Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kioto protokolas Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos JTBKKK protokolas kuriuo siekiama kovoti su visuo
Kioto protokolas
Kioto protokolas – Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) protokolas, kuriuo siekiama kovoti su visuotiniu atšilimu. Jis buvo priimtas 1997 m. vykusioje trečiojoje konvencijos Šalių konferencijoje Kioto mieste. Protokolas įpareigoja išsivysčiusias šalis per penkerių metų laikotarpį nuo 2008 iki 2012 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus 5,2 % lyginant su 1990 m. kiekiu. 2012 m. pabaigoje jo galiojimas buvo pratęstas dar aštuoneriems metams iki 2020-ųjų.
Kioto protokolas įsigaliojo 2005 m. vasario 16 d., devyniasdešimtą dieną po to, kai protokolą ratifikavo Rusija, kurios CO² išmetimai sudaro 17,4 % viso pasaulinio kiekio. Tokiu būdu buvo įvykdyta Kioto protokolo sąlyga, pagal kurią jį ratifikuoti turi ne mažiau kaip 55 JTBKKK šalys, įskaitant išsivysčiusias šalis, kurių daliai tenkantis išmetamų CO² kiekis sudaro ne mažiau kaip 55 % viso CO² išmetimo šioje grupėje.
Reguliuojamos dujos
Kioto protokolu reguliuojamos šios šiltnamio dujos:
- Anglies dioksidas
- Metanas
- Azoto suboksidas
Mechanizmai
Kioto protokolas numato tris mechanizmus, kurių pagrindu valstybės (Šalys), įtrauktos į protokolo I priedą, privalo vykdyti savo įsipareigojimus, siekdamos mažinti CO² išmetimą į aplinką. Pastarieji Šalių įsipareigojimai gali būti vykdomi naudojant šiuos mechanizmus:
- Bendro įgyvendinamo projektų (toliau tekste – „BĮ“);
- Taršos leidimų prekybos (toliau tekste – „TLP“);
- Švarios plėtros (toliau tekste – „ŠP“).
BĮP mechanizmas – tai dviejų Šalių susitarimas, kurio pagrindu vienos Šalies subjektai (įmonės) investuoja į kitoje Šalyje įgyvendinamus projektus, kuriais siekiama sumažinti CO² išmetimus konkrečiuose taršos šaltiniuose (toliau tekste – „Projektai“) toje kitoje Šalyje, už tai gaudama iš pastarosios taršos mažinimo vienetus (toliau tekste – „TMV“). Tai reiškia, kad viena Šalis, kurios pramonės įmonėms CO² sumažinimo kaštai yra labai dideli, investavusi į kitoje Šalyje įgyvendinamus Projektus, už investuotas lėšas gauna atitinkamą kiekį TMV iš kitos Šalies, kurios įmonėms CO² sumažinimo išlaidos yra žymiai mažesnės. Tokiu būdu laimi tiek Šalis investuotoja, sutaupiusi savo vietinių įmonių lėšas, kurios turėtų būti skiriamos gamybos proceso modernizavimui, tiek Šalis TMV pardavėja, kurios įmonėms sumažėja naujų Projektų įgyvendinimo kaštai. Galima teigti, kad BĮP mechanizmo esmė – vienos Šalies lėšų, investuotų į kitoje Šalyje įgyvendinamus Projektus, transformavimas į TMV.
TLP mechanizmas – tai dviejų Šalių susitarimas, kurio pagrindu vienos Šalies subjektai (įmonės) perka iš kitos Šalies subjektų (įmonių) apyvartinius taršos leidimus (toliau tekste – „ATL“). Šio mechanizmo esmė yra labai panaši į BĮP mechanizmo esmę. Skirtumas tarp minėtų mechanizmų yra tik tas, kad TLP mechanizmo pagrindu viena Šalis ne investuoja lėšas į kitoje Šalyje vykdomus Projektus, o perka iš kitos Šalies ATL.
ŠP mechanizmas – tai susitarimas, kurio pagrindu viena Šalis investuoja į kitoje šalyje, kuri nėra įtraukta į Protokolo I priedą, įgyvendinamus Projektus, už tai gaudama iš pastarosios TMV. Tačiau pastarasis mechanizmas Lietuvai nėra aktualus, kadangi vargu ar Lietuva artimiausiu metu investuos savo lėšas į Projektus besivystančiose šalyse (pavyzdžiui, Kambodžoje arba Mongolijoje). Apibendrintai galima paminėti, kad skirtumas tarp BĮP ir ŠP mechanizmo – „Projekto įgyvendinimo vieta“, o skirtumas tarp BĮP ir TLP mechanizmo – „atskirose Šalyse nustatyti skirtingi CO² emisijos limitai“.
