko kapo 1848 m ir akmeninis kryzius ant J A Pabrezos kapo 1849 m Anksciau ir kartu su akmens bei metalo kryziais kapinese daug buve mediniu kryziu kuriu dauguma budavo auksti azuoliniai puosti įvairiais ornamentais Apie tai liudija vienuolyno vizitaciju aktuose esantys kapiniu aprasymai bei islikusi ikonografine medziaga Kapiniu siauriniame gale antslaiteje vadinamoje nesventintoje zemeje anksciau buvo laidojami gime negyvi ar be kriksto mire kudikiai savizudziai laisvamaniai ir ekskomunikuotieji Jiems niekas nestate kryziu net patys artimiausi zmones retai rupinosi ju kapais Senosios parapijos kapines veike iki XX a 7 desimtmecio vidurio veliau buvo uzdarytos ir apleistos Valdzia norejo jas panaikinti ir vietoj kapiniu kaip tai yra Klaipedoje Kaune ir kitur padaryti parka Taciau Atgimimo banga ir visuomenes nuomone įveike tuometiniu rajono vadovu uzmacias ir kapinese vel leista laidoti 1989 m atnaujinus kapines buvo laidojama nebepaisant senu tradiciju kurios susidare XIX XX a I puseje Vietos gyventojai pradejo laidoti be jokios tvarkos tiesiog uzsiimdami tuscius plotus ir senu apleistu kapu vietas Į kapines plustelejo sunkus akmens paminklai tarp kuriu tik vienur kitur matosi prisilaikant senu tradiciju pastatytas vienas kitas meniskas koplytstulpis stogastulpis medine ar akmens skulptura Priesais senasias kapines XIX a antroje puseje buvo atidarytos naujosios parapijos kapines vadinamos II iomis kapinemis kuriose 1893 m grafas Aleksandras Tiskevicius pastate neogotikos stiliaus Tiskeviciu seimos koplycia projektavo architektas Karlas Eduardas Strandmanas Naujasias kapines parapijieciai 1913 m apjuose plytu ir akmenu muro tvora su neogotikiniais ir neobarokiniais vartais Senasias ir naujasias kapines atskyre Vilniaus seniau Darbenu gatve Kapinese palaidotiJurgis Pabreza 1771 1849 kunigas pranciskonas gydytojas botanikas pirmasis Lietuvos floros tyrinetojas vienas iskiliausiu XIX a svieteju Konstantinas Parcevskis 1843 1902 bajoras Vincentas Parcevskis 1871 1922 bajoras Juozas Zamkus 1894 1942 Lietuvos karininkas Antanas Lankutis 1866 1953 knygnesys Vladas Nagevicius 1880 1954 gydytojas archeologas Vytauto Didziojo karo muziejaus įkurejas generolas politinis ir visuomenes veikejas Ignas Jablonskis 1911 1991 inzinierius krastotyrininkas archeologas muziejininkas Anicetas Puskorius 1911 1994 tautodailininkas skulptorius Paulius Baltakis 1925 2019 kunigas vienuolis pranciskonasNuorodosKretingos parapijos senosios kapines Archyvuota kopija 2016 03 06 is Wayback Machine projekto Kretingos kapines SaltiniaiKretingos parapijos senosios kapines Archyvuota kopija 2016 03 06 is Wayback Machine projekto LiteraturaKucharska Jolanta Ilustrowany przewodnik po zabytkach na Wilenszczyznie i Zmudzi Warszawa 2004 ISBN 83 87 654 15 9