Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Motiejus StrijkovskisMotiejus Strijkovskis 1582 dailininkas nežinomas Herbas Leliwa Gimė 1547 m kovo 21 d Lenkijos Karal
Motiejus Strijkovskis
| Motiejus Strijkovskis | |
|---|---|
| Motiejus Strijkovskis (1582, dailininkas nežinomas) | |
| Herbas „Leliwa“ | |
| Gimė | 1547 m. kovo 21 d. , Lenkijos Karalystė |
| Mirė | ~ 1593 m. (~46 metai) Jurbarkas, Varniai (?), Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė |
| Tėvas | Jokūbas Strijkovskis |
| Veikla | peotas, karys, istorikas |
| Alma mater | Paduvos universitetas Bolonijos universitetas |
| Vikiteka | Motiejus Strijkovskis |
Motiejus Strijkovskis (lenk. Maciej Stryjkowski, lot. Matys Strycovius; 1547 m. kovo 21 d. – apie 1593 m. Jurbarke ar Varniuose) – mozūrų kilmės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorikas, rašytojas ir poetas, pagarsėjęs savo kūriniu „Lenkijos, Lietuvos, Žemaičių ir visos Rusios kronika“ (1582 m.). Šis veikalas laikomas pirmąja spausdinta knyga apie LDK istoriją. Gynė Lietuvos savarankiškumą, neigė lenkų teises į Podolę ir Voluinę.
Biografija
M. Strijkovskis kilo iš mozūrų bajorų. Gimė Strykuve (prie Lodzės), mokėsi vietinėje mokykloje Bžezinose, studijavo Paduvos ir Bolonijos universitetuose. Nuo 1564 m. gyveno LDK, Lietuvoje. 1565 m. įstojo į LDK pajėgas ir patraukė prie rytinių Lietuvos sienų, į karo su Maskva frontą. Tarnavo Vitebsko įguloje 1565–73 m., vadovaujamas italo rotmistro Aleksandro Gvanjinio (XVI a. antros pusės–XVII a. pradžios kronikininkas). Įvairiose vietose rinko ir tyrė LDK istorijos šaltinius, lankė kovų vietas, rinko liaudies dainas, padavimus. Kariams parašė dainų ir eilėraščių. 1574–75 m. Lenkijos ir Lietuvos pasiuntinybės į Stambulą sekretorius. 1575 m. grįžęs iš diplomatinės misijos, M. Strijkovskis kurį laiką praleido Krokuvoje, rinkdamas medžiagą savo istoriniams veikalams, o paskui išvyko į Lietuvą. Nuo 1576 m. jis gyveno Slucke pas kunigaikštį Jurgį II Olelkaitį; čia tęsė Lietuvos istorijos tyrimus. 1578 m. šiam mirus apsigyveno Varniuose. Jo mecenatu tapo Žemaičių vyskupas Merkelis Giedraitis, kuris M. Strijkovskį paskyrė Žemaičių vyskupijos kanauninku, nuo 1582 – Jurbarko klebonu ir pavedė jam parašyti Lietuvos istoriją. Gyvendamas Jurbarke visą gyvenimą pašventė išskirtinei kronikai apie Lenkijos ir Lietuvos kraštus. „Kronika“ išleista Karaliaučiuje 1582 m. Mirė maždaug 1593 m.
Lietuvos šalininkas
Istorijos procesą nagrinėjo ir aiškino jau ne religiniu, o valstybės požiūriu, atkakliai gynė LDK savarankiškumą, kėlė lietuvių patriotinius jausmus, kritikavo lenkų ponus, kurie siekė karais nuo LDK atplėšti Podolę ir Voluinę. Pirmasis iškėlė faktus, kad XIV a. Lietuva kariavo ne tik su Vokiečių ir Livonijos ordinais, bet ir su Vakarų ir Vidurio Europos kryžininkais (tų šalių diduomenės kariaunomis). Kronikoje pirmą kartą LDK istorijoje rašoma apie lietuvių kalbos viešo vartojimo būtinybę.
