Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Lietuvos ir Švedijos santykiai dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Lietuvos ir Švedijos Oficialūs tarptautiniai santy
Lietuvos–Švedijos santykiai
Lietuvos ir Švedijos santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Lietuvos ir Švedijos. Oficialūs tarptautiniai santykiai pradėti 1918 m. gruodžio 12 d., Švedijai pripažinus Lietuvą de facto, tačiau pirmieji kontaktai siekia užpraeitą tūkstantmetį. Šalys turi jūrinę sieną. Ryšių su Švedijos žemėmis būta dar IX a., kuomet jau vyko prekyba tarp normanų ir baltų, taip pat kariniai žygiai. Žymiausias jų – 854 m. Olafo sėkmingas žygis į Apuolę. Ekonominiai ryšiai dar labiau suintensyvėjo XIV a. Gediminui pakvietus Gotlando pirklius ir amatininkus kurtis Lietuvoje, o ypač daug kontaktų būta ATR laikotarpiu. Antrojo Šiaurės karo metais 1655 m. Lietuva tapo Švedijos imperijos protektoratu, kuriuo išliko ligi 1657 m.
| Lietuvos ir Švedijos santykiai | ||
Švedija (raudona) ir Lietuva (mėlyna) pasaulio žemėlapyje | ||
| Pagrindinės datos: | ||
| • De jure pripažinimas iš Švedijos pusės: 1921 m. rugsėjo 28 d. | ||
| • Diplomatinių santykių atkūrimas: 1991 m. rugpjūčio 28 d. | ||
| Prekybos apimtys (2021): | ||
| • Lietuva → Švedija: 1,54 mlrd. eur. | ||
| • Švedija → Lietuva: 1,44 mlrd. eur. | ||
| Turistų srautai: | ||
| • Švedija → Lietuva (2021): 10,4 tūkst. | ||
Švedija tapo viena pirmųjų valstybių, Lietuvą de facto pripažinusių dar 1918 m. gruodžio 12 d. Anksčiau jau tai padariusi buvo tik Vokietija. Vis dėlto de jure Lietuvą pripažino vėliau – 1921 m. rugsėjo 28 d.
Švedija pripažino sovietų įvykdytą Baltijos šalių, tarp jų ir Lietuvos, aneksiją. Diplomatiniai santykiai atkurti 1991 m. rugpjūčio 28 d.
Stokholme veikia Lietuvos ambasada, Vilniuje - Švedijos ambasada. Stokholme reziduoja kai kurie akredituoti užsienio diplomatai Lietuvai – Angolos, Australijos, Botsvanos, Ekvadoro, Filipinų, Gvatemalos, Hondūro, Kosovo, Meksikos, Namibijos, Salvadoro, Šiaurės Korėjos, Šri Lankos, Zambijos.
Kaune Tarpukariu 1924–1940 m. veikė Švedijos pasiuntinybė, o Stokholme nuo 1919 m. su pertraukomis – Lietuvos generalinis konsulatas ir net 11 garbės konsulatų kituose miestuose.
Veikia Švedijos lietuvių bendruomenė, 2021 m. gyveno 15 917 Lietuvos piliečių. Lietuvoje 2022 m. pradžioje gyveno 326 Švedijos piliečiai.
Abi šalys yra ES, EBPO, kitų tarpttautinių organizacijų narės.
Seime veikia Tarpparlamentinių ryšių su Šiaurės Europos šalimis (Danijos Karalyste, Islandijos Respublika, Norvegijos Karalyste, Suomijos Respublika, Švedijos Karalyste) grupė (dabartinis pirmininkas Giedrius Surplys).
Santykių istorija
Pirmieji kontaktai ankstyvuoju laikotarpiu ir LDK laikais
Žlungant Livonijos konfederacijai, paskutinį dešimtmetį prieš Liublino uniją tarp LDK ir Lenkijos karalystės, Lietuva ir Švedija kovojo išvien prieš Rusijos carystę, 1558 m. įsiverždama į Livoniją.
1562 m. Žygimanto Senojo duktė Kotryna Jogailaitė ištekėjo už būsimo Švedijos karaliaus . Tai labai suintensyvino santykius tarp LDK ir Švedijos, o ATR laikais tapo ir ne vieno karo tarp dviejų valstybių priežastimi.
Santykiai ATR laikais
Kotrynos Jogailaitės sūnus Zigmantas Vaza 1587 m. buvo išrinktas ATR karaliumi, o švediška-lietuviška Vazų dinastija valdė ATR iki pat 1668 m. Be to, 1592–1599 m. Zigmantas Vaza buvo ir Švedijos karalius. Iki 1660 m. pasirašytos Olyvo taikos jis ir jo įpėdiniai pretendavo ir į Švedijos sostą, titulavosi jos karaliais. Būtent dėl ginčo dėl Vazų dinastijos teisės į Švedijos sostą tarp Švedijos ir ATR kilo ne vienas ginkluotas konfliktas. Pirmasis mūšis įvyko dar 1600 m. . Žymiausias to laikotarpio mūšis – Kircholmo, vykęs 1605 m. dėl Livonijos žemių.
1625–1627 m., Lietuvos teritorijai esant užimtai svetimų kariuomenių, Švedijos kariuomenė buvo užėmusi Biržus ir dalį Šiaurės Lietuvos, o pagal Altmarko paliaubas 1629–1635 Švedija valdė Klaipėdą.
1655–1660 m. vykusios Švedijos ir Rusijos invazijos į ATR metu buvo užimti Vilnius, Kaunas, Trakai, nusiaubtos rytinė ir pietinė dabartinės Lietuvos dalys.
1655 m. rugpjūčio 17 d. Lietuva pasirašė Kėdainių sutartį, pagal kurią priėmė Švedijos imperijos prieglobstį. 1655 m. spalio 20 d. dalis LDK didikų ir bajorų, vadovaujamų didžiojo etmono Jonušo Radvilos, Kėdainių unija nutraukė unijos ryšius su Lenkija ir sudarė uniją su Švedija. Vis dėlto po Švedijos valdžia buvo nuversta ir unija su Švedija neteko prasmės.
Kitas ginkluotas konfliktas kilo 1700 m. ir peraugo į daugiau nei dvidešimtmetį trukusį Šiaurės karą. Jo metu LDK veikė veikė prošvediška (Sapiegų) grupuotė, kartu su Švedijos kariuomene iki 1709 m. Lietuvoje kovojusi su antišvediška Oginskių grupuote, nuo 1704 m. kovojusia išvien su Rusija. 1721 m. pasirašyta Ništato taika užbaigė Lietuvos konfliktus su Švedija.
Santykiai Lietuvai esant Rusijos imperijos sudėtyje
1795 m. paskutinės likusios ATR žemės buvo įjungtos į Rusijos imperijos sudėtį ir išnyko iš pasaulinio žemėlapio. Praėjus trylikai metų, 1808 m., kilo karas tarp Rusijos ir Švedijos, po kurio Švedijai priklausiusi Suomija buvo taip pat įjungta į Rusijos imperijos sudėtį. Nėra žinių, kad kare būtų dalyvavusių lietuvių, tačiau teorinė galimybė yra.
Santykiai 1918–1940 m.