Bendra šių mechanizmų taikymo vertė yra ta, kad investicijos į taršos mažinimą atliekamos toje vietoje (globalia prasme), kur jos gali būti panaudojamos efektyviausiai
Kioto protokolas ir Lietuva
Kioto protokolo pagrindu, Lietuva, kaip ir Europos Sąjunga, įsipareigojo iki 2008–2012 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas 8 % lyginant su baziniais 1990 metais. 1990 m. šis taršos į atmosferą kiekis Lietuvoje apytiksliai siekė 50 mln. tonų, o 2004 m. – apie 17 mln. tonų, todėl manoma, kad Lietuvoje Kioto protokolo reikalavimas bus įvykdytas.
2005 m. Lietuvoje (tryliktoje Europos Sąjungoje šalyje) ėmė veikti Šiltnamio dujų apyvartinių taršos leidimų registras. Prekyba apyvartiniais taršos leidimais leidžia pritraukti lėšas, investuojant į efektyvias technologijas, atsinaujinančių energijos resursų išnaudojimą.
Po Kioto protokolo
2007 m. gruodį Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje, vykusioje Balio saloje, visos pagrindinės šalys susitarė pradėti derybas dėl naujo pasaulinio režimo, kovojančio su klimato kaita po 2012 m., kai Kioto protokolas nustos galioti. Šis sumanymas imtas įgyvendinti kitais metais Poznanėje, Lenkija. Vykusių derybų siekis – užtikrinti susitarimo priėmimą iki 2009 m. pabaigos JT klimato kaitos konferencijoje Kopenhagoje.
Derybose dalyvaujančios 192 šalys sutiko, kad, siekiant išlaikyti klimato kaitą saugiose ribose, būtina radikaliai mažinti emisijas. Esminis derybų elementas – tai pripažinimas, kad veiksmų privalo imtis tiek išsivysčiusios, tiek besivystančios šalys, nors ir atsižvelgiant į pastarųjų išgales. Nors pagal Kioto protokolą emisijas mažinti buvo įsipareigojusios tik išsivysčiusios šalys, jau seniai buvo pripažįstama, kad šio metodo nepakaks, ypač turint omenyje paskaičiavimus, kad besivystančių šalių emisijos iki 2020 m. ims viršyti išsivysčiusių šalių.
Buvo pasiektas susitarimas dėl galybės svarbių elementų – fondo, padėsiančio besivystančioms šalims prisitaikyti prie klimato kaitos, bandomųjų projektų, mažinančių miškų kirtimą, finansavimo, skiriamo švarių technologijų perkėlimui į besivystančias šalis.
Dabartiniai moksliniai įrodymai rodo, kad klimato kaitos poveikis bus kontroliuojamas tik tuo atveju, jei pasaulinė temperatūra nepakils daugiau kaip 2º C, lyginant su lygiu, buvusiu prieš pramonės įsigalėjimą. Siekiant išlaikyti šią kontrolę, privaloma iki 2020 m. sustabdyti pasaulinių emisijų kilimą, o iki 2050 m. sumažinti jas perpus, lyginant su 1990 m. lygiu.
2009 m. pradžioje Komisija parengė išsamius pasiūlymus dėl šių tikslų įvykdymo. Siūloma didinti pinigų, investuojamų į žemo anglies dioksido vartojimo plėtrą, sumas, ypač besivystančiose šalyse, kurti naujoviškus tarptautinio finansavimo šaltinius, iki 2015 m. įsteigti tarptautinę anglies dioksido rinką ir imtis veiksmų, teikiant pagalbą šalims prisitaikyti prie klimato kaitos.
2012 m. pabaigoje vykusioje konferencijoje Kaire, Šalys susitarė dėl Kioto protokolo pratęsimo iki 2020 metų ir siekio iki 2015-ųjų priimti naują jį pakeisiančią ir visoms šalims galiojančią sutartį.
Šaltiniai
- Europos komisija, Kas yra klimato kaita?
- Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija, Vasario 16-ąją įsigalios Kioto protokolas Archyvuota kopija 2012-02-02 iš Wayback Machine projekto.