Veikalai
Poemos
Strijkovskio kūrybinio palikimo būta gausaus ir įvairaus. Ne viskas pasiekė mūsų dienas. Kūrybinę biografiją M. Strijkovskis pradėjo poezija. Pirmame šiandien abejonių dėl parašymo nekeliančiame kūrinyje autorius eilėmis apdainavo plačiai per Europą anuomet nuskambėjusią lietuvių kariuomenės pergalę Ūlos kautynėse 1564 sausio 24 d. Ši poema vadinasi „Eilės apie pergalę prieš 30 000 maskviškių“. Ji nebuvo išspausdinta; jos rankraštis 1979 m. buvo surastas Rusų literatūros instituto (Puškino namų) bibliotekoje Sankt Peterburge.
„Dorybės šauklys“
Kitą Lietuvoje sukurtą poemą M. Strijkovskis 1574 m. publikavo Krokuvoje. Tai buvo „Dorybės šauklys“ (Goniec Cnoty). Šiame kūrinyje apdainuojama konkreti valstybė – karaliaus Henriko Valua valdoma Abiejų Tautų Respublika. Poetas dėmesį sutelkia į tris pagrindinius jos luomus: karius, arba bajorus, kunigus ir žemdirbius. Nurodęs, kad kiekvieno iš jų dorybę sudaro tam tikrų, tik jiems būdingų prievolių valstybei ir valdovui vykdymas, M. Strijkovskis toliau plačiai svarsto apie bajorijos reikšmę, kilmę ir pavidalus, arba „dorybes“. Svarbiausiu reikalavimu bajorams lyrinis poemos herojus nurodo kilmingųjų prievolę taikos metu siekti mokslo bei išminties, o karo metais – ginti tėvynę. Šį reikalavimą autorius pagrindžia tiek Antikos pavyzdžiais, tiek Lenkijos ir Lietuvos istorija. Pastarąją, apdainuotą priešpaskutinėje šio didelės apimties kūrinio dalyje, galima laikyti pirmąja eiliuota Lietuvos istorija.
„Dorybės šauklyje“ pavaizduota Respublikos praeitis rodo, kad tuo metu M. Strijkovskis stovėjo tarsi kokioje kryžkelėje. Šiame kūrinyje jis dar didžiuodamasis save vadina lenku ir skiria daug dėmesio gimtojo krašto istorijai. Tuo pat metu jį traukia ir vilioja tiek Lietuvos, tiek kitų kaimyninių valstybių praeitis, andainykštė būklė ir žmonės.
„Apie šlovingosios lietuvių, žemaičių ir rusų tautos pradžią“
„Kitų lotyniškų žodžių vardint daugiau nenoriu,
Nes matau, kad jums savos lietuvių kalbos jau mokytis gėda,
Senųjų protėvių kalbos išsižadėjote
Ir netenkate to, ką kruvinu kardu jie buvo laimėję.
Gera būtų, jei sava kalba tarp jūsų gyvuotų,
Nes jūsų sostui totorius ir maskvėnas tarnavo.“
Atvykęs į Slucką M. Strijkovskis atsidėjo išimtinai Lietuvos istorijai. Minėtos „Dorybės šauklio“ giesmės, skirtos lietuvių praeičiai, pagrindu jis 1576–1578 m. sukūrė naują, lietuvišku patriotizmu alsuojantį kūrinį – epinę istoriografinę poemą „Apie šlovingos lietuvių, žemaičių ir rusų tautos pradžią, giminių kilmę, galybę ir didvyriškus darbus kovų laukuose ir namie“ (O początkach, wywodach, dzielnościach, sprawach rycerskich i domowych sławnego narodu litewskiego, żemojdzkiego i ruskiego).
„Lietuvių tautos kilmė“
1577 m. M. Strijkovskis taip pat sukūrė ilgą epinę poemą „O początkach narodu litewskiego…“ („Lietuvių tautos kilmė“), nors po jo mirties poema neišleista.
