Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Matas UntulisGimė 1889 m rugsėjo 21 d Rumšaičiai Ylakių valsčius Mažeikių apskritis Rusijos imperijaMirė 1952 m rugsėjo
Matas Untulis
| Matas Untulis | |
|---|---|
| Gimė | 1889 m. rugsėjo 21 d. Rumšaičiai, Ylakių valsčius, Mažeikių apskritis, Rusijos imperija |
| Mirė | 1952 m. rugsėjo 9 d. (62 metai) Lelėnai, Rietavo rajonas |
| Tėvai | Juozas Untulis |
| Lietuvos Respublikos Seimo atstovas | |
| Veikla | Lietuvos pedagogas, , teisininkas, publicistas, vertėjas, rašytojas, istorikas, kalbininkas, politinis bei visuomenės veikėjas |
| Partija | Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partija |
| Alma mater | |
Matas Untulis (1889 m. rugsėjo 21 d. Rumšaičiai, Ylakių valsčius, Mažeikių apskritis, Rusijos imperija – 1952 m. rugsėjo 9 d. Lelėnai, Rietavo rajonas) – Lietuvos pedagogas, teisininkas, publicistas, vertėjas, rašytojas, istorikas, kalbininkas, politinis bei visuomenės veikėjas.
Biografija
Gimė valstiečių šeimoje, brolis Bronius Untulis užaugo ir taip pat tapo iškilia asmenybe: pedagogu, kultūros veikėju ir istoriku. M.Untulis mokėsi Palangos progimnazijoje ir Liepojos gimnazijoje. 1910–1912 m. studijavo Kijevo universiteto Teisės fakultete. 1910 m. Lietuvių mokslo draugijai jis įteikė pirmuosius savo tautosakos ir kraštotyros užrašus. 1912 m. Sedoje suimtas už lietuvišką veiklą, kalintas, už priklausymą Lietuvos socialdemokratų partijai pašalintas iš universiteto. 1915 m. eksternu baigė .
Nuo 1916 m. mokytojavo Rusijoje, lietuvių pabėgėlių mokykloje Velikije Lukuose. Grįžęs į Lietuvą dėstė lietuvių kalbą Telšių vidurinėje mokykloje, nuo 1918 m. Vilniaus gimnazijos mokytojas.
1920 m. gegužės 15 d. – 1920 m. spalio 15 d. Steigiamojo Seimo atstovas, išrinktas IV (Telšių) rinkimų apygardoje. Priklausė Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos frakcijai, įėjusiai į LSLDP ir Lietuvos valstiečių sąjungos bloką. Po 5 mėnesių Seimo nario mandato atsisakė.
Dirbo pedagoginį, švietėjišką darbą. 1920 m. liepos mėn. – 1923 m. rugpjūčio 20 d. Švenčionių „Ryto“ gimnazijos direktorius, tačiau okupacinei lenkų valdžiai nepatiko jo lietuviška veikla, ji 1923 m. atsisakė jam suteikti pilietybę, vėliau ištrėmė iš Vilniaus krašto kaip „litvomaną“. 1924 m. vienas iš Laisvamanių etinės kultūros draugijos steigėjų.
Nuo 1923 m. rugsėjo 1 d. – Palangos vidurinės mokyklos direktorius, nuo 1927 m. kovo 15 d. iki 1927 m. lapkričio mėn. – Ylakių progimnazijos direktorius. Dėl laisvamaniškų pažiūrų iš mokyklos atleistas. Domėjosi ir rinko tautosaką, lietuvių folklorą.
1928 m. rudenį M. Untulis sugrįžo į Vilnių. Lietuvių mokslo draugijoje vadovavo lietuvių kalbos žodžių ir ir tautosakos rinkimui. Užrašė apie 80 000 žodžių, apie 5 000 įvairių žanrų tautosakos kūrinių. Bendradarbiavo leidiniuose „Vilniaus rytojus“, „Vilniaus žinios“, „Vilniaus žodis“, „Lietuvos ūkininkas“, „Aušrinė“ ir kituose. Nuo 1933 m. Lietuvių mokslo draugijos valdybos narys. Organizavo „Folkloro rinkimo mokslo kursus“, kurių veikla vėliau plačiai išsiplėtė. 1931 m. Lietuvių mokslo draugija paskelbė atsišaukimą į Vilniaus krašto lietuvių visuomenę, jog „Tautosakos rinkimas yra pirmiausias ir skubiausias Vilniaus krašto lietuvių reikalas“. Už aktyvią veiklą grupė lietuvių, tarp kurių buvo ir M. Untulis, 1936 m. ištremti iš Vilniaus krašto.