- Kioto protokolas ir jo esmė
- Europos Komisija - Ką daro pasaulis?
- UN climate talks extend Kyoto Protocol, promise compensation, BBC, 2012-12-08
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kioto protokolas, Kas yra Kioto protokolas? Ką reiškia Kioto protokolas?
Kioto protokolas Jungtiniu Tautu Bendrosios klimato kaitos konvencijos JTBKKK protokolas kuriuo siekiama kovoti su visuotiniu atsilimu Jis buvo priimtas 1997 m vykusioje treciojoje konvencijos Saliu konferencijoje Kioto mieste Protokolas įpareigoja issivysciusias salis per penkeriu metu laikotarpį nuo 2008 iki 2012 m sumazinti siltnamio efekta sukelianciu duju ismetimus 5 2 lyginant su 1990 m kiekiu 2012 m pabaigoje jo galiojimas buvo pratestas dar astuoneriems metams iki 2020 uju Pasaulio salys ir Kioto protokolas Valstybes turincios emisiju mazinimo įsipareigojimu Valstybes be įsipareigojimu Valstybes neisreiske savo pozicijos Valstybes neratifikave sutarties Valstybes pasitrauke is sutarties Valstybes neprisieme įsipareigojimu antruoju sutarties periodu Kioto protokolas įsigaliojo 2005 m vasario 16 d devyniasdesimta diena po to kai protokola ratifikavo Rusija kurios CO ismetimai sudaro 17 4 viso pasaulinio kiekio Tokiu budu buvo įvykdyta Kioto protokolo salyga pagal kuria jį ratifikuoti turi ne maziau kaip 55 JTBKKK salys įskaitant issivysciusias salis kuriu daliai tenkantis ismetamu CO kiekis sudaro ne maziau kaip 55 viso CO ismetimo sioje grupeje Reguliuojamos dujosKioto protokolu reguliuojamos sios siltnamio dujos Anglies dioksidas Metanas Azoto suboksidasMechanizmaiKioto protokolas numato tris mechanizmus kuriu pagrindu valstybes Salys įtrauktos į protokolo I prieda privalo vykdyti savo įsipareigojimus siekdamos mazinti CO ismetima į aplinka Pastarieji Saliu įsipareigojimai gali buti vykdomi naudojant siuos mechanizmus Bendro įgyvendinamo projektu toliau tekste BĮ Tarsos leidimu prekybos toliau tekste TLP Svarios pletros toliau tekste SP BĮP mechanizmas tai dvieju Saliu susitarimas kurio pagrindu vienos Salies subjektai įmones investuoja į kitoje Salyje įgyvendinamus projektus kuriais siekiama sumazinti CO ismetimus konkreciuose tarsos saltiniuose toliau tekste Projektai toje kitoje Salyje uz tai gaudama is pastarosios tarsos mazinimo vienetus toliau tekste TMV Tai reiskia kad viena Salis kurios pramones įmonems CO sumazinimo kastai yra labai dideli investavusi į kitoje Salyje įgyvendinamus Projektus uz investuotas lesas gauna atitinkama kiekį TMV is kitos Salies kurios įmonems CO sumazinimo islaidos yra zymiai mazesnes Tokiu budu laimi tiek Salis investuotoja sutaupiusi savo vietiniu įmoniu lesas kurios turetu buti skiriamos gamybos proceso modernizavimui tiek Salis TMV pardaveja kurios įmonems sumazeja nauju Projektu įgyvendinimo kastai Galima teigti kad BĮP mechanizmo esme vienos Salies lesu investuotu į kitoje Salyje įgyvendinamus Projektus transformavimas į TMV TLP mechanizmas tai dvieju Saliu susitarimas kurio pagrindu vienos Salies subjektai įmones perka is kitos Salies subjektu įmoniu apyvartinius tarsos leidimus toliau tekste ATL Sio mechanizmo esme yra labai panasi į BĮP mechanizmo esme Skirtumas tarp minetu mechanizmu yra tik tas kad TLP mechanizmo pagrindu viena Salis ne investuoja lesas į kitoje Salyje vykdomus Projektus o perka is kitos Salies ATL SP mechanizmas tai susitarimas kurio pagrindu viena Salis investuoja į kitoje salyje kuri nera įtraukta į Protokolo I prieda įgyvendinamus Projektus uz tai gaudama is pastarosios TMV Taciau pastarasis mechanizmas Lietuvai nera aktualus kadangi vargu ar Lietuva artimiausiu metu