Sauna suom sauna est saun Suomijoje ir Estijoje atsiradusi pirties tradicija kurioje kaitinamasi karštu oru bei garu Suo
Dūminė pirtis

Sauna (suom. sauna, est. saun) – Suomijoje ir Estijoje atsiradusi pirties tradicija, kurioje kaitinamasi karštu oru bei garu. Suomiškoje pirtyje temperatūra pakyla iki 80–100 °C, santykinė oro drėgmė siekia 10–20 proc.. Žodis sauna tiek estų, tiek suomių kalbose gali reikšti nedidelę pirkelę.
Šiuo metu žodis sauna yra tarptautinis. Gali reikšti bet kokią garinės pirties tradiciją.
Tradicinė (dūminė) sauna
Verumos dūminės pirties tradicijos | |
---|---|
Nematerialusis pasaulio paveldas | |
Vieta | Estija |
Regionas** | ENA |
Įrašas | 2014 m. |
Nuorodos | |
Nuoroda | |
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą. |
Sauna priskiriama Šiaurės Europos (garinių) pirčių tradicijai, kuri formavosi dar akmens amžiuje. Seniausios pirtys buvo statomos tokios pačios, kaip gyvenamieji namai (žeminės, vėliau ). Juose buvo sukraunama akmenų krūsnis (suom. kiuas), kuri 6–8 valandas kaitinama malkomis, kol prišildydavo patalpą (karštis saunoje išsilaikydavo iki 12 val.). Kadangi tokios patalpos neturėjo kamino, suodžiai kaupdavosi ant sienų, ir tokios saunos vadinamos dūminėmis (suom. savusauna, est. suitsusaun).
Prieš saunos procedūrą pirtis buvo išvėdinama, išleidžiant dūmus. Procedūros metu naudojamas garas (suom. löyly, est. leili), gaunamas pilant vandenį ant karštų akmenų. Šis žodis labai daugiaprasmis, nes kartu reiškia ir „dvasią“. Garas tradiciškai laikomas saunos gyvybe, dvasia. Procedūros metu buvo gausiai vartojamos augalų vantos (suom. vihta, vasta, est. viht), kuriomis nukreipiamas garas, glostoma ir mušama oda. Tarp užėjimų į sauną būdavo vėsinamasi vandens telkinyje. Tradicinė sauna savo technologija mažai skyrėsi nuo lietuviškos pirties ar .
Saunoje maudydavosi visa bendruomenė, vyrai ir moterys kartu, nuogi. Tai buvo svarbi gydymų, socializacijos vieta, susijusi su turtinga mitologija ir daugybe prietarų. Čia moterys gimdydavo, buvo apiprausiami mirusieji. Apiprausimai vykdavo ir prieš naujus metus, svarbiausius gyvenimo įvykius. Tai buvo savotiška šventa vieta: viena suomiška patarlė sako saunassa ollaan kuin kirkossa (saunoje elkis kaip bažnyčioje). Buvo tikima, kad saunoje gyvena elfas saunatonttu, kuriam buvo aukojama. Jis prižiūrėdavo, kad būtų laikomasi etiketo, įspėdavo apie galimą gaisrą.
XIX a. tradicinė sauna ėmė keistis. Vietoje akmenų krūsnies atsirado malkomis kūrenamos krosnelės, ant kurių viršaus buvo sukraunami akmenys. Atsiradus kaminui dūmai buvo išleidžiami į lauką, todėl suodžiai nebesikaupė. Dėl šių inovacijų dūminės saunos XX a. II pusėje beveik išnyko. Viena iš iki šiol tęsiamų tradicijų – Verumos dūminė sauna Estijoje, kuri 2014 m. pripažinta kaip nematerialusis pasaulio paveldas.
Po 1980 m. entuziastų dėka dūminės saunos tradicija buvo pradėta gaivinti.
- Suomiai saunoje, 1804 m.
- Tradicinė dūminė suomiška sauna
- Akmenų krūsnis dūminėje saunoje
- Moterys saunoje su vantomis
- Vyrai saunoje 1936 m.