Dar prieš Lietuvos nepriklausomybės paskelbimą 1918 m. Lietuvos Taryba laikė Švedija svarbia partnere ir bandė ieškoti ryšių ir paramos aukščiausioje Švedijos valdžioje. 1917 m. spalio 18-20 d. Stokholme vyko antroji lietuvių konferencija, kurios metu stengtasi suvienyti Lietuvoje ir kituose kraštuose gyvenančius lietuvius. Užmegzti ryšiai su finansų ministru, nariu Hjalmaru Brantingu, kuris pareiškė savo paramą Lietuvos valstybės vizijai. 1918 m. pabaigoje Martynas Yčas su Švedijos ministru pirmininku , 1919 m. vasario–kovo mėnesiais Martynas Yčas ir Antanas Smetona su Švedijos politikais aptarė Švedijos karinę, finansinę ir humanitarinę pagalbą Lietuvai. Anksti užmegzti santykiai su aukščiausiais Švedijos politikais lėmė ir gana ankstyvą Lietuvos valstybingumo pripažinimą iš Švedijos pusės – 1918 m. gruodžio 12 d. Švedija tapo antrąja valstybe po Vokietijos, de facto pripažinusi Lietuvos valstybingumą. Dar 1918 m. gruodžio 18 d. Stokholme įsteigtas Lietuvių spaudos biuras, kuriam vadovavo Ignas Šeinius, o 1919 m. sausį – 1921 m. kovą, nuo 1923 m. pabaigos iki 1927 m. liepos ir 1930–1940 m. Stokholme veikė Lietuvos pasiuntinybė, kituose Švedijos miestuose – konsulatai. Kaune 1924 m. įkurtas Švedijos generalinis konsulatas.
1919 m. balandį į Lietuvą atvyko Švedijos karininkų padėti kurti Lietuvos policiją, kariuomenę ir aviaciją. 1921 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos valstybingumas buvo Švedijos pripažintas de jure. 1923–1924 m. Švedijos vaidmuo Lietuvai buvo reikšmingas Tautų Sąjungoje sprendžiant Klaipėdos ir Vilniaus problemas.
Tarp šalių buvo pasirašytos bent trys sutartys –Prekybos ir laivininkystės (1926 m.), Prekių ženklų registravimo ir apsaugos (1932 m.), Kilmės liudijimų abipusio pripažinimo (1937 m.). 1932–1938 m. Švedijoje gaminta ginklai ir amunicija Lietuvos kariuomenei.
Santykiai Lietuvos okupacijos metais
1940 m. rugpjūtį SSRS reikalavimu Švedija uždarė Lietuvos pasiuntinybę Stokholme ir perėmė jos patalpas. Švedija netruko pripažinti Lietuvos inkorporacijos į SSRS (okupacinę sovietų valdžią lapkričio 6 d. Švedija de facto pripažino Lietuvos sovietinę okupaciją, 1941 m. gegužės 30 d. – de jure. Tik Lietuvą okupavus Nacių Vokietijai laikotarpiu tarp 1942–1945 m. nepriklausomos Lietuvos diplomatai vėl gavo Švedijos diplomatines vizas.
Iškart po Antrojo pasaulinio karo Švedija ne visuomet buvo linkusi priimti per Švediją bėgusius lietuvių pabėgėlius. 1945–1946 m. Švedija grąžino prieglobsčio prašiusius Baltijos šalių Vermachto kareivius (iš viso 146, tarp jų devynis lietuvius) atgal į SSRS. Šis poelgis buvo kritikuojamas švedų spaudoje (pvz., Svenska Dagbladet), o 1994 m. už jį Švedija oficialiai atsiprašė.
Kita vertus, didesnis skaičius civilių pabėgėlių ir karių į Švediją buvo patekę dar iki 1945 m. gegužės 8 d., tad ekstradicija jų nepalietė.
1989 m. lapkritį Lietuvoje lankėsi Švedijos ministras pirmininkas .
Santykiai po 1991 m.
Nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugpjūčio 27 d. Iki tol nuo 1991 m. kovo mėnesio Lietuvai Švedijoje atstovavo Švedijos vyriausybės finansuotas Lietuvos informacijos biuras. Santykiai tarp dviejų šalių atkurti 1991 m. rugpjūčio 28 d.
Po diplomatinių santykių atkūrimo tarp šalių pasirašyta 16 dvišalių sutarčių (neįskaitant nebegaliojančių). Pirmoji pasirašyta dar 1991 m. spalio 29 d. – Prekybos sutartis tarp Lietuvos Respublikos ir Švedijos Karalystės. Taip pat pasirašyta susitarimas dėl tarptautinių keleivių ir krovinių vežiojimų automobiliais (1992 m.), Oro susisiekimo sutartis (1993 m.), sutartis dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo (1993 m.), susitarimas dėl tarpusavio pagalbos muitinės veiklos srityje (1995 m.), susitarimas dėl Lietuvos-Švedijos ekonominės komisijos įsteigimo (1995 m.), susitarimas dėl Švedijos Karalystės ambasados žemės sklypo Vilniuje (1996 m.), susitarimas dėl vizų režimo panaikinimo (1997 m.), sutartis dėl asmenų grąžinimo (1997 m.), susitarimas dėl medicinos pagalbos teikimo laikinai viešintiems asmenims (1997 m.), Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Švedijos kompanijos „Swedish Aviation Development AB“ susitarimas dėl konsultacinių paslaugų teikimo (1998 m.), susitarimas dėl bendradarbiavimo jūrų ir aviacinės paieškos bei gelbėjimo srityse (2002 m.), bendradarbiavimo susitarimas ekstremalių situacijų prevencijos, parengties ir jų likvidavimo srityje (2003 m.), sutartis dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos (2002 m.), Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Švedijos Karalystės Vyriausybės susitarimas dėl išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo ribų Baltijos jūroje nustatymo (2014 m.).
Lietuvoje yra ne kartą lankęsi Švedijos karališkosios giminės atstovai ir premjerai, Švedijoje – Lietuvos prezidentai ir premjerai. Paskutinis toks aukščiausiojo lygio vizitas įvyko 2021 m. birželio 15 d., kai Švedijoje lankėsi Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda ir susitiko su Švedijos Karaliumi Karlu XVI Gustavu, Ministru Pirmininku Stefanu Liofvenu ir Riksdago Pirmininku . Tuo tarpu Lietuvoje Švedijos karalius yra lankęsis dukart – 1992 m. ir 2015 m. 2015 m. spalio 7 d. trijų dienų valstybinio vizito į Lietuvą atvyko Švedijos Karalius Karlas XVI Gustavas ir Karalienė . 2018 m. vasario 16 d. į Lietuvos valstybės šimtmečio minėjimo iškilmes atvyko ir jos sutuoktinis .
Švietimo, mokslo ir technologiniai mainai ir kultūrinis bendradarbiavimas
Švedijoje veikia baltų, suomių ir germanų kalbų katedra, kurios vedėja yra prof. .Tuo tarpu Vilniaus universitete yra skandinavistikos specialybė, kurioje mokoma švedų kalbos. Taip pat yra galimybė mokytis švedų kalbos A1 ir A2 lygių Vytauto Didžiojo Universitete. Vyksta akademinių mainų tarp Švedijos ir Lietuvos universitetų ir kolegijų.