Apsistojo Kaune, vėl tapo bedarbiu, kentė vargą, badą, susirgo, pateko į TBC ligoninę. Po kurio laiko vėl pradėjo rinkti žodžius lietuvių kalbos žodynui Žemaitijoje. Po 1940 m. liepos 21 d. M. Untulis atsidūrė „pensininkų nusipelniusiųjų kategorijoje“. Antrojo pasaulinio karo metais gyveno Ylakių valsčiaus Vabalių kaime, kur rinko tautosaką ir medžiagą žodynui.
Nuo 1945 m. spalio 1 d. Lietuvių kalbos instituto mokslinis bendradarbis. Vietinėje spaudoje skelbė liaudies pasakų, dainų, kitos kūrybos pavyzdžius, padėkas tautosakos, žodžių bei muziejinių eksponatų rinkėjams, jų darbų apžvalgas, taip pat skelbimus, atsišaukimus, geriausių dainininkų nuotraukas, kitą medžiagą. Subūrė nemažą būrį kraštotyros darbuotojų.
Žuvo 1952 m. neaiškiomis aplinkybėmis.
Slapyvardžiai
Spaudoje pasirašinėjo kaip Laisvūnas, Leliuna, Mažas Ukininkas, Šatiškis. Taip pat trumpiniais M.U., M.Unt., U.M., Unt. Kartais vardą Matas pakeisdavo į Mykolas.
Bibliografija
- Naudingo žmogaus gyvenimas, 1916 m.
- Ar viską žinau, 1927 m.
- Kodėl prarastas Vilnius, 1931 m.
- Lietuvos vietovardžių slavinimas, 1938 m.
- Nuo Perkūno iki Bazilikos, 1938 m.
- Simonas Daukantas. Žemaičių pasakos, parengė spaudai, 1941 m.
- Ukrainiečių noveles, parengė spaudai, 1953 m.
Literatūra
- Untulis Matas, Lietuvių enciklopedija, Boston, 1965, t. 32, p. 260.
- Tamošaitis M., Untulis Matas, Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas, sud. A. Ragauskas, M. Tamošaitis, Vilnius, 2006, p. 402–403.
Šaltiniai
- „Jonas Kairiūkštis – mokslo, minties ir sąžinės laisvės gynėjas – Ateizmas ir ateistai“. ateizmasirateistai.lt. 2014-12-03. Suarchyvuota iš originalo 2015-03-02. Nuoroda tikrinta 2016-05-08.
- Žydrūnas Mačiukas. Steigiamojo Seimo atstovai. Seimas
- https://www.vle.lt/Straipsnis/Matas-Untulis-98071
- Lietuviškieji slapyvardžiai, 2004, t. 1, p. 294
Nuorodos
- Izidorius Šimelionis. Laukdavome, kada ateis Matas Untulis… Šiaurės Atėnai, 2009-01-16 nr. 924[neveikianti nuoroda]
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Matas Untulis, Kas yra Matas Untulis? Ką reiškia Matas Untulis?
Matas UntulisGime 1889 m rugsejo 21 d Rumsaiciai Ylakiu valscius Mazeikiu apskritis Rusijos imperijaMire 1952 m rugsejo 9 d 62 metai Lelenai Rietavo rajonasTevai Juozas UntulisLietuvos Respublikos Seimo atstovasVeikla Lietuvos pedagogas teisininkas publicistas vertejas rasytojas istorikas kalbininkas politinis bei visuomenes veikejasPartija Lietuvos socialistu liaudininku demokratu partijaAlma mater Matas Untulis 1889 m rugsejo 21 d Rumsaiciai Ylakiu valscius Mazeikiu apskritis Rusijos imperija 1952 m rugsejo 9 d Lelenai Rietavo rajonas Lietuvos pedagogas teisininkas publicistas vertejas rasytojas istorikas kalbininkas politinis bei visuomenes veikejas BiografijaGime valstieciu seimoje brolis Bronius Untulis uzaugo ir taip pat tapo iskilia asmenybe pedagogu kulturos veikeju ir istoriku M Untulis mokesi Palangos progimnazijoje ir Liepojos gimnazijoje 1910 1912 m studijavo Kijevo universiteto Teises fakultete 1910 m Lietuviu mokslo draugijai jis įteike pirmuosius savo tautosakos ir krastotyros uzrasus 1912 m Sedoje suimtas uz lietuviska veikla kalintas uz priklausyma Lietuvos socialdemokratu partijai pasalintas is universiteto 1915 m eksternu baige Nuo 1916 m mokytojavo Rusijoje lietuviu pabegeliu mokykloje Velikije Lukuose Grįzes į Lietuva deste lietuviu kalba Telsiu vidurineje mokykloje nuo 1918 m Vilniaus