Šiuolaikinė (sausa) sauna
Saunos kultūra Suomijoje | |
---|---|
Nematerialusis pasaulio paveldas | |
Saunos namelis Kapelo | |
Vieta | Suomija |
Regionas** | ENA |
Įrašas | 2020 m. |
Nuorodos | |
Nuoroda | |
Vikiteka: | SaunaVikiteka |
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą. |
Didžiausias pokytis saunos kultūroje susijęs su elektrinės saunos krosnelės išradimu 1938 m. Metos Ltd. Vasos mieste ėmė gaminti krosneles, kurios greitai prišildydavo patalpą. Tačiau kadangi krosnelės buvo elektrinės ir bijojo drėgmės, pradėta vengti garo. Todėl buvo atsisakyta vandens pylimo ant akmenų, ir saunos tapo labai sausos. Vietoj to padidintas karštis, kuris sausoje saunoje gali siekti 100 laipsnių ir daugiau. Tokioje suomiškoje pirtyje karštai paprastai išbūnama 5–20 minučių, po to lendama po dušu, šokama į vandenį ar eketę paplaukioti arba atvėstama kambario temperatūroje. Taip atsirado sausos saunos tradicija. Tokioje saunoje vantos greitai išdžiūdavo, todėl jų vartojimas nunyko.
Sausos saunos išplitimą Suomijoje nulėmė ir Žiemos karas: per jį kareiviai buvo reguliariai maudomi laikinose saunose su elektrinėmis krosnelėmis. Todėl grįždami iš karo jie paskleidė naująją tradiciją po visą Suomiją. XXI a. atsiradus saugesnėms krosnelėms, tapo įmanoma išgauti garą ir su elektriniais įrankiais, todėl garo vartojimas palengva vėl sugrįžta.
Suomijoje yra apie 3,2 mln. tiek tradicinių, tiek šiuolaikiškų saunų. Jos aptinkamos dažname privačiame name, bet taip pat butuose, bendrabučiuose. Yra ir viešų saunų. 90 % suomių kartą per savaitę eina į pirtį. Suomijos gyventojai į sauną eina mažiausiai vieną kartą per savaitę, o vidutiniškai 2–3 kartus per savaitę. 2020 m. suomiška saunos tradicija bei dabartinės praktikos įtrauktos į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.
Sauna kaip globalus reiškinys
XX a. II pusėje sausoji sauna ėmė sparčiai populiarėti Europoje. Tolesnio karo metu vokiečių kareiviai kovojo greta suomių kareivių, kur išmoko saunos tradicijos. Grįžę į Vokietiją ją išplatino savo tėvynėje Vokietijoje. Vėliau tradicija išplito ir Šveicarijoje, Belgijoje, Nyderlanduose bei Liuksemburge.
Ilgainiui sausoji sauna tapo globaliu reiškiniu, kuris yra randamas moderniuose spa centruose, viešbučiuose, sporto klubuose, baseinuose ar namuose visame pasaulyje. Skirtingose šalyse šiek tiek skiriasi saunos etiketas.
- Vokietijoje, Nyderlanduose, kaip ir Suomijoje, priimta maudytis vyrams ir moterims kartu, nuogiems. Čia gimė Aufguss tradicija, kuomet pirtininkas (vok. Saunameister) reguliariai užpila vandens ir reguliuoja saunos garą rankšluosčiais. Šalia saunos kambario įrengiamas šalto vandens baseinas ir atsivėsinimo patalpa (Frischluftraum).
- JK paplitę saunos atskiroms lytims, kur maudosi nuogi. Čia populiarėja saunos gamtoje.
- Vengrijoje, Čekijoje, Slovakijoje saunos dažnai yra viešose pirtyse ir spa centruose. Čia abi lytys dažniausiai vilki maudymosi kostiumus.
- Į JAV saunos tradiciją atsinešė išeiviai iš Suomijos ir Švedijos. Ypač daug saunų namelių yra Didžiųjų ežerų regione. Visoje šalyje sporo klubuose ir baseinuose paplitę saunos.
- Irane viešbučiuose ir baseinuose dažnos sausos ir garinės saunos. Lytys griežtai atskirtos ir nuogumas draudžiamas.
- Korėjoje saunos dažnai yra spa centrų () dalis.
- Japonijoje saunos dažnai įrengiamos sento, onsenuose. Saunose maudosi nuogi, vyrai ir moterys atskirai. Iš Vokietijos perimta Aufguss tradicija čia vadinama neppashi. Populiarios ir portabilios palapinių saunos.