Kronika
Kontroversija su Aleksandu Gvanjiniu
Per dešimtmetį, praleistą Lietuvoje, Motiejus Strijkovskis parašė kai kuriuos kitus kūrinius, pasirodžiusius vėliau. Vienas tokių, geografinio ir politinio turinio veikalą apie regiono valstybes, 1578 m. Aleksandras Gvanjinis savo vardu lotyniškai paskelbė „Sarmatijos aprašymą“ ir sutrumpintą Lenkijos ir Lietuvos kroniką. Strijkovskis griežtai protestavo prieš šį leidinį, laikydamas Dievą ir savo sąžinę liudytojais, kad Gvanjinis nemoka rašyti (lot. lilterarum rudis), kad jis, kaip Vitebsko gubernatorius, davęs jam įsakymus, bailiai atėmė jo rankraščius ir, padaręs nedidelius pakeitimus, išleido juos lotynų kalba. Tie, kuriems pavyko palyginti abi kronikas, tvirtino, kad iš esmės tai tas pats kūrinys. Dėl plagiato Strijkovskis kreipėsi į karalių Steponą Batorą, o šis 1580 m. Vilniuje specialia privilegija patvirtino jam autoriaus teises.
„Lenkijos, Lietuvos, Žemaičių ir visos Rusios kroniką“
1579–1580 m. jau Varniuose jis pastarojo veikalo pagrindu parengė „Niekada anksčiau šviesos nemačiusi Lenkijos, Lietuvos, Žemaičių ir visos Kijevo Rusios ir… prūsų, mozūrų… kronika“ arba sutrumpintai vadinama „Kronika“, 1582 m. išėjusią Karaliaučiuje. Ši knyga – pirmoji išspausdinta senosios Lietuvos istorija. Neturėtų klaidinti pavadinime minimos gausios kaimyninės valstybės, kadangi apie jas M. Strijkovskis rašo tiek, kiek reikia pagrindinei knygos temai – lietuvių senovėje sukurtos imperijos kilmei, raidai ir santykiams su kaimynais iki Stepono Batoro valdymo pradžios bei Livonijos karo paskutiniųjų įvykių, išdėstyti (išimtimi dera laikyti vienintelį didelės apimties istoriografinį „ekskursą", skirtą senovės Rusios kunigaikštijoms). Pagrindiniai šio epinio istoriografinio veikalo veikėjai yra lietuviai, žemaičiai ir vėliau į lietuvių imperijos sudėtį įėjusios slavų gentys.
„<...> Prūsijoje, ypač Sambijoje, vokiškai vadinamoje Sudawen [Sūduva], apie Įsrutį, Ragainę ir Kuršo žemėje sodiečiai, kurie visi yra žemaičiai ir žemaitiškai net ligi Karaliaučiaus kalba, ką pats girdėjau ir mačiau, turi savo šventę, kurią vadina Pergrubri [Pergrubiu]. Pavasarį, kai sniegas nutirpsta ir metas arti, o žolė jau irgi pasirodo, keli kaimai supila po ketvirtį ar statinę salyklo alui. Po to susirenka į vieną didelį namą, ten jų viršaitis, tai yra aukotojas arba tikriau burtininkas, paima gorčių alaus ir iškėlęs prašo vasaros ir žalumos dievą Pergrubį, sakydamas: „O Wespocie Dewe musu Pergrubios!“ ir t. t. Tai yra: „O visagali mūsų dieve, Pergrubi! Tu nuveji bjaurią žiemą, žolynus, gėles ir žolę visoje žemėje daugini; mes dabar prašome mūsų pasėtus javus ir tuos, kur pasėsime, dosniai padauginti, varpingus užauginti, o kiekvieną raugę sumindyk.“ <...> Šis, paėmęs taurę, prašo kitą dievą Perkūną, arba Poriuną, kad pažabotų griaustinį, krušą, žaibus, lietų, audras ir pragaištingus debesis ir, paėmęs dantimis, kaip auką jam išgeria taurę alaus. Tik po jo geria visi. Trečią kartą prašo visagalį šviesos dievą Žvaigždikį, kad teiktųsi maloniai ir giedrai šviesti jų javams, pievoms, gėlėms ir gyvuliams. <