Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Din le Benas pranc Digne les Bains miestas pietryčių Prancūzijoje Provanse Pajūrio Alpėse upės slėnyje Aukštutinio Prova
Din le Benas
Din le Benas (pranc. Digne-les-Bains) – miestas pietryčių Prancūzijoje, Provanse, Pajūrio Alpėse, upės slėnyje; Aukštutinio Provanso Alpių departamento administracinis centras. Geležinkelis ir plentas į Nicą. Vystoma parfumerijos pramonė (renkamos levandos ir kvapnieji vaisiai), turizmas. Balneologinis kurortas (gydomos reumatinės, kvėpavimo takų ligos).
| Din le Benas pranc. Digne-les-Bains | |
|---|---|
| Miesto reginys | |
| Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
| Valstybė | Prancūzija |
| Regionas | Provansas-Alpės-Žydrasis Krantas |
| Departamentas | Aukštutinio Provanso Alpės |
| Gyventojų | 17 192 |
| Plotas | 117,1 km² |
| Tankumas | 147 žm./km² |
| Altitudė | 608 m |
| Vikiteka | Din le Benas |
Veikia municipalinis (archeologijos, gamtos mokslų ir tapybos), geologijos, religinio meno muziejai, botanikos sodas. Yra romaninė IX–XIII a. Švč. Dievo Motinos katedra, gotikinė XV–XVI a. Šv. Jeronimo katedra, XIV a. įtvirtinimų liekanos. Šalia miesto yra svarbus paleontologinis radinys – uola su apie 200 milijonų metų senumo suakmenėjusiais amonitais. Din le Bene vyksta levandų šventė.
Istorija
I a. romėnų vietovė minima kaip Dinia, 780 m. – kaip Digna. Din le Benas bent nuo VI a. buvo vyskupijos centru.
XVI a. antroje pusėje miestas pateko į , buvo nuniokotas hugenotų. 1815 m. pro Din le Beną vadinamuoju „Napoleono keliu“ traukė Napoleonas, išsivadavęs iš nelaisvės Elbos saloje.
- Šv. Jeronimo katedra
- Švč. Dievo Motinos katedra
- Rotušė
- Din le Benas žiemą
Šaltiniai
- Digne-les-Bains, citypopulation.de
- Digne-les-Bains. Encyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.
- Digne-les-Bains. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Din le Benas, Kas yra Din le Benas? Ką reiškia Din le Benas?
Din le Benas pranc Digne les Bains miestas pietryciu Prancuzijoje Provanse Pajurio Alpese upes slenyje Aukstutinio Provanso Alpiu departamento administracinis centras Gelezinkelis ir plentas į Nica Vystoma parfumerijos pramone renkamos levandos ir kvapnieji vaisiai turizmas Balneologinis kurortas gydomos reumatines kvepavimo taku ligos Din le Benas pranc Digne les Bains Miesto reginysDin le Benas44 05 36 s pl 6 14 11 r ilg 44 09333 s pl 6 23639 r ilg 44 09333 6 23639 Din le Benas Laiko juosta UTC 1 vasaros UTC 2 Valstybe PrancuzijaRegionas Provansas Alpes Zydrasis KrantasDepartamentas Aukstutinio Provanso AlpesGyventoju 2021 17 192Plotas 117 1 km Tankumas 2021 147 zm km Altitude 608 mVikiteka Din le Benas Veikia municipalinis archeologijos gamtos mokslu ir tapybos geologijos religinio meno muziejai botanikos sodas Yra romanine IX XIII a Svc Dievo Motinos katedra gotikine XV XVI a Sv Jeronimo katedra XIV a įtvirtinimu liekanos Salia miesto yra svarbus paleontologinis radinys uola su apie 200 milijonu metu senumo suakmenejusiais amonitais Din le Bene vyksta levandu svente IstorijaI a romenu vietove minima kaip Dinia 780 m kaip Digna Din le Benas bent nuo VI a buvo vyskupijos centru XVI a antroje puseje miestas pateko į buvo nuniokotas hugenotu 1815 m pro Din le Bena vadinamuoju Napoleono keliu trauke Napoleonas issivadaves is nelaisves Elbos saloje Sv Jeronimo katedra Svc Dievo Motinos katedra Rotuse Din le Benas ziemaSaltiniaiDigne les Bains citypopulation de Digne les Bains Encyclopaedia Britannica Online www britannica com Digne les Bains Visuotine lietuviu enciklopedija T IV Chakasija Dirziu kapinynas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2003