- Sausa sauna Vokietijoje
- Sauna Erdinge, Vokietijoje
- Sauna Minesotoje
Poveikis
Didžiausias teigiamas poveikis išskiriamas lankantis saunoje 4–7 kartus per savaitę. Būnant saunoje greičiau plaka širdis, padidėja arterinis kraujospūdis ir odos aprūpinimas krauju, išsiskiria prakaitas. Kol kas neaišku, ar santykinai drėgnesnė garinė pirtis pasižymi tokiu pačiu poveikiu organizmui, todėl kad didesnis drėgnumas tokio tipo pirtyje skatina garų kondensaciją ant odos ir mažina prakaito išsiskyrimą. Moksliniai tyrimai teigia, kad saunos nauda sveikatai paremta daugeliu fiziologinių efektų: mažėja kraujospūdis, slopinamas oksidacinis stresas ir uždegimas, pagerėja kardiorespiracinės sistemos bei širdies ir kraujagyslių sistemos funkcija ir kt. Sauna gali sumažinti įvairių , neurokognityvinių ligų, tokių kaip demencijos ir Alzheimerio ligos, riziką, kvėpavimo sistemos ligų, kaip astma, gripas, riziką, sumažinti galvos ir lėtinį skausmą, reumatinių ligų riziką.
Šaltiniai
- „Saunos terapinis poveikis“. Emedicina. 2018-09-18. Nuoroda tikrinta 2024-02-19.
- Maki, Albert (20 September 2010). "New Finland Sauna / New Finlandin saunat". New Finland District. Saskatchewan Gen Web. Retrieved 17 April 2014.
- Birt, Hazel Lauttamus (1988). "New Finland Homecoming 1888–1988" (republished online by Saskatchewan Gen Web Julia Adamson). Retrieved 7 December 2010.
- Maki, Albert (20 September 2010). "New Finland Sauna / New Finlandin saunat". New Finland District. Saskatchewan Gen Web. Retrieved 17 April 2014.
- Smoke sauna tradition in Võrumaa added to UNESCO Intangible Cultural Heritage List
- Smoke sauna tradition in Võromaa
- Holt, Kermit (15 November 1970). "Good Clean Fun: Finland's Steamy Saunas". Chicago Tribune. Chicago. Retrieved 22 February 2023.
- Finland in Figures, Buildings and summer cottages, Statistics Finland, 2011-06-22
- „Suomiška saunos kultūra įtraukta į UNESCO kultūros paveldo sąrašą“. lrt.lt. 2020-12-18. Nuoroda tikrinta 2024-02-19.
- Sauna Culture in Finland
- Kast, Günter (18 November 2014). "Saunakultur und Bekleidungsfrage". Faz.net. die Zeit. Retrieved 21 May 2017.
- Tapper, James (12 May 2024). "'It lowers inhibition': how saunas are challenging UK pubs as the place to meet". The Guardian. Retrieved 1 August 2024.
- Hussain, Joy; Cohen, Marc (2018-04-24). „Clinical Effects of Regular Dry Sauna Bathing: A Systematic Review“. Evidence-based Complementary and Alternative Medicine. 2018: 1857413. doi:10.1155/2018/1857413. ISSN 1741-427X. PMC 5941775. PMID 29849692.
{{cite journal}}
: CS1 priežiūra: unflagged free DOI (link)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Dūminė pirtis, Kas yra Dūminė pirtis? Ką reiškia Dūminė pirtis?
Sauna suom sauna est saun Suomijoje ir Estijoje atsiradusi pirties tradicija kurioje kaitinamasi karstu oru bei garu Suomiskoje pirtyje temperatura pakyla iki 80 100 C santykine oro dregme siekia 10 20 proc Zodis sauna tiek estu tiek suomiu kalbose gali reiksti nedidele pirkele Siuo metu zodis sauna yra tarptautinis Gali reiksti bet kokia garines pirties tradicija Tradicine dumine saunaVerumos dumines pirties tradicijosNematerialusis pasaulio paveldasVieta EstijaRegionas ENAĮrasas 2014 m NuorodosNuoroda Pavadinimas koks nurodytas UNESCO sarase Regionas pagal UNESCO skirstyma Sauna priskiriama Siaures Europos gariniu pirciu tradicijai kuri formavosi dar akmens amziuje Seniausios pirtys buvo statomos tokios pacios kaip gyvenamieji namai zemines veliau Juose buvo sukraunama akmenu krusnis suom kiuas kuri 6 8 valandas kaitinama malkomis kol prisildydavo patalpa karstis saunoje issilaikydavo iki 12 val Kadangi tokios patalpos neturejo kamino suodziai kaupdavosi ant sienu ir tokios saunos vadinamos duminemis suom savusauna est suitsusaun Pries