ŠčiūriškisKaimo vaizdas 2016 m Ščiūriškis55 06 47 š pl 25 07 59 r ilg 55 113 š pl 25 133 r ilg 55 113 25 133 Ščiūriškis
Ščiūriškis

Ščiūriškis | ||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Ščiūriškis | ||||||||
55°06′47″š. pl. 25°07′59″r. ilg. / 55.113°š. pl. 25.133°r. ilg. | ||||||||
Apskritis | Vilniaus apskritis | |||||||
Savivaldybė | Širvintų rajono savivaldybė | |||||||
Seniūnija | Zibalų seniūnija | |||||||
Gyventojai | 0 | |||||||
|
Ščiūriškis – kaimas Širvintų rajono savivaldybėje, 13 km nuo Zibalų. Šiuo metu likusi tik kaimo vieta. Paskutinysis gyventojas iš kaimo išsikėlė į Kiauklius apie 1990 m. 2016 m. pavasarį buvusioje sodybvietėje buvo išlikęs tik šulinys ir kelių pastatų pamatų liekanos. Kaimo vietą aiškiai žymi tebestovintys du ąžuolai, sena liepa, keli sodo medžiai bei buvusių gėlių darželių augalai.
Etimologija
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Senųjų kaimo gyventojų pasakojimuose sutinkamos kelios pavadinimo „Ščiūriškis“ versijos. Vienoje iš jų teigiama, kad pirmasis kaimo gyventojas turėję pravardę „Ščiūras“ ir taip atsiradęs kaimo pavadinimas. Kitoje, jog kaimas įkurtas miško iškartoje – ščiūryje.
Abi šios versijos neprieštarauja etnografų tyrimams, kurių išvados teigia, jog dažniausiai lietuviški kaimų pavadinimai sąlygoti gamtinių aplinkybių (šalimais esančių upių, ežerų, kalvų ar, kaip šiuo atveju, miško) arba tuose kaimuose gyvenusių žmonių pavardžių bei pravardžių.
Maždaug nuo XIX a. pab. iki XX a. vidurio kaimas oficialiai vadintas Ščiūriškiu II, Ščiūriškiu I vadinant už maždaug pusės kilometro į šiaurės rytus esantį kelių sodybų junginį. Kaimo pavadinimo užrašymas įvairiais laikotarpiais kito. Lietuviškuose dokumentuose sutinkama: Ščiūriškis, Ščiuriškiai, Ščiuriškiai II.
Istorija
Pirmą kartą dokumentuose Ščiūriškis paminėtas 1863 m. Tų metų Kauno gubernijos kariniame topografiniame žemėlapyje pažymėtas З. Щуришки (Užusienis Ščiūriškis).
Sunku pasakyti, kurios tai gyvenvietės užusienis, kadangi Ščiūriškio vieta specifinė – iš vakarų pusės čia Rubikonių kaimo laukų pabaiga, tuo tarpu iš pietvakarių – Kriaunų kaimo galulaukis. Paties Ščiūriškio rėžiai buvo orientuoti palei Vilkesos upę į pietus.
1880-aisiais išleistame geografijos žinyne "Slownik Gegograficzny Krolestwa Polskiego i Innych Krajow Slowianskich" Ščiūriškis minimas kaip du užusieniai prie Giebrunų (Giebruny) ežero. Pagal administracinį paskirstymą užusieniai priklauso Vilniaus gubernijai, Širvintų valsčiui, Rubikonių kaimui. Nurodoma, jog 1865-aisiais Ščiūriškyje buvo 19 gyventojų. Vienas užusienis turi 4, kitas - 6 revizines sielas (valstiečius prievolininkus).
1897-ųjų metų duomenimis Ščiūriškių I užusienyje gyveno 24 žmonės (13 vyrų ir 11 moterų), Ščiūriškių II - 28 (16 vyrų ir 12 moterų). Užusieniai atitinkamai turėjo 37 ha ir 53 ha žemės, t. y. vidutiniškai vienam ūkiui tekdavo 9-10 ha žemės.
Lietuvai 1918-aisiais atgavus nepriklausomybę, Ščiūriškis priskirtas Vilkmergės (Ukmergės) apskrities Šešuolių valsčiui. Tuo metu Ščiūriškis jau buvo išaugęs iki kaimo statuso. 1923 m. vykusio pirmojo nepriklausomos Lietuvos Respublikos gyventojų surašymo duomenimis Ščiūriškyje (dokumente žymima Ščiūriškių II kaimas) gyveno 28 žmonės 6-iose sodybose. Taigi, dydžiu kaimas nedaug nusileido vėliau apylinkės centru tapusiam Kiauklių kaimui (7 sodybos, 40 žmonių). Tuo metu netoliese esančiame Ščiūriškio I vienkiemyje (Ščiūriškių I vs.) gyveno 21 žmogus 4-iose sodybose.
Gyventojai
Demografinė raida tarp 1905 m. ir 2011 m. | |||||||||
1905 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
52 | 28 | 28 | 22 | 7 | 1 | 0 | 0 | ||
|
Šaltiniai
- Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
- Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
- Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- Vilniaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- Szczurzyszki. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XI (Sochaczew — Szlubowska Wola). Warszawa, 1890, 870 psl. (lenk.)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Ščiūriškis, Kas yra Ščiūriškis? Ką reiškia Ščiūriškis?