Lietuvoje yra populiari švedų literatūra. Pirmasis švedų grožinės literatūros kūrinys į lietuvių kalbą išversta 1899 m. (apsakymas Żmogus nepliuszkis, vertė Petras Vileišis). Kita vertus Švedijos literatūros daugiausiai pradėta versti XX a. 7-ajame dešimtmetyje. Išleista švedų novelių rinkinių („Nakties žaidimai“ (1965 m.), „Švedų novelės“ (1986 m.)), pasakų rinkinys „Auksinė kurpaitė“ (1994 m.). Išversta , , , , , , , , , , , , Marijos Gripės, , , , , , , , Pero Lagerkvisto, Selmos Lagerliof, Astridos Lindgren, , , , , , , , , , Sveno Nordkvisto, , , , , , , , , , , , , , ir kitų rašytojų kūrinių.
Taip pat yra į švedų kalbą išverstos lietuvių literatūros - pasirodę Kristijono Donelaičio, Sigito Gedos, Romualdo Granausko, Leonardo Gutausko, Jurgos Ivanauskaitės, Antano Jonyno, Jurgio Kunčino, Juozo Lukšos, Marcelijaus Martinaičio, Sigito Parulskio, Kornelijaus Platelio, Renatos Šerelytės ir kitų rašytojų kūrinių vertimai.
Kiekvienais metais lapkričio mėnesį keturiuose didžiausiuose miestuose rengiamas kino festivalis Scanorama, kuriame pristatomas ir . Lietuvoje žinomi švedų režisieriaus Ingmaro Bergmano filmai. 2018 m. Vilniaus mažajame teatre buvo minimos jo šimtosios gimimo metinės.
Švedų režisieriaus režisuotas tarptautinės šlovės sulaukęs serialas Černobylis buvo filmuojamas Lietuvoje.
Švedijos ambasada daug dirba žmogaus teisių klausimais, jos atstovai dažniausiai žygiuoja Baltic Pride eitynėse, 2018 metų gruodžio 10 d. įsteigė Žmogaus teisių apdovanojimą.
Ekonominiai santykiai
2020 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Švedijos siekė 2,98 mlrd. eurų, o Švedija buvo septinta pagal dydį Lietuvos prekybos partnerė.
Prekybos balanse vyrauja eksportas iš Lietuvos į Švediją.
- Eksportas sudaro 1,54 mlrd. eurų; Švedija yra aštunta didžiausia eksporto rinka.
- Importas sudaro 1,44 mlrd. eurų; Švedija yra aštunta didžiausia importo rinka. Daugiausiai importuojama mineralinio kuro, žuvų, mašinų ir mechaninių įrenginių, traktorių ir vilkikų, elektros mašinų ir įrenginių.
Pagal tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje dydį Švedija yra antra (investicijos siekia 4,03 mlrd. eurų). Savo ruožtu Lietuvos tiesioginių investicijų užsienyje dydis Švedijoje yra kuklesnis – aštuntas pagal dydį (investicijos siekia 181,63 mln. eurų).
Kartu su Švedija Lietuva įgyvendina , 450 km ilgio elektros tinklų jungties tarp valstybių, projektą.
Pilietiniai mainai
| Metai | 2016 | 2020 | 2021 | 2022 | 2023 |
|---|---|---|---|---|---|
| Švedijos piliečių skaičius Lietuvoje | 160 | 218 | 208 | 303 | 326 |
| Metai | 2016 | 2019 | 2020 | 2021 |
|---|---|---|---|---|
| Lietuvos piliečių skaičius Švedijoje | 10 406 | 14 608 | 15 498 | 15 917 |
Reperė ir žmogaus teisių aktyvistė Silvana Imam bei plaukikas yra lietuvių kilmės.
Pasiuntinių sąrašas
Pasiuntiniai Švedijai
- Algirdas Miškinis, 1991–1992 m. ėjęs pirmojo Lietuvos laikinojo reikalų patikėtinio Švedijai po nepriklausomybės atkūrimo pareigas.
- Neilas Tankevičius (laikinasis reikalų patikėtinis, 1996–1998 m.)
- Vytautas Naudužas (1998–2002 m.)
- Petras Zapolskas (2002–2006 m.)
- Remigijus Motuzas (2006–2011 m.)
- Eitvydas Bajarūnas (2011–2016 m.)
- Eitvydas Bajarūnas (2016–2019 m.)
- Giedrius Čekuolis (2019–dabar)
Pasiuntiniai Lietuvai
Sąrašas nėra baigtinis Tarpukariu Švedijos atstovai Lietuvai rezidavo Rygoje, o Kaune veikė generalinis konsulatas. Švedijos nepaprastųjų pasiuntinių ir įgaliotųjų ministrų sąrašas:
- (1922–1928 m.)
- (1928–1935 m.)
- (1935–1940 m.)
Kaune 1924–40 m. veikusio konsulato konsulai:
- (1924–1928 m.)
- (1928–1940 m.)
Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Švedijai atstovavo:
- , pirmasis Švedijos ambasadorius Lietuvai po diplomatinių santykių atkūrimo (1991 m.)
- (2011–2016 m.)
- (2016–2020 m.)
- (2020–2023)
- (nuo 2023 m.)
Tarpukariu Švedijoje veikė 11 konsulatų Švedijoje. Dabar Švedijoje veikia garbės generalinis konsulatas Malmėje, garbės konsulai Geteborge, Jonšiopingas, Linšiopinge. Lietuvoje veikia du garbės konsulatai Kaune ir Klaipėdoje.
Švedijos ordinų kavalieriai lietuviai ir Lietuvos ordinų kavalieriai švedai
Už nuopelnus Lietuvai nuo 1992 m. iki 2021 m. apdovanojimai įteikti 88 Švedijos piliečiams.
