Dmitrijus AlgirdaitisČernigovo didysis kunigaikštisAndrius ir Dmitrijus Algirdaičiai susitiko su rusų kariuomene prieš K
Dmitrijus Algirdaitis

Dmitrijus Algirdaitis | |
---|---|
Černigovo didysis kunigaikštis | |
Andrius ir Dmitrijus Algirdaičiai susitiko su rusų kariuomene prieš Kulikovo mūšį | |
Gediminaičiai | |
Gimė | nežinoma |
Mirė | 1399 m. |
Tėvas | Algirdas |
Motina | Marija |
Sutuoktinis (-ė) | Ana |
Vaikai | duktė NN |
Briansko kunigaikštis | |
Valdė | 1356-1379 m. |
Pirmtakas | Michailas Aleksandrovičius |
Įpėdinis | Romanas Michailovičius |
Briansko kunigaikštis | |
Valdė | 1388-1399 m. |
Pirmtakas | Romanas Michailovičius |
Įpėdinis | Romanas Michailovičius |
Dmitrijus Algirdaitis (g. Vitebske – m. 1399 m. prie Vorsklos upės) – Briansko kunigaikštis (kartu titulinis Černigovo didysis kunigaikštis), Gediminaitis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo ir jo pirmosios žmonos Marijos sūnus. Lietuviškas vardas nežinomas. Kad nebūtų painiojamas su broliu Dmitrijumi Kaributu, dar vadinamas Dmitrijumi Vyresniuoju.
Biografija
Nuo 1356 m. valdė Briansko žemę su Trubčevsku ir Starodubu. Atrėmė 1370 m. Dmitrijaus Doniečio ir kitus puolimus. 1372 m. Dmitrijaus Doniečio ir Algirdo liudytojas.
Tėvui 1377 m. mirus prisidėjo prie brolio, Polocko kunigaikščio Andriaus maišto prieš jaunesnįjį brolį didijį kunigaikštį Jogailą, bet tiesiogiai su juo nekovojo. 1379 m. žiemą su šeima ir bajorais perėjo tarnauti Dmitrijui Doniečiui. Iš jo gavo valdyti Perejaslavlį (dab. Pereslavlis Zaleskis). 1380 m. vadovavo pulkui Kulikovo mūšyje.
1388 m. prisiekė Jogailai kaip Lenkijos karaliui, grįžo į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę ir vėl valdė Brianską. Žuvo Vorsklos mūšyje. Iš jo sūnaus kilo rusų kunigaikščių (Trubeckių) giminė.
Šaltiniai
- Mečislovas Jučas, Algirdas Matulevičius. Dmitrijus Algirdaitis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 32 psl.
Nuorodos
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Dmitrijus Algirdaitis, Kas yra Dmitrijus Algirdaitis? Ką reiškia Dmitrijus Algirdaitis?
Dmitrijus AlgirdaitisCernigovo didysis kunigaikstisAndrius ir Dmitrijus Algirdaiciai susitiko su rusu kariuomene pries Kulikovo musįGediminaiciaiGime nezinomaMire 1399 m Tevas AlgirdasMotina MarijaSutuoktinis e AnaVaikai dukte NNBriansko kunigaikstisValde 1356 1379 m Pirmtakas Michailas AleksandroviciusĮpedinis Romanas MichailoviciusBriansko kunigaikstisValde 1388 1399 m Pirmtakas Romanas MichailoviciusĮpedinis Romanas Michailovicius Dmitrijus Algirdaitis g Vitebske m 1399 m prie Vorsklos upes Briansko kunigaikstis kartu titulinis Cernigovo didysis kunigaikstis Gediminaitis Lietuvos didziojo kunigaikscio Algirdo ir jo pirmosios zmonos Marijos sunus Lietuviskas vardas nezinomas Kad nebutu painiojamas su broliu Dmitrijumi Kaributu dar vadinamas Dmitrijumi Vyresniuoju Dmitrijaus Algirdaicio Brianskiecio lietuviska moneta nukalta 1372 1376 m Briansko kunigaikstystejeBiografijaNuo 1356 m valde Briansko zeme su Trubcevsku ir Starodubu Atreme 1370 m Dmitrijaus Doniecio ir kitus puolimus 1372 m Dmitrijaus Doniecio ir Algirdo liudytojas Tevui 1377 m mirus prisidejo prie brolio Polocko kunigaikscio Andriaus maisto pries jaunesnįjį brolį didijį kunigaikstį Jogaila bet tiesiogiai su juo nekovojo 1379 m ziema su seima ir bajorais perejo tarnauti Dmitrijui Donieciui Is jo gavo valdyti Perejaslavlį dab Pereslavlis Zaleskis 1380 m vadovavo pulkui Kulikovo musyje 1388 m prisieke Jogailai kaip Lenkijos karaliui grįzo į Lietuvos Didziaja Kunigaikstyste ir vel valde Brianska Zuvo Vorsklos musyje Is jo sunaus kilo rusu kunigaiksciu Trubeckiu gimine SaltiniaiMecislovas Jucas Algirdas Matulevicius Dmitrijus Algirdaitis Visuotine lietuviu enciklopedija T V Dis Fatva Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2004 32 psl Nuorodos