gimnazijos mokytojas 1920 m geguzes 15 d 1920 m spalio 15 d Steigiamojo Seimo atstovas isrinktas IV Telsiu rinkimu apygardoje Priklause Lietuvos socialistu liaudininku demokratu partijos frakcijai įejusiai į LSLDP ir Lietuvos valstieciu sajungos bloka Po 5 menesiu Seimo nario mandato atsisake Dirbo pedagoginį svietejiska darba 1920 m liepos men 1923 m rugpjucio 20 d Svencioniu Ryto gimnazijos direktorius taciau okupacinei lenku valdziai nepatiko jo lietuviska veikla ji 1923 m atsisake jam suteikti pilietybe veliau istreme is Vilniaus krasto kaip litvomana 1924 m vienas is Laisvamaniu etines kulturos draugijos steigeju Nuo 1923 m rugsejo 1 d Palangos vidurines mokyklos direktorius nuo 1927 m kovo 15 d iki 1927 m lapkricio men Ylakiu progimnazijos direktorius Del laisvamanisku paziuru is mokyklos atleistas Domejosi ir rinko tautosaka lietuviu folklora 1928 m rudenį M Untulis sugrįzo į Vilniu Lietuviu mokslo draugijoje vadovavo lietuviu kalbos zodziu ir ir tautosakos rinkimui Uzrase apie 80 000 zodziu apie 5 000 įvairiu zanru tautosakos kuriniu Bendradarbiavo leidiniuose Vilniaus rytojus Vilniaus zinios Vilniaus zodis Lietuvos ukininkas Ausrine ir kituose Nuo 1933 m Lietuviu mokslo draugijos valdybos narys Organizavo Folkloro rinkimo mokslo kursus kuriu veikla veliau placiai issiplete 1931 m Lietuviu mokslo draugija paskelbe atsisaukima į Vilniaus krasto lietuviu visuomene jog Tautosakos rinkimas yra pirmiausias ir skubiausias Vilniaus krasto lietuviu reikalas Uz aktyvia veikla grupe lietuviu tarp kuriu buvo ir M Untulis 1936 m istremti is Vilniaus krasto Apsistojo Kaune vel tapo bedarbiu kente varga bada susirgo pateko į TBC ligonine Po kurio laiko vel pradejo rinkti zodzius lietuviu kalbos zodynui Zemaitijoje Po 1940 m liepos 21 d M Untulis atsidure pensininku nusipelniusiuju kategorijoje Antrojo pasaulinio karo metais gyveno Ylakiu valsciaus Vabaliu kaime kur rinko tautosaka ir medziaga zodynui Nuo 1945 m spalio 1 d Lietuviu kalbos instituto mokslinis bendradarbis Vietineje spaudoje skelbe liaudies pasaku dainu kitos kurybos pavyzdzius padekas tautosakos zodziu bei muziejiniu eksponatu rinkejams ju darbu apzvalgas taip pat skelbimus atsisaukimus geriausiu dainininku nuotraukas kita medziaga Subure nemaza burį krastotyros darbuotoju Zuvo 1952 m neaiskiomis aplinkybemis SlapyvardziaiSpaudoje pasirasinejo kaip Laisvunas Leliuna Mazas Ukininkas Satiskis Taip pat trumpiniais M U M Unt U M Unt Kartais varda Matas pakeisdavo į Mykolas BibliografijaNaudingo zmogaus gyvenimas 1916 m Ar viska zinau 1927 m Kodel prarastas Vilnius 1931 m Lietuvos vietovardziu slavinimas 1938 m Nuo Perkuno iki Bazilikos 1938 m Simonas Daukantas Zemaiciu pasakos parenge spaudai 1941 m Ukrainieciu noveles parenge spaudai 1953 m LiteraturaUntulis Matas Lietuviu enciklopedija Boston 1965 t 32 p 260 Tamosaitis M Untulis Matas Lietuvos Steigiamojo Seimo 1920 1922 metu nariu biografinis zodynas sud A Ragauskas M Tamosaitis Vilnius 2006 p 402 403 Saltiniai Jonas Kairiukstis mokslo minties ir sazines laisves gynejas Ateizmas ir ateistai ateizmasirateistai lt 2014 12 03 Suarchyvuota is originalo 2015 03 02 Nuoroda tikrinta 2016 05 08 Zydrunas Maciukas Steigiamojo Seimo atstovai Seimas https www vle lt Straipsnis Matas Untulis 98071 Lietuviskieji slapyvardziai 2004 t 1 p 294NuorodosIzidorius Simelionis Laukdavome kada ateis Matas Untulis Siaures Atenai 2009 01 16 nr 924 neveikianti nuoroda