- (1995 m. lapkričio 21 d., LDK Gedimino ordino Komandoro kryžius)
- (2007 m. sausio 18 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius
- (2006 m. sausio 10 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis)
- (2009 m. birželio 26 d., LDK Gedimino ordino Didysis kryžius)
- (1995 m. lapkričio 21 d., LDK Gedimino ordino Karininko kryžius)
- Baronienė (2015 m. spalio 5 d., Ordinas „Už nuopelnus Lietuvai“ Didysis kryžius)
- (2021 m. vasario 15 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius)
- (1995 m. lapkričio 21 d., LDK Gedimino ordino Komandoro didysis kryžius)
- (2005 m. birželio 15d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis)
- (2006 m. sausio 10 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius)
- (1995 m. lapkričio 21 d., LDK Gedimino ordino Komandoro kryžius)
- (2015 m. vasario 16 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius
- (1995 m. lapkričio 21 d., LDK Gedimino ordino Komandoro kryžius)
- (1995 m. lapkričio 21 d., LDK Gedimino ordino Karininko kryžius)
- (1995 m. lapkričio 21 d., LDK Gedimino ordino Karininko kryžius)
- (1995 m. lapkričio 21 d., LDK Gedimino ordino Komandoro didysis kryžius)
- (1992 m. sausio 9 d. – Sausio 13-osios atminimo medalis, 2010 m. birželio 23 d. – Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius)
- (1995 m. lapkričio 21 d., LDK Gedimino ordino Karininko kryžius)
- (2015 m. spalio 5 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius)
- (2015 m. spalio 5 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius)
- Klemensas Gumauskas (2002 m. sausio 16 d., LDK Gedimino ordino Karininko kryžius)
- (2006 m. sausio 10 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis)
- (1992 m. birželio 10 d., Sausio 13-osios atminimo medalis)
- (1995 m. lapkričio 21 d., LDK Gedimino ordino Komandoro kryžius)
- (1993 m. sausio 11 d., Sausio 13-osios atminimo medalis)
- (1995 m. lapkričio 21 d., LDK Gedimino ordino Komandoro kryžius)
- (2003 m. birželio 25 d., LDK Gedimino ordino Komandoro kryžius)
- (2007 m. sausio 18 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius)
- (2007 m. sausio 18 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius)
- (2015 m. spalio 5 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius)
- (2015 m. spalio 5 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didysis kryžius)
- (2015 m. spalio 5 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius)
- (2014 m. vasario 13 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius)
- (2015 m. spalio 5 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius)
- Karalius Karolis XVI Gustavas (1995 m. lapkričio 21 d. – Vytauto Didžiojo ordino Didysis kryžius, 2005 m. spalio 5 d. – Vytauto Didžiojo ordinas su aukso grandine)
- (2013 m. birželio 17 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius)
- (2006 m. sausio 10 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius)
- (2006 m. sausio 10 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis)
- Princesė (1995 m. lapkričio 21 d., LDK Gedimino ordino Komandoro didysis kryžius)
- (1995 m. lapkričio 21 d., LDK Gedimino ordino Karininko kryžius)
- (2009 m. vasario 4 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius)
- (2007 m. sausio 18 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius)
- (2015 m. spalio 5 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius)
- (1995 m. lapkričio 21 d., LDK Gedimino ordino Komandoro kryžius)
- (1994 m. birželio 15 d., LDK Gedimino ordino Komandoro kryžius)
- (2004 m. birželio 25 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius)
- (2015 m. spalio 5 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didy-sis kryžius)
- (1996 m. liepos 2 d., LDK Gedimino ordino Riterio kryžius)
- (1995 m. lapkričio 21 d., LDK Gedimino ordino Karininko kryžius)
- (2004 m. birželio 25 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis)
- (2015 m. spalio 5 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didysis kryžius)
- (2011 m. vasario 3 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis)
- (1998 m. vasario 10 d., LDK Gedimino ordino Karininko kryžius)
- (1995 m. lapkričio 21 d., LDK Gedimino ordino Komandoro kryžius)
- (2009 m. birželio 26 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didysis kryžius)
- Jonas Ohmanas (2017 m. vasario 15 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis)
- (2015 m. spalio 5 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius)
- (1995 m. lapkričio 21 d., LDK Gedimino ordino Komandoro kryžius)
- (1995 m. lapkričio 21 d., LDK Gedimino ordino Komandoro kryžius)
- (2000 m. gegužės 28 d., LDK Gedimino ordino Komandoro kryžius)
- (2006 m. birželio 7 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius)
- (1995 m. lapkričio 21 d., LDK Gedimino ordino Komandoro kryžius)
- (2015 m. spalio 5 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didysis kryžius)
- (2015 m. spalio 5 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didysis kryžius)
- (2015 m. spalio 5 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didysis kryžius)
- (1995 m. lapkričio 21 d., LDK Gedimino ordinas Karininko kryžius)
- Baronienė (2015 m. spalio 5 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius)
- Karalienė (1995 m. lapkričio 21 d. – Vytauto Didžiojo ordino Didysis kryžius, 2015 m. spalio 5 d. – Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didysis kryžius)
- (2007 m. sausio 18 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis)
- (2006 m. sausio 10 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis)
- (2015 m. spalio 5 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius)
- (1995 m. lapkričio 21 d., LDK Gedimino ordino Komandoro didysis kryžius)
- (2015 m. spalio 5 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius)
- (1995 m. lapkričio 21 d., LDK Gedimino ordino Komandoro kryžius)
- (2015 m. spalio 5 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius)
- (1995 m. lapkričio 21 d., LDK Gedimino ordino Komandoro didysis kryžius
- (2008 m. birželio 26 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius)
- (1995 m. lapkričio 21 d., LDK Gedimino ordino Komandoro kryžius)
- Princesė (1995 m. lapkričio 21 d., LDK Gedimino ordino Komandoro didysis kryžius)
- (2002 m. sausio 16 d., LDK Gedimino ordino Karininko kryžius)
- (2018 m. liepos 3 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius)
- (1995 m. lapkričio 21 d., LDK Gedimino ordino Komandoro kryžius)
- (1995 m. lapkričio 21 d., LDK Gedimino ordino Karininko kryžius)
- (1995 m. lapkričio 21 d., LDK Gedimino ordino Karininko kryžius)
- (2006 m. birželio 7 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius)
Šaltiniai
- „Švedija“. Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Suarchyvuotas originalas 2021-11-21. Nuoroda tikrinta 2023-02-08.
- Migracijos metraštis 2022 Migracijos departamentas prie VRM
- Tarpparlamentinių ryšių su Šiaurės Europos šalimis (Danijos Karalyste, Islandijos Respublika, Norvegijos Karalyste, Suomijos Respublika, Švedijos Karalyste) grupė (lrs.lt)
- Pirmoji laida su L. Mažyliu „Šiandien prieš 100 metų“ – jau šį trečiadienį per LRT – LRT
- Lietuvos pripažinimas de jure ir de facto
- Švedija | Dvišalės sutartys | Tarptautinės sutartys | Užsienio politika | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt) Archyvuota kopija 2021-11-26 iš Wayback Machine projekto.
- Baltistika ir lituanistika užsienyje
- Švedų kalba | VDU Užsienio kalbų institutas
- https://www.vle.lt/straipsnis/svedijos-literatura/ Švedijos literatūra – Visuotinė lietuvių enciklopedija (vle.lt)]
- Ingmaro Bergmano šimtmetis. Ką šiemet galima išvysti Vilniuje? (lrytas.lt)
- Tarp Žmogaus teisių apdovanojimų nominantų ir širvintiškė N.Tuškevičienė (Voruta.lt)
- Migracijos metraštis 2015 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- Migracijos metraštis 2019 Archyvuota kopija 2022-09-20 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- Migracijos metraštis 2020 Archyvuota kopija 2021-11-21 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- Migracijos metraštis 2021 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- Darbą pradeda nauji Estijos, Švedijos, Vokietijos ambasadoriai (diena.lt) (Nuoroda tikrinta 2023-08-28)
- Apdovanotų asmenų duomenų bazė Archyvuota kopija 2020-10-15 iš Wayback Machine projekto., Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija
Nuorodos
- Švedija | Dvišaliai ekonominiai ryšiai su užsienio šalimis | Prekybiniai ekonominiai santykiai | Ekonominė diplomatija | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt) Archyvuota kopija 2021-11-26 iš Wayback Machine projekto.
- Švedija | Dvišalis bendradarbiavimas | Lietuva regione ir pasaulyje | Užsienio politika | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt) Archyvuota kopija 2021-11-26 iš Wayback Machine projekto.
- Švedijos santykiai su Lietuva – Visuotinė lietuvių enciklopedija (vle.lt)
Taip pat skaitykite
- Lietuvos ir Norvegijos santykiai
- Lietuvos ir Suomijos santykiai
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lietuvos–Švedijos santykiai, Kas yra Lietuvos–Švedijos santykiai? Ką reiškia Lietuvos–Švedijos santykiai?