investuos savo lesas į Projektus besivystanciose salyse pavyzdziui Kambodzoje arba Mongolijoje Apibendrintai galima pamineti kad skirtumas tarp BĮP ir SP mechanizmo Projekto įgyvendinimo vieta o skirtumas tarp BĮP ir TLP mechanizmo atskirose Salyse nustatyti skirtingi CO emisijos limitai Bendra siu mechanizmu taikymo verte yra ta kad investicijos į tarsos mazinima atliekamos toje vietoje globalia prasme kur jos gali buti panaudojamos efektyviausiaiKioto protokolas ir LietuvaKioto protokolo pagrindu Lietuva kaip ir Europos Sajunga įsipareigojo iki 2008 2012 m sumazinti siltnamio efekta sukelianciu duju emisijas 8 lyginant su baziniais 1990 metais 1990 m sis tarsos į atmosfera kiekis Lietuvoje apytiksliai sieke 50 mln tonu o 2004 m apie 17 mln tonu todel manoma kad Lietuvoje Kioto protokolo reikalavimas bus įvykdytas 2005 m Lietuvoje tryliktoje Europos Sajungoje salyje eme veikti Siltnamio duju apyvartiniu tarsos leidimu registras Prekyba apyvartiniais tarsos leidimais leidzia pritraukti lesas investuojant į efektyvias technologijas atsinaujinanciu energijos resursu isnaudojima Po Kioto protokolo2007 m gruodį Jungtiniu Tautu klimato kaitos konferencijoje vykusioje Balio saloje visos pagrindines salys susitare pradeti derybas del naujo pasaulinio rezimo kovojancio su klimato kaita po 2012 m kai Kioto protokolas nustos galioti Sis sumanymas imtas įgyvendinti kitais metais Poznaneje Lenkija Vykusiu derybu siekis uztikrinti susitarimo priemima iki 2009 m pabaigos JT klimato kaitos konferencijoje Kopenhagoje Derybose dalyvaujancios 192 salys sutiko kad siekiant islaikyti klimato kaita saugiose ribose butina radikaliai mazinti emisijas Esminis derybu elementas tai pripazinimas kad veiksmu privalo imtis tiek issivysciusios tiek besivystancios salys nors ir atsizvelgiant į pastaruju isgales Nors pagal Kioto protokola emisijas mazinti buvo įsipareigojusios tik issivysciusios salys jau seniai buvo pripazįstama kad sio metodo nepakaks ypac turint omenyje paskaiciavimus kad besivystanciu saliu emisijos iki 2020 m ims virsyti issivysciusiu saliu Buvo pasiektas susitarimas del galybes svarbiu elementu fondo padesiancio besivystancioms salims prisitaikyti prie klimato kaitos bandomuju projektu mazinanciu misku kirtima finansavimo skiriamo svariu technologiju perkelimui į besivystancias salis Dabartiniai moksliniai įrodymai rodo kad klimato kaitos poveikis bus kontroliuojamas tik tuo atveju jei pasauline temperatura nepakils daugiau kaip 2º C lyginant su lygiu buvusiu pries pramones įsigalejima Siekiant islaikyti sia kontrole privaloma iki 2020 m sustabdyti pasauliniu emisiju kilima o iki 2050 m sumazinti jas perpus lyginant su 1990 m lygiu 2009 m pradzioje Komisija parenge issamius pasiulymus del siu tikslu įvykdymo Siuloma didinti pinigu investuojamu į zemo anglies dioksido vartojimo pletra sumas ypac besivystanciose salyse kurti naujoviskus tarptautinio finansavimo saltinius iki 2015 m įsteigti tarptautine anglies dioksido rinka ir imtis veiksmu teikiant pagalba salims prisitaikyti prie klimato kaitos 2012 m pabaigoje vykusioje konferencijoje Kaire Salys susitare del Kioto protokolo pratesimo iki 2020 metu ir siekio iki 2015 uju priimti nauja jį pakeisiancia ir visoms salims galiojancia sutartį SaltiniaiEuropos komisija Kas yra klimato kaita Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija Vasario 16 aja įsigalios Kioto protokolas Archyvuota kopija 2012 02 02 is Wayback Machine projekto Kioto protokolas ir jo esme Europos Komisija Ka daro pasaulis UN climate talks extend Kyoto Protocol promise compensation BBC 2012 12 08