Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Kvecių pilkapynasKapų pušynėlio Kvecių pilkapyno vaizdas nuo Treinupio slėnioKvecių pilkapynasKoordinatės 55 54 36 š pl
Kvecių pilkapynas
| Kvecių pilkapynas | |||
|---|---|---|---|
| Kvecių pilkapynas | |||
| Koordinatės |
| ||
| Vieta | Kretingos rajonas | ||
| Seniūnija | Kretingos seniūnija | ||
| Plotas | 0,42 ha | ||
| Naudotas | I tūkstantmetis iki Kr. | ||
| Žvalgytas | 1950, 1958, 1982, 1992 m. | ||
| Tirtas | 1963 m. | ||
| Registro Nr. | u. k. 5252 / AR534 / | ||
Kvecių pilkapynas (valstybės saugomas kultūros paminklas: unikalus kodas - 5252, senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AR534) – pilkapynas pietvakarinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Kveciuose (Kretingos seniūnija), 1,1 km į vakarus nuo kelio Kretinga–Rūdaičiai–Žibininkai , Tenžės kairiajame krante.
Vieta
Įrengtas masyvios kalvos, vadinamos Kapų pušynėliu, viršūnėje. Šiaurės vakarinėje teritorijos dalyje yra tyrimų metu atidengtas ir eksponavimui paliktas didžiojo pilkapio pagrindas, kurį sudaro koncentriniai akmenų žiedai, o pilkapio vietą juosia žemių sampilas, apaugęs želdiniais. Į pietus ir pietryčius nuo šio pilkapio pastebimi dar 3–4 pilkapių sampilai, kurių skersmuo 10–15 m, aukštis – iki 20–30 cm. Teritorija apaugusi ir apsodinta pavienėmis pušelėmis.
Teritorija – apie 0,42 ha.
Į pietus nuo pilkapyno yra Kvecių senosios kapinės, pilkapyno teritorijoje ir aplinkui plyti Kvecių kapinynas. 0,62 km į šiaurės rytus buvo Kvecių II pilkapynas, vadinamas Katmilžiais.
Tyrimai
1950 m. pilkapyną išaiškino Ignas Jablonskis, 1958 m. žvalgė – Juozas Mickevičius, 1982 m. – Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba (ekspedicijos vadovas Romas Olišauskas), 1992 m. – Kultūros paveldo centras (ekspedicijos vadovas Vilnius Morkūnas). 1963 m. tyrinėjo Istorijos instituto ir Kretingos kraštotyros muziejaus ekspedicija (tyrimų vadovas Algimantas Merkevičius, talkino Juozas Mickevičius).
Pilkapyną sudarė 6–7 pilkapių grupė, iš kurios išliko 4–5 apardyti pilkapiai. 1963 m. buvo ištirti 2 pilkapiai. Nustatyta, kad I pilkapio sampilas buvo 13 m skersmens ir 1,63 m aukščio, jo pagrindą sudarė 2 koncentriniai akmenų vainikai, o pačiame centre rasta smulkių akmenų grindinys. II pilkapio sampilo skersmuo 6 m, aukštis – 1 m. I pilkapyje rasta 12 žmonių ir 1 žirgo, II pilkapyje – 4 žmonių kapai. Mirusieji laidoti sudeginti, lipdytose molinėse urnose, be įkapių. Žirgas palaidotas nedegintas. Kapai datuojami bronzos amžiaus pabaiga – ankstyvuoju geležies amžiumi. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.
1972–1992 m. – respublikinės reikšmės archeologijos paminklas (AR534),1992 m. pilkapyno teritorija priskirta Kvecių kapinynui.
Šaltiniai
- Lietuvos TSR archeologijos atlasas. - Vilnius, 1974. - T. 1. - Eil. Nr. 47
- Algimantas Merkevičius. Kvecių pilkapynas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 374 psl.