Lietuvos ir Svedijos santykiai dvisaliai tarptautiniai santykiai tarp Lietuvos ir Svedijos Oficialus tarptautiniai santykiai pradeti 1918 m gruodzio 12 d Svedijai pripazinus Lietuva de facto taciau pirmieji kontaktai siekia uzpraeita tukstantmetį Salys turi jurine siena Rysiu su Svedijos zememis buta dar IX a kuomet jau vyko prekyba tarp normanu ir baltu taip pat kariniai zygiai Zymiausias ju 854 m Olafo sekmingas zygis į Apuole Ekonominiai rysiai dar labiau suintensyvejo XIV a Gediminui pakvietus Gotlando pirklius ir amatininkus kurtis Lietuvoje o ypac daug kontaktu buta ATR laikotarpiu Antrojo Siaures karo metais 1655 m Lietuva tapo Svedijos imperijos protektoratu kuriuo isliko ligi 1657 m Lietuvos ir Svedijos santykiaiSvedija raudona ir Lietuva melyna pasaulio zemelapyje Pagrindines datos De jure pripazinimas is Svedijos puses 1921 m rugsejo 28 d Diplomatiniu santykiu atkurimas 1991 m rugpjucio 28 d Prekybos apimtys 2021 Lietuva Svedija 1 54 mlrd eur Svedija Lietuva 1 44 mlrd eur Turistu srautai Svedija Lietuva 2021 10 4 tukst Stokholme svenciamas diplomatiniu santykiu su Baltijos valstybemis atkurimo dvidesimtmetis 2011 m rugpjucio 27 d Svedija tapo viena pirmuju valstybiu Lietuva de facto pripazinusiu dar 1918 m gruodzio 12 d Anksciau jau tai padariusi buvo tik Vokietija Vis delto de jure Lietuva pripazino veliau 1921 m rugsejo 28 d Svedija pripazino sovietu įvykdyta Baltijos saliu tarp ju ir Lietuvos aneksija Diplomatiniai santykiai atkurti 1991 m rugpjucio 28 d Stokholme veikia Lietuvos ambasada Vilniuje Svedijos ambasada Stokholme reziduoja kai kurie akredituoti uzsienio diplomatai Lietuvai Angolos Australijos Botsvanos Ekvadoro Filipinu Gvatemalos Honduro Kosovo Meksikos Namibijos Salvadoro Siaures Korejos Sri Lankos Zambijos Kaune Tarpukariu 1924 1940 m veike Svedijos pasiuntinybe o Stokholme nuo 1919 m su pertraukomis Lietuvos generalinis konsulatas ir net 11 garbes konsulatu kituose miestuose Veikia Svedijos lietuviu bendruomene 2021 m gyveno 15 917 Lietuvos pilieciu Lietuvoje 2022 m pradzioje gyveno 326 Svedijos pilieciai Abi salys yra ES EBPO kitu tarpttautiniu organizaciju nares Seime veikia Tarpparlamentiniu rysiu su Siaures Europos salimis Danijos Karalyste Islandijos Respublika Norvegijos Karalyste Suomijos Respublika Svedijos Karalyste grupe dabartinis pirmininkas Giedrius Surplys Santykiu istorijaPirmieji kontaktai ankstyvuoju laikotarpiu ir LDK laikais Zlungant Livonijos konfederacijai paskutinį desimtmetį pries Liublino unija tarp LDK ir Lenkijos karalystes Lietuva ir Svedija kovojo isvien pries Rusijos caryste 1558 m įsiverzdama į Livonija 1562 m Zygimanto Senojo dukte Kotryna Jogailaite istekejo uz busimo Svedijos karaliaus Tai labai suintensyvino santykius tarp LDK ir Svedijos o ATR laikais tapo ir ne vieno karo tarp dvieju valstybiu priezastimi Santykiai ATR laikais 1655 m LDK didziojo etmono Jonuso Radvilos ir Svedijos karaliaus vietininko grafo pasirasyta Kedainiu unija Kotrynos Jogailaites sunus Zigmantas Vaza 1587 m buvo isrinktas ATR karaliumi o svediska lietuviska Vazu dinastija valde ATR iki pat 1668 m Be to 1592 1599 m Zigmantas Vaza buvo ir Svedijos karalius Iki 1660 m pasirasytos Olyvo taikos jis ir jo įpediniai pretendavo ir į Svedijos sosta titulavosi jos karaliais Butent del ginco del Vazu dinastijos teises į Svedijos sosta tarp Svedijos ir ATR kilo ne vienas ginkluotas konfliktas Pirmasis musis įvyko dar 1600 m Zymiausias to laikotarpio musis Kircholmo vykes 1605 m del Livonijos zemiu 1625 1627 m Lietuvos teritorijai esant uzimtai svetimu kariuomeniu Svedijos kariuomene buvo uzemusi Birzus ir dalį Siaures Lietuvos o pagal Altmarko paliaubas 1629 1635 Svedija valde Klaipeda 1655 1660 m vykusios Svedijos ir Rusijos invazijos į ATR metu buvo uzimti Vilnius Kaunas Trakai nusiaubtos rytine ir pietine dabartines Lietuvos dalys 1655 m rugpjucio 17 d Lietuva pasirase Kedainiu sutartį pagal kuria prieme Svedijos imperijos prieglobstį 1655 m spalio 20 d dalis LDK didiku ir bajoru vadovaujamu didziojo etmono Jonuso Radvilos Kedainiu unija nutrauke unijos rysius su Lenkija ir sudare unija su Svedija Vis delto po Svedijos valdzia buvo nuversta ir unija su Svedija neteko prasmes Kitas ginkluotas konfliktas kilo 1700 m ir peraugo į daugiau nei dvidesimtmetį trukusį Siaures kara Jo metu LDK veike veike prosvediska Sapiegu grupuote kartu su Svedijos kariuomene iki 1709 m Lietuvoje kovojusi su antisvediska Oginskiu grupuote nuo 1704 m kovojusia isvien su Rusija 1721 m pasirasyta Nistato taika uzbaige Lietuvos konfliktus su Svedija Santykiai Lietuvai esant Rusijos imperijos sudetyje 1795 m paskutines likusios ATR zemes buvo įjungtos į Rusijos imperijos sudetį ir isnyko is pasaulinio zemelapio Praejus trylikai metu 1808 m kilo karas tarp Rusijos ir Svedijos po kurio Svedijai priklausiusi Suomija buvo taip pat įjungta į Rusijos imperijos sudetį Nera ziniu kad kare butu dalyvavusiu lietuviu taciau teorine galimybe yra Santykiai 1918 1940 m Dar pries Lietuvos nepriklausomybes paskelbima 1918 m Lietuvos Taryba laike Svedija svarbia partnere ir bande ieskoti rysiu ir paramos auksciausioje Svedijos valdzioje 1917 m spalio 18 20 d Stokholme vyko antroji lietuviu konferencija kurios metu stengtasi suvienyti Lietuvoje ir kituose krastuose gyvenancius lietuvius Uzmegzti rysiai su finansu ministru nariu Hjalmaru Brantingu kuris pareiske savo parama Lietuvos valstybes vizijai 1918 m pabaigoje Martynas Ycas su Svedijos ministru pirmininku 1919 m vasario kovo menesiais Martynas Ycas ir Antanas Smetona su Svedijos politikais aptare Svedijos karine finansine ir humanitarine pagalba Lietuvai Anksti uzmegzti santykiai