saunos procedura pirtis buvo isvedinama isleidziant dumus Proceduros metu naudojamas garas suom loyly est leili gaunamas pilant vandenį ant karstu akmenu Sis zodis labai daugiaprasmis nes kartu reiskia ir dvasia Garas tradiciskai laikomas saunos gyvybe dvasia Proceduros metu buvo gausiai vartojamos augalu vantos suom vihta vasta est viht kuriomis nukreipiamas garas glostoma ir musama oda Tarp uzejimu į sauna budavo vesinamasi vandens telkinyje Tradicine sauna savo technologija mazai skyresi nuo lietuviskos pirties ar Saunoje maudydavosi visa bendruomene vyrai ir moterys kartu nuogi Tai buvo svarbi gydymu socializacijos vieta susijusi su turtinga mitologija ir daugybe prietaru Cia moterys gimdydavo buvo apiprausiami mirusieji Apiprausimai vykdavo ir pries naujus metus svarbiausius gyvenimo įvykius Tai buvo savotiska sventa vieta viena suomiska patarle sako saunassa ollaan kuin kirkossa saunoje elkis kaip baznycioje Buvo tikima kad saunoje gyvena elfas saunatonttu kuriam buvo aukojama Jis priziuredavo kad butu laikomasi etiketo įspedavo apie galima gaisra XIX a tradicine sauna eme keistis Vietoje akmenu krusnies atsirado malkomis kurenamos krosneles ant kuriu virsaus buvo sukraunami akmenys Atsiradus kaminui dumai buvo isleidziami į lauka todel suodziai nebesikaupe Del siu inovaciju dumines saunos XX a II puseje beveik isnyko Viena is iki siol tesiamu tradiciju Verumos dumine sauna Estijoje kuri 2014 m pripazinta kaip nematerialusis pasaulio paveldas Po 1980 m entuziastu deka dumines saunos tradicija buvo pradeta gaivinti Suomiai saunoje 1804 m Tradicine dumine suomiska sauna Akmenu krusnis dumineje saunoje Moterys saunoje su vantomis Vyrai saunoje 1936 m Siuolaikine sausa saunaSaunos kultura SuomijojeNematerialusis pasaulio paveldasSaunos namelis KapeloVieta SuomijaRegionas ENAĮrasas 2020 m NuorodosNuorodaVikiteka SaunaVikiteka Pavadinimas koks nurodytas UNESCO sarase Regionas pagal UNESCO skirstyma Didziausias pokytis saunos kulturoje susijes su elektrines saunos krosneles isradimu 1938 m Metos Ltd Vasos mieste eme gaminti krosneles kurios greitai prisildydavo patalpa Taciau kadangi krosneles buvo elektrines ir bijojo dregmes pradeta vengti garo Todel buvo atsisakyta vandens pylimo ant akmenu ir saunos tapo labai sausos Vietoj to padidintas karstis kuris sausoje saunoje gali siekti 100 laipsniu ir daugiau Tokioje suomiskoje pirtyje karstai paprastai isbunama 5 20 minuciu po to lendama po dusu sokama į vandenį ar ekete paplaukioti arba atvestama kambario temperaturoje Taip atsirado sausos saunos tradicija Tokioje saunoje vantos greitai isdziudavo todel ju vartojimas nunyko Sausos saunos isplitima Suomijoje nuleme ir Ziemos karas per jį kareiviai buvo reguliariai maudomi laikinose saunose su elektrinemis krosnelemis Todel grįzdami is karo jie paskleide naujaja tradicija po visa Suomija XXI a atsiradus saugesnems krosnelems tapo įmanoma isgauti gara ir su elektriniais įrankiais todel garo vartojimas palengva vel sugrįzta Suomijoje yra apie 3 2 mln tiek tradiciniu tiek siuolaikisku saunu Jos aptinkamos dazname privaciame name bet taip pat butuose bendrabuciuose Yra ir viesu saunu 90 suomiu karta per savaite eina į pirtį Suomijos gyventojai į sauna eina maziausiai viena karta per savaite o vidutiniskai 2 3 kartus per savaite 2020 m suomiska saunos tradicija bei dabartines praktikos įtrauktos į UNESCO nematerialaus kulturos paveldo sarasa Sauna kaip globalus reiskinysXX a II puseje sausoji sauna eme sparciai populiareti Europoje Tolesnio karo metu vokieciu kareiviai kovojo greta suomiu kareiviu kur ismoko saunos tradicijos Grįze į Vokietija ja isplatino savo tevyneje Vokietijoje Veliau tradicija isplito ir Sveicarijoje Belgijoje Nyderlanduose bei Liuksemburge Ilgainiui sausoji sauna