Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Vandens ir deimantų paradoksas
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Vandens ir deimantų paradoksas – Aristotelio suformuluotas paradoksas: „Kodėl vanduo, kuris yra būtinas gyvybei, yra pigus, tuo tarpu deimantai yra labai brangūs, nors galima apsieiti ir be jų?“.
Po Aristotelio panašius klausimus buvo iškėlę daug filosofų ir ekonomistų. Šis paradoksas nebuvo išpręstas per du tūkstančius metų. Jo neįmanoma išspręsti klasikinės ekonomikos rėmuose, nes prekės naudingumas ir jos įsigijimo kaina nėra tobulai įvertinama. XIX a. pabaigoje atliko apskaičiavimus, kaip keistųsi deimantų ir vandens kainos, didėjant deimantų ir mažėjant vandens .
Sprendimas
Pagal kaina ne visada atspindi produkto būtinumą. Sekantis vartojimo eilėje naudojamas produktas yra vis mažiau vertingas. Pagal austrų mokyklą, produkto kaina yra nustatoma pagal paskutinio eilėje produkto kainą. Bet vartotojas gauna naudą ne tik iš paskutinio, bet iš visų produktų, todėl bendra nauda yra didesnė, negu paskutinio produkto nauda.
Skaičiuojant vandens naudą, aišku, kad bendra vandens nauda yra daug didesnė, negu paskutinio sunaudoto vandens lašo. Pirmo deimanto duodama nauda bus daug didesnė, negu paskutinio vandens lašo duodama nauda, bet mažesnė, negu viso vandens duodama nauda.
Pavyzdys
Sekantis eilėje vandens ir deimantų vienetas duoda vis mažesnę naudą:
| Daikto vienetas | Vanduo | Deimantas |
|---|---|---|
| 1 | 100 | 30 |
| 2 | 40 | 18 |
| 3 | 20 | 12 |
| 4 | 12 | 8 |
| 5 | 7 | 5 |
| 6 | 4 | 3 |
| 7 | 2 | 2 |
| 8 | 1 | 1 |
Pirmas vandens vienetas yra daug vertingesnis už pirmą deimanto vienetą, nes žmogus, neturėdamas nei vandens, nei deimantų, visada pasirinks vandenį, patenkinantį vieną pagrindinių poreikių.
Jei vartotojas gyvena sąlygose, kai aplinkui daug vandens, vanduo bus naudojamas dideliais kiekiais. Tarkime, bus sunaudoti 7 vienetai. Pagal rinkos mechanizmą paskutinio vandens vieneto kaina bus 2.
Jei deimantai yra reti, jų bus naudojama labai mažai ar net visai nenaudojama. Pirmo deimantų vieneto vertė bus 30 ir tokiame lygyje liks.
7 vandens vienetai sudarys naudą:
100 + 40 + 20 + 12 + 7 + 4 + 2 = 185
Tuo metu visų deimantų bendra nauda bus 30.
Vandens naudojama daug daugiau, jo kaina daug mažesnė negu deimantų, kadangi jo yra labai daug. Deimantai nėra būtini, bet labai brangūs, nes jų yra labai mažai. Tad galima tvirtinti, kad vanduo duoda didesnę naudą, nors deimantai kainuoja daugiau.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vandens ir deimantų paradoksas, Kas yra Vandens ir deimantų paradoksas? Ką reiškia Vandens ir deimantų paradoksas?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Vandens ir deimantu paradoksas Aristotelio suformuluotas paradoksas Kodel vanduo kuris yra butinas gyvybei yra pigus tuo tarpu deimantai yra labai brangus nors galima apsieiti ir be ju Pavyzdinis vandens zalia linija ir deimantu melyna linija grafikas Po Aristotelio panasius klausimus buvo iskele daug filosofu ir ekonomistu Sis paradoksas nebuvo isprestas per du tukstancius metu Jo neįmanoma isspresti klasikines ekonomikos remuose nes prekes naudingumas ir jos įsigijimo kaina nera tobulai įvertinama XIX a pabaigoje atliko apskaiciavimus kaip keistusi deimantu ir vandens kainos didejant deimantu ir mazejant vandens SprendimasPagal kaina ne visada atspindi produkto butinuma Sekantis vartojimo eileje naudojamas produktas yra vis maziau vertingas Pagal austru mokykla produkto kaina yra nustatoma pagal paskutinio eileje produkto kaina Bet vartotojas gauna nauda ne tik is paskutinio bet is visu produktu todel bendra nauda yra didesne negu paskutinio produkto nauda Skaiciuojant vandens nauda aisku kad bendra vandens nauda yra daug didesne negu paskutinio sunaudoto vandens laso Pirmo deimanto duodama nauda bus daug didesne negu paskutinio vandens laso duodama nauda bet mazesne negu viso vandens duodama nauda Pavyzdys Sekantis eileje vandens ir deimantu vienetas duoda vis mazesne nauda Daikto vienetas Vanduo Deimantas1 100 302 40 183 20 124 12 85 7 56 4 37 2 28 1 1 Pirmas vandens vienetas yra daug vertingesnis uz pirma deimanto vieneta nes zmogus neturedamas nei vandens nei deimantu visada pasirinks vandenį patenkinantį viena pagrindiniu poreikiu Jei vartotojas gyvena salygose kai aplinkui daug vandens vanduo bus naudojamas dideliais kiekiais Tarkime bus sunaudoti 7 vienetai Pagal rinkos mechanizma paskutinio vandens vieneto kaina bus 2 Jei deimantai yra reti ju bus naudojama labai mazai ar net visai nenaudojama Pirmo deimantu vieneto verte bus 30 ir tokiame lygyje liks 7 vandens vienetai sudarys nauda 100 40 20 12 7 4 2 185 Tuo metu visu deimantu bendra nauda bus 30 Vandens naudojama daug daugiau jo kaina daug mazesne negu deimantu kadangi jo yra labai daug Deimantai nera butini bet labai brangus nes ju yra labai mazai Tad galima tvirtinti kad vanduo duoda didesne nauda nors deimantai kainuoja daugiau