su auksciausiais Svedijos politikais leme ir gana ankstyva Lietuvos valstybingumo pripazinima is Svedijos puses 1918 m gruodzio 12 d Svedija tapo antraja valstybe po Vokietijos de facto pripazinusi Lietuvos valstybinguma Dar 1918 m gruodzio 18 d Stokholme įsteigtas Lietuviu spaudos biuras kuriam vadovavo Ignas Seinius o 1919 m sausį 1921 m kova nuo 1923 m pabaigos iki 1927 m liepos ir 1930 1940 m Stokholme veike Lietuvos pasiuntinybe kituose Svedijos miestuose konsulatai Kaune 1924 m įkurtas Svedijos generalinis konsulatas 1919 m balandį į Lietuva atvyko Svedijos karininku padeti kurti Lietuvos policija kariuomene ir aviacija 1921 m rugsejo 28 d Lietuvos valstybingumas buvo Svedijos pripazintas de jure 1923 1924 m Svedijos vaidmuo Lietuvai buvo reiksmingas Tautu Sajungoje sprendziant Klaipedos ir Vilniaus problemas Tarp saliu buvo pasirasytos bent trys sutartys Prekybos ir laivininkystes 1926 m Prekiu zenklu registravimo ir apsaugos 1932 m Kilmes liudijimu abipusio pripazinimo 1937 m 1932 1938 m Svedijoje gaminta ginklai ir amunicija Lietuvos kariuomenei Santykiai Lietuvos okupacijos metais 1940 m rugpjutį SSRS reikalavimu Svedija uzdare Lietuvos pasiuntinybe Stokholme ir pereme jos patalpas Svedija netruko pripazinti Lietuvos inkorporacijos į SSRS okupacine sovietu valdzia lapkricio 6 d Svedija de facto pripazino Lietuvos sovietine okupacija 1941 m geguzes 30 d de jure Tik Lietuva okupavus Naciu Vokietijai laikotarpiu tarp 1942 1945 m nepriklausomos Lietuvos diplomatai vel gavo Svedijos diplomatines vizas Iskart po Antrojo pasaulinio karo Svedija ne visuomet buvo linkusi priimti per Svedija begusius lietuviu pabegelius 1945 1946 m Svedija grazino prieglobscio prasiusius Baltijos saliu Vermachto kareivius is viso 146 tarp ju devynis lietuvius atgal į SSRS Sis poelgis buvo kritikuojamas svedu spaudoje pvz Svenska Dagbladet o 1994 m uz jį Svedija oficialiai atsiprase Kita vertus didesnis skaicius civiliu pabegeliu ir kariu į Svedija buvo pateke dar iki 1945 m geguzes 8 d tad ekstradicija ju nepaliete 1989 m lapkritį Lietuvoje lankesi Svedijos ministras pirmininkas Svedijos ambasada VilniujeLietuvos konsulatas Malmeje Svedijoje Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite ir Svedijos karalius Karolis XVI Gustavas 2015 m spalio 8 d Baltijos saliu parlamentu pirmininku viesnage 2021 m rugsejo 16 d Santykiai po 1991 m Nepriklausomybe pripazino 1991 m rugpjucio 27 d Iki tol nuo 1991 m kovo menesio Lietuvai Svedijoje atstovavo Svedijos vyriausybes finansuotas Lietuvos informacijos biuras Santykiai tarp dvieju saliu atkurti 1991 m rugpjucio 28 d Po diplomatiniu santykiu atkurimo tarp saliu pasirasyta 16 dvisaliu sutarciu neįskaitant nebegaliojanciu Pirmoji pasirasyta dar 1991 m spalio 29 d Prekybos sutartis tarp Lietuvos Respublikos ir Svedijos Karalystes Taip pat pasirasyta susitarimas del tarptautiniu keleiviu ir kroviniu veziojimu automobiliais 1992 m Oro susisiekimo sutartis 1993 m sutartis del pajamu ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskaliniu pazeidimu isvengimo 1993 m susitarimas del tarpusavio pagalbos muitines veiklos srityje 1995 m susitarimas del Lietuvos Svedijos ekonomines komisijos įsteigimo 1995 m susitarimas del Svedijos Karalystes ambasados zemes sklypo Vilniuje 1996 m susitarimas del vizu rezimo panaikinimo 1997 m sutartis del asmenu grazinimo 1997 m susitarimas del medicinos pagalbos teikimo laikinai viesintiems asmenims 1997 m Lietuvos Respublikos Vyriausybes ir Svedijos kompanijos Swedish Aviation Development AB susitarimas del konsultaciniu paslaugu teikimo 1998 m susitarimas del bendradarbiavimo juru ir aviacines paieskos bei gelbejimo srityse 2002 m bendradarbiavimo susitarimas ekstremaliu situaciju prevencijos parengties ir ju likvidavimo srityje 2003 m sutartis del įslaptintos informacijos abipuses apsaugos 2002 m Lietuvos Respublikos Vyriausybes ir Svedijos Karalystes Vyriausybes susitarimas del isskirtines ekonomines zonos ir kontinentinio selfo ribu Baltijos juroje nustatymo 2014 m Lietuvoje yra ne karta lankesi Svedijos karaliskosios gimines atstovai ir premjerai Svedijoje Lietuvos prezidentai ir premjerai Paskutinis toks auksciausiojo lygio vizitas įvyko 2021 m birzelio 15 d kai Svedijoje lankesi Lietuvos Prezidentas Gitanas Nauseda ir susitiko su Svedijos Karaliumi Karlu XVI Gustavu Ministru Pirmininku Stefanu Liofvenu ir Riksdago Pirmininku Tuo tarpu Lietuvoje Svedijos karalius yra lankesis dukart 1992 m ir 2015 m 2015 m spalio 7 d triju dienu valstybinio vizito į Lietuva atvyko Svedijos Karalius Karlas XVI Gustavas ir Karaliene 2018 m vasario 16 d į Lietuvos valstybes simtmecio minejimo iskilmes atvyko ir jos sutuoktinis Svietimo mokslo ir technologiniai mainai ir kulturinis bendradarbiavimasSvedijoje veikia baltu suomiu ir germanu kalbu katedra kurios vedeja yra prof Tuo tarpu Vilniaus universitete yra skandinavistikos specialybe kurioje mokoma svedu kalbos Taip pat yra galimybe mokytis svedu kalbos A1 ir A2 lygiu Vytauto Didziojo Universitete Vyksta akademiniu mainu tarp Svedijos ir Lietuvos universitetu ir kolegiju Lietuvoje yra populiari svedu literatura Pirmasis svedu grozines literaturos kurinys į lietuviu kalba isversta 1899 m apsakymas Zmogus nepliuszkis verte Petras Vileisis Kita vertus Svedijos literaturos daugiausiai pradeta versti XX a 7 ajame desimtmetyje Isleista svedu noveliu rinkiniu Nakties zaidimai 1965 m Svedu noveles 1986 m pasaku rinkinys Auksine kurpaite 1994 m Isversta Marijos Gripes Pero Lagerkvisto Selmos Lagerliof Astridos Lindgren Sveno Nordkvisto ir kitu rasytoju kuriniu Taip pat yra į svedu kalba isverstos lietuviu literaturos pasirode