tapo globaliu reiskiniu kuris yra randamas moderniuose spa centruose viesbuciuose sporto klubuose baseinuose ar namuose visame pasaulyje Skirtingose salyse siek tiek skiriasi saunos etiketas Vokietijoje Nyderlanduose kaip ir Suomijoje priimta maudytis vyrams ir moterims kartu nuogiems Cia gime Aufguss tradicija kuomet pirtininkas vok Saunameister reguliariai uzpila vandens ir reguliuoja saunos gara ranksluosciais Salia saunos kambario įrengiamas salto vandens baseinas ir atsivesinimo patalpa Frischluftraum JK paplite saunos atskiroms lytims kur maudosi nuogi Cia populiareja saunos gamtoje Vengrijoje Cekijoje Slovakijoje saunos daznai yra viesose pirtyse ir spa centruose Cia abi lytys dazniausiai vilki maudymosi kostiumus Į JAV saunos tradicija atsinese iseiviai is Suomijos ir Svedijos Ypac daug saunu nameliu yra Didziuju ezeru regione Visoje salyje sporo klubuose ir baseinuose paplite saunos Irane viesbuciuose ir baseinuose daznos sausos ir garines saunos Lytys grieztai atskirtos ir nuogumas draudziamas Korejoje saunos daznai yra spa centru dalis Japonijoje saunos daznai įrengiamos sento onsenuose Saunose maudosi nuogi vyrai ir moterys atskirai Is Vokietijos perimta Aufguss tradicija cia vadinama neppashi Populiarios ir portabilios palapiniu saunos Sausa sauna Vokietijoje Sauna Erdinge Vokietijoje Sauna MinesotojePoveikisDidziausias teigiamas poveikis isskiriamas lankantis saunoje 4 7 kartus per savaite Bunant saunoje greiciau plaka sirdis padideja arterinis kraujospudis ir odos aprupinimas krauju issiskiria prakaitas Kol kas neaisku ar santykinai dregnesne garine pirtis pasizymi tokiu paciu poveikiu organizmui todel kad didesnis dregnumas tokio tipo pirtyje skatina garu kondensacija ant odos ir mazina prakaito issiskyrima Moksliniai tyrimai teigia kad saunos nauda sveikatai paremta daugeliu fiziologiniu efektu mazeja kraujospudis slopinamas oksidacinis stresas ir uzdegimas pagereja kardiorespiracines sistemos bei sirdies ir kraujagysliu sistemos funkcija ir kt Sauna gali sumazinti įvairiu neurokognityviniu ligu tokiu kaip demencijos ir Alzheimerio ligos rizika kvepavimo sistemos ligu kaip astma gripas rizika sumazinti galvos ir letinį skausma reumatiniu ligu rizika Saltiniai Saunos terapinis poveikis Emedicina 2018 09 18 Nuoroda tikrinta 2024 02 19 Maki Albert 20 September 2010 New Finland Sauna New Finlandin saunat New Finland District Saskatchewan Gen Web Retrieved 17 April 2014 Birt Hazel Lauttamus 1988 New Finland Homecoming 1888 1988 republished online by Saskatchewan Gen Web Julia Adamson Retrieved 7 December 2010 Maki Albert 20 September 2010 New Finland Sauna New Finlandin saunat New Finland District Saskatchewan Gen Web Retrieved 17 April 2014 Smoke sauna tradition in Vorumaa added to UNESCO Intangible Cultural Heritage List Smoke sauna tradition in Voromaa Holt Kermit 15 November 1970 Good Clean Fun Finland s Steamy Saunas Chicago Tribune Chicago Retrieved 22 February 2023 Finland in Figures Buildings and summer cottages Statistics Finland 2011 06 22 Suomiska saunos kultura įtraukta į UNESCO kulturos paveldo sarasa lrt lt 2020 12 18 Nuoroda tikrinta 2024 02 19 Sauna Culture in Finland Kast Gunter 18 November 2014 Saunakultur und Bekleidungsfrage Faz net die Zeit Retrieved 21 May 2017 Tapper James 12 May 2024 It lowers inhibition how saunas are challenging UK pubs as the place to meet The Guardian Retrieved 1 August 2024 Hussain Joy Cohen Marc 2018 04 24 Clinical Effects of Regular Dry Sauna Bathing A Systematic Review Evidence based Complementary and Alternative Medicine 2018 1857413 doi 10 1155 2018 1857413 ISSN 1741 427X PMC 5941775 PMID 29849692 a href wiki C5 A0ablonas Cite journal title Sablonas Cite journal cite journal a CS1 prieziura unflagged free DOI link