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - Vilnius, 1973. - P. 138, eil. Nr. 534
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kvecių pilkapynas, Kas yra Kvecių pilkapynas? Ką reiškia Kvecių pilkapynas?
Kveciu pilkapynasKapu pusynelio Kveciu pilkapyno vaizdas nuo Treinupio slenioKveciu pilkapynasKoordinates 55 54 36 s pl 21 12 44 r ilg 55 91000 s pl 21 21222 r ilg 55 91000 21 21222Vieta Kretingos rajonasSeniunija Kretingos seniunijaPlotas 0 42 haNaudotas I tukstantmetis iki Kr Zvalgytas 1950 1958 1982 1992 m Tirtas 1963 m Registro Nr u k 5252 AR534 Kveciu pilkapynas valstybes saugomas kulturos paminklas unikalus kodas 5252 senas kulturos paminklu saraso Nr AR534 pilkapynas pietvakarineje Kretingos rajono savivaldybes teritorijos dalyje Kveciuose Kretingos seniunija 1 1 km į vakarus nuo kelio Kretinga Rudaiciai Zibininkai Tenzes kairiajame krante VietaĮrengtas masyvios kalvos vadinamos Kapu pusyneliu virsuneje Siaures vakarineje teritorijos dalyje yra tyrimu metu atidengtas ir eksponavimui paliktas didziojo pilkapio pagrindas kurį sudaro koncentriniai akmenu ziedai o pilkapio vieta juosia zemiu sampilas apauges zeldiniais Į pietus ir pietrycius nuo sio pilkapio pastebimi dar 3 4 pilkapiu sampilai kuriu skersmuo 10 15 m aukstis iki 20 30 cm Teritorija apaugusi ir apsodinta pavienemis puselemis Teritorija apie 0 42 ha Į pietus nuo pilkapyno yra Kveciu senosios kapines pilkapyno teritorijoje ir aplinkui plyti Kveciu kapinynas 0 62 km į siaures rytus buvo Kveciu II pilkapynas vadinamas Katmilziais 1963 m istirto I pilkapio vaizdasTyrimai1950 m pilkapyna isaiskino Ignas Jablonskis 1958 m zvalge Juozas Mickevicius 1982 m Moksline metodine kulturos paminklu apsaugos taryba ekspedicijos vadovas Romas Olisauskas 1992 m Kulturos paveldo centras ekspedicijos vadovas Vilnius Morkunas 1963 m tyrinejo Istorijos instituto ir Kretingos krastotyros muziejaus ekspedicija tyrimu vadovas Algimantas Merkevicius talkino Juozas Mickevicius Pilkapyna sudare 6 7 pilkapiu grupe is kurios isliko 4 5 apardyti pilkapiai 1963 m buvo istirti 2 pilkapiai Nustatyta kad I pilkapio sampilas buvo 13 m skersmens ir 1 63 m aukscio jo pagrinda sudare 2 koncentriniai akmenu vainikai o paciame centre rasta smulkiu akmenu grindinys II pilkapio sampilo skersmuo 6 m aukstis 1 m I pilkapyje rasta 12 zmoniu ir 1 zirgo II pilkapyje 4 zmoniu kapai Mirusieji laidoti sudeginti lipdytose molinese urnose be įkapiu Zirgas palaidotas nedegintas Kapai datuojami bronzos amziaus pabaiga ankstyvuoju gelezies amziumi Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus 1972 1992 m respublikines reiksmes archeologijos paminklas AR534 1992 m pilkapyno teritorija priskirta Kveciu kapinynui SaltiniaiLietuvos TSR archeologijos atlasas Vilnius 1974 T 1 Eil Nr 47 Algimantas Merkevicius Kveciu pilkapynas Visuotine lietuviu enciklopedija T XI Kremacija Lenzo taisykle Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2007 374 psl Lietuvos TSR kulturos paminklu sarasas Vilnius 1973 P 138 eil Nr 534