Kristijono Donelaicio Sigito Gedos Romualdo Granausko Leonardo Gutausko Jurgos Ivanauskaites Antano Jonyno Jurgio Kuncino Juozo Luksos Marcelijaus Martinaicio Sigito Parulskio Kornelijaus Platelio Renatos Serelytes ir kitu rasytoju kuriniu vertimai Kiekvienais metais lapkricio menesį keturiuose didziausiuose miestuose rengiamas kino festivalis Scanorama kuriame pristatomas ir Lietuvoje zinomi svedu rezisieriaus Ingmaro Bergmano filmai 2018 m Vilniaus mazajame teatre buvo minimos jo simtosios gimimo metines Svedu rezisieriaus rezisuotas tarptautines sloves sulaukes serialas Cernobylis buvo filmuojamas Lietuvoje Svedijos ambasada daug dirba zmogaus teisiu klausimais jos atstovai dazniausiai zygiuoja Baltic Pride eitynese 2018 metu gruodzio 10 d įsteige Zmogaus teisiu apdovanojima Ekonominiai santykiaiNordBalt elektros kabeline jungtis tarp Klaipedos Lietuva ir Nibru Svedija 2020 m duomenimis prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Svedijos sieke 2 98 mlrd euru o Svedija buvo septinta pagal dydį Lietuvos prekybos partnere Prekybos balanse vyrauja eksportas is Lietuvos į Svedija Eksportas sudaro 1 54 mlrd euru Svedija yra astunta didziausia eksporto rinka Importas sudaro 1 44 mlrd euru Svedija yra astunta didziausia importo rinka Daugiausiai importuojama mineralinio kuro zuvu masinu ir mechaniniu įrenginiu traktoriu ir vilkiku elektros masinu ir įrenginiu Pagal tiesioginiu uzsienio investiciju Lietuvoje dydį Svedija yra antra investicijos siekia 4 03 mlrd euru Savo ruoztu Lietuvos tiesioginiu investiciju uzsienyje dydis Svedijoje yra kuklesnis astuntas pagal dydį investicijos siekia 181 63 mln euru Kartu su Svedija Lietuva įgyvendina 450 km ilgio elektros tinklu jungties tarp valstybiu projekta Pilietiniai mainaiMetai 2016 2020 2021 2022 2023Svedijos pilieciu skaicius Lietuvoje 160 218 208 303 326Metai 2016 2019 2020 2021Lietuvos pilieciu skaicius Svedijoje 10 406 14 608 15 498 15 917 Repere ir zmogaus teisiu aktyviste Silvana Imam bei plaukikas yra lietuviu kilmes Pasiuntiniu sarasasPasiuntiniai Svedijai Jonas Aukstuolis Jurgis Savickis Bronius Edmundas Dailide Vytautas Jonas GylysAlgirdas Miskinis 1991 1992 m ejes pirmojo Lietuvos laikinojo reikalu patiketinio Svedijai po nepriklausomybes atkurimo pareigas Neilas Tankevicius laikinasis reikalu patiketinis 1996 1998 m Vytautas Nauduzas 1998 2002 m Petras Zapolskas 2002 2006 m Remigijus Motuzas 2006 2011 m Eitvydas Bajarunas 2011 2016 m Eitvydas Bajarunas 2016 2019 m Giedrius Cekuolis 2019 dabar Pasiuntiniai Lietuvai Sarasas nera baigtinis Tarpukariu Svedijos atstovai Lietuvai rezidavo Rygoje o Kaune veike generalinis konsulatas Svedijos nepaprastuju pasiuntiniu ir įgaliotuju ministru sarasas 1922 1928 m 1928 1935 m 1935 1940 m Kaune 1924 40 m veikusio konsulato konsulai 1924 1928 m 1928 1940 m Po Lietuvos nepriklausomybes atkurimo Svedijai atstovavo pirmasis Svedijos ambasadorius Lietuvai po diplomatiniu santykiu atkurimo 1991 m 2011 2016 m 2016 2020 m 2020 2023 nuo 2023 m Tarpukariu Svedijoje veike 11 konsulatu Svedijoje Dabar Svedijoje veikia garbes generalinis konsulatas Malmeje garbes konsulai Geteborge Jonsiopingas Linsiopinge Lietuvoje veikia du garbes konsulatai Kaune ir Klaipedoje Svedijos ordinu kavalieriai lietuviai ir Lietuvos ordinu kavalieriai svedaiUz nuopelnus Lietuvai nuo 1992 m iki 2021 m apdovanojimai įteikti 88 Svedijos pilieciams 1995 m lapkricio 21 d LDK Gedimino ordino Komandoro kryzius 2007 m sausio 18 d Ordino Uz nuopelnus Lietuvai Komandoro kryzius 2006 m sausio 10 d Ordino Uz nuopelnus Lietuvai medalis 2009 m birzelio 26 d LDK Gedimino ordino Didysis kryzius 1995 m lapkricio 21 d LDK Gedimino ordino Karininko kryzius Baroniene 2015 m spalio 5 d Ordinas Uz nuopelnus Lietuvai Didysis kryzius 2021 m vasario 15 d Ordino Uz nuopelnus Lietuvai Riterio kryzius 1995 m lapkricio 21 d LDK Gedimino ordino Komandoro didysis kryzius 2005 m birzelio 15d Ordino Uz nuopelnus Lietuvai medalis 2006 m sausio 10 d Ordino Uz nuopelnus Lietuvai Riterio kryzius 1995 m lapkricio 21 d LDK Gedimino ordino Komandoro kryzius 2015 m vasario 16 d Ordino Uz nuopelnus Lietuvai Karininko kryzius 1995 m lapkricio 21 d LDK Gedimino ordino Komandoro kryzius 1995 m lapkricio 21 d LDK Gedimino ordino Karininko kryzius 1995 m lapkricio 21 d LDK Gedimino ordino Karininko kryzius 1995 m lapkricio 21 d LDK Gedimino ordino Komandoro didysis kryzius 1992 m sausio 9 d Sausio 13 osios atminimo medalis 2010 m birzelio 23 d Ordino Uz nuopelnus Lietuvai Komandoro kryzius 1995 m lapkricio 21 d LDK Gedimino ordino Karininko kryzius 2015 m spalio 5 d Ordino Uz nuopelnus Lietuvai Riterio kryzius 2015 m spalio 5 d Ordino Uz nuopelnus Lietuvai Komandoro kryzius Klemensas Gumauskas 2002 m sausio 16 d LDK Gedimino ordino Karininko kryzius 2006 m sausio 10 d Ordino Uz nuopelnus Lietuvai medalis 1992 m birzelio 10 d Sausio 13 osios atminimo medalis 1995 m lapkricio 21 d LDK Gedimino ordino Komandoro kryzius 1993 m sausio 11 d Sausio 13 osios atminimo medalis 1995 m lapkricio 21 d LDK Gedimino ordino Komandoro kryzius 2003 m birzelio 25 d LDK Gedimino ordino Komandoro kryzius 2007 m sausio 18 d Ordino Uz nuopelnus Lietuvai Komandoro kryzius 2007 m sausio 18 d Ordino Uz nuopelnus Lietuvai Komandoro kryzius 2015 m spalio 5 d Ordino Uz nuopelnus Lietuvai Riterio kryzius 2015 m spalio 5 d Ordino Uz nuopelnus Lietuvai Didysis kryzius 2015 m spalio 5 d Ordino Uz nuopelnus Lietuvai Karininko kryzius 2014 m vasario 13 d Ordino Uz nuopelnus Lietuvai Karininko kryzius 2015 m spalio 5 d Ordino Uz nuopelnus Lietuvai Karininko kryzius Karalius Karolis XVI Gustavas 1995 m lapkricio 21 d Vytauto Didziojo ordino Didysis kryzius 2005 m spalio 5 d Vytauto Didziojo ordinas su aukso grandine 2013 m birzelio 17 d Ordino Uz nuopelnus Lietuvai Riterio kryzius 2006 m sausio 10 d Ordino Uz nuopelnus Lietuvai Riterio kryzius 2006 m sausio 10 d Ordino Uz nuopelnus Lietuvai medalis Princese 1995 m lapkricio 21 d LDK Gedimino ordino Komandoro didysis kryzius 1995 m lapkricio 21 d LDK Gedimino ordino Karininko kryzius 2009 m vasario 4 d Ordino Uz nuopelnus Lietuvai Riterio kryzius 2007 m sausio 18 d Ordino Uz nuopelnus Lietuvai Komandoro kryzius 2015 m spalio 5 d Ordino Uz nuopelnus Lietuvai Komandoro kryzius 1995 m lapkricio 21 d LDK Gedimino ordino Komandoro kryzius 1994 m birzelio 15 d LDK Gedimino ordino Komandoro kryzius 2004 m birzelio 25 d Ordino Uz nuopelnus Lietuvai Riterio kryzius 2015 m spalio 5 d Ordino Uz nuopelnus Lietuvai Komandoro didy sis kryzius 1996 m liepos 2 d LDK Gedimino ordino Riterio kryzius 1995 m lapkricio 21 d LDK Gedimino ordino Karininko kryzius 2004 m birzelio 25 d Ordino Uz nuopelnus Lietuvai medalis 2015 m spalio 5 d Ordino Uz nuopelnus Lietuvai Didysis kryzius 2011 m vasario 3 d Ordino Uz nuopelnus Lietuvai medalis 1998 m vasario 10 d LDK Gedimino ordino Karininko kryzius 1995 m lapkricio 21 d LDK Gedimino ordino Komandoro kryzius 2009 m birzelio 26 d Ordino Uz nuopelnus Lietuvai Komandoro didysis kryzius Jonas Ohmanas 2017 m vasario 15 d Ordino Uz nuopelnus Lietuvai medalis 2015 m spalio 5 d Ordino Uz nuopelnus Lietuvai Riterio kryzius 1995 m lapkricio 21 d LDK Gedimino ordino Komandoro kryzius 1995 m lapkricio 21 d LDK Gedimino ordino Komandoro kryzius 2000 m geguzes 28 d LDK Gedimino ordino Komandoro kryzius 2006 m birzelio 7 d Ordino Uz nuopelnus Lietuvai Riterio kryzius 1995 m lapkricio 21 d LDK Gedimino ordino Komandoro kryzius 2015 m spalio 5 d Ordino Uz nuopelnus Lietuvai Komandoro didysis kryzius 2015 m spalio 5 d Ordino Uz nuopelnus Lietuvai Komandoro didysis kryzius 2015 m spalio 5 d Ordino Uz nuopelnus Lietuvai Komandoro didysis kryzius 1995 m lapkricio 21 d LDK Gedimino ordinas Karininko kryzius Baroniene 2015 m spalio 5 d Ordino Uz nuopelnus Lietuvai Komandoro kryzius Karaliene 1995 m lapkricio 21 d Vytauto Didziojo ordino Didysis kryzius 2015 m spalio 5 d Ordino Uz nuopelnus Lietuvai Didysis kryzius 2007 m sausio 18 d Ordino Uz nuopelnus Lietuvai medalis 2006 m sausio 10 d Ordino Uz nuopelnus Lietuvai medalis 2015 m spalio 5 d Ordino Uz nuopelnus Lietuvai Karininko kryzius 1995 m lapkricio 21 d LDK Gedimino ordino Komandoro didysis kryzius 2015 m spalio 5 d Ordino Uz nuopelnus Lietuvai Karininko kryzius 1995 m lapkricio 21 d LDK Gedimino ordino Komandoro kryzius 2015 m spalio 5 d Ordino Uz nuopelnus Lietuvai Komandoro kryzius 1995 m lapkricio 21 d LDK Gedimino ordino Komandoro didysis kryzius 2008 m birzelio 26 d Ordino Uz nuopelnus Lietuvai Komandoro kryzius 1995 m lapkricio 21 d LDK Gedimino ordino Komandoro kryzius Princese 1995 m lapkricio 21 d LDK Gedimino ordino Komandoro didysis kryzius 2002 m sausio 16 d LDK Gedimino ordino Karininko kryzius 2018 m liepos 3 d Ordino Uz nuopelnus Lietuvai Karininko kryzius 1995 m lapkricio 21 d LDK Gedimino ordino Komandoro kryzius 1995 m lapkricio 21 d LDK Gedimino ordino Karininko kryzius 1995 m lapkricio 21 d LDK Gedimino ordino Karininko kryzius 2006 m birzelio 7 d Ordino Uz nuopelnus Lietuvai Karininko kryzius Saltiniai Svedija Lietuvos uzsienio reikalu ministerija Suarchyvuotas originalas 2021 11 21 Nuoroda tikrinta 2023 02 08 Migracijos metrastis 2022 Migracijos departamentas prie VRM Tarpparlamentiniu rysiu su Siaures Europos salimis Danijos Karalyste Islandijos Respublika Norvegijos Karalyste Suomijos Respublika Svedijos Karalyste grupe lrs lt Pirmoji laida su L Mazyliu Siandien pries 100 metu jau sį treciadienį per LRT LRT Lietuvos pripazinimas de jure ir de facto Svedija Dvisales sutartys Tarptautines sutartys Uzsienio politika Lietuvos Respublikos uzsienio reikalu ministerija urm lt Archyvuota kopija 2021 11 26 is Wayback Machine projekto Baltistika ir lituanistika uzsienyje Svedu kalba VDU Uzsienio kalbu institutas https www vle lt straipsnis svedijos literatura Svedijos literatura Visuotine lietuviu enciklopedija vle lt Ingmaro Bergmano simtmetis Ka siemet galima isvysti Vilniuje lrytas lt Tarp Zmogaus teisiu apdovanojimu nominantu ir sirvintiske N Tuskeviciene Voruta lt Migracijos metrastis 2015 Archyvuota kopija 2022 07 05 is Wayback Machine projekto Migracijos departamentas prie VRM Migracijos metrastis 2019 Archyvuota kopija 2022 09 20 is Wayback Machine projekto Migracijos departamentas prie VRM Migracijos metrastis 2020 Archyvuota kopija 2021 11 21 is Wayback Machine projekto Migracijos departamentas prie VRM Migracijos metrastis 2021 Archyvuota kopija 2022 07 05 is Wayback Machine projekto Migracijos departamentas prie VRM Darba pradeda nauji Estijos Svedijos Vokietijos ambasadoriai diena lt Nuoroda tikrinta 2023 08 28 Apdovanotu asmenu duomenu baze Archyvuota kopija 2020 10 15 is Wayback Machine projekto Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijaNuorodosSvedija Dvisaliai ekonominiai rysiai su uzsienio salimis Prekybiniai ekonominiai santykiai Ekonomine diplomatija Lietuvos Respublikos uzsienio reikalu ministerija urm lt Archyvuota kopija 2021 11 26 is Wayback Machine projekto Svedija Dvisalis bendradarbiavimas Lietuva regione ir pasaulyje Uzsienio politika Lietuvos Respublikos uzsienio reikalu ministerija urm lt Archyvuota kopija 2021 11 26 is Wayback Machine projekto Svedijos santykiai su Lietuva Visuotine lietuviu enciklopedija vle lt Taip pat skaitykiteLietuvos ir Norvegijos santykiai Lietuvos ir Suomijos santykiai