SciuriskisKaimo vaizdas 2016 m Sciuriskis55 06 47 s pl 25 07 59 r ilg 55 113 s pl 25 133 r ilg 55 113 25 133 Sciuriskis Apskritis Vilniaus apskritisSavivaldybe Sirvintu rajono savivaldybeSeniunija Zibalu seniunijaGyventojai 2011 0Vietovardzio kirciavimas 1 kirciuote Vardininkas Sciu riskisKilmininkas Sciu riskio Sciuriskis kaimas Sirvintu rajono savivaldybeje 13 km nuo Zibalu Siuo metu likusi tik kaimo vieta Paskutinysis gyventojas is kaimo issikele į Kiauklius apie 1990 m 2016 m pavasarį buvusioje sodybvieteje buvo islikes tik sulinys ir keliu pastatu pamatu liekanos Kaimo vieta aiskiai zymi tebestovintys du azuolai sena liepa keli sodo medziai bei buvusiu geliu darzeliu augalai Etimologija Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Senuju kaimo gyventoju pasakojimuose sutinkamos kelios pavadinimo Sciuriskis versijos Vienoje is ju teigiama kad pirmasis kaimo gyventojas tureje pravarde Sciuras ir taip atsirades kaimo pavadinimas Kitoje jog kaimas įkurtas misko iskartoje sciuryje Abi sios versijos nepriestarauja etnografu tyrimams kuriu isvados teigia jog dazniausiai lietuviski kaimu pavadinimai salygoti gamtiniu aplinkybiu salimais esanciu upiu ezeru kalvu ar kaip siuo atveju misko arba tuose kaimuose gyvenusiu zmoniu pavardziu bei pravardziu Mazdaug nuo XIX a pab iki XX a vidurio kaimas oficialiai vadintas Sciuriskiu II Sciuriskiu I vadinant uz mazdaug puses kilometro į siaures rytus esantį keliu sodybu junginį Kaimo pavadinimo uzrasymas įvairiais laikotarpiais kito Lietuviskuose dokumentuose sutinkama Sciuriskis Sciuriskiai Sciuriskiai II IstorijaSciuriskis 1863 m zemelapyje Pirma karta dokumentuose Sciuriskis paminetas 1863 m Tu metu Kauno gubernijos kariniame topografiniame zemelapyje pazymetas Z Shurishki Uzusienis Sciuriskis Sunku pasakyti kurios tai gyvenvietes uzusienis kadangi Sciuriskio vieta specifine is vakaru puses cia Rubikoniu kaimo lauku pabaiga tuo tarpu is pietvakariu Kriaunu kaimo galulaukis Paties Sciuriskio reziai buvo orientuoti palei Vilkesos upe į pietus 1880 aisiais isleistame geografijos zinyne Slownik Gegograficzny Krolestwa Polskiego i Innych Krajow Slowianskich Sciuriskis minimas kaip du uzusieniai prie Giebrunu Giebruny ezero Pagal administracinį paskirstyma uzusieniai priklauso Vilniaus gubernijai Sirvintu valsciui Rubikoniu kaimui Nurodoma jog 1865 aisiais Sciuriskyje buvo 19 gyventoju Vienas uzusienis turi 4 kitas 6 revizines sielas valstiecius prievolininkus 1897 uju metu duomenimis Sciuriskiu I uzusienyje gyveno 24 zmones 13 vyru ir 11 moteru Sciuriskiu II 28 16 vyru ir 12 moteru Uzusieniai atitinkamai turejo 37 ha ir 53 ha zemes t y vidutiniskai vienam ukiui tekdavo 9 10 ha zemes Lietuvai 1918 aisiais atgavus nepriklausomybe Sciuriskis priskirtas Vilkmerges Ukmerges apskrities Sesuoliu valsciui Tuo metu Sciuriskis jau buvo isauges iki kaimo statuso 1923 m vykusio pirmojo nepriklausomos Lietuvos Respublikos gyventoju surasymo duomenimis Sciuriskyje dokumente zymima Sciuriskiu II kaimas gyveno 28 zmones 6 iose sodybose Taigi dydziu kaimas nedaug nusileido veliau apylinkes centru tapusiam Kiaukliu kaimui 7 sodybos 40 zmoniu Tuo metu netoliese esanciame Sciuriskio I vienkiemyje Sciuriskiu I vs gyveno 21 zmogus 4 iose sodybose GyventojaiDemografine raida tarp 1905 m ir 2011 m 1905 m 1923 m sur 1959 m sur 1970 m sur 1979 m sur 1989 m sur 2001 m sur 2011 m sur 52 28 28 22 7 1 0 0Demografines raidos histogramaSaltiniaiRegistru centras tikrinta 2016 08 13 Goshkevich I I Vilenskaya guberniya Polnyj spisok naselennyh mѣst so statisticheskimi dannymi o kazhdom poselenii sostavlennyj po officialnym svѣdѣniyam Vilna 1905 Lietuvos apgyventos vietos pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventoju 1923 m surasymo duomenys Kaunas Finansu ministerija Centralinis statistikos biuras 1925 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietoves 1959 ir 1970 metais Visasajunginiu gyventoju surasymu duomenys Vilnius Centrine statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministru tarybos 1974 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietoves 1979 metu Visasajunginio gyventoju surasymo duomenys Vilnius Lietuvos TSR Centrine statistikos valdyba 1982 Kaimo gyvenamosios vietoves 1989 metu Visuotinio gyventoju surasymo duomenys Vilnius Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas 1993 Vilniaus apskrities gyvenamosios vietoves ir ju gyventojai Vilnius Statistikos departamentas 2003 Gyventojai gyvenamosiose vietovese Lietuvos Respublikos 2011 metu gyventoju ir bustu surasymo rezultatai Vilnius Statistikos departamentas 2013 Suarchyvuota 2022 04 08 Szczurzyszki Slownik geograficzny Krolestwa Polskiego i innych krajow slowianskich T XI Sochaczew Szlubowska Wola Warszawa 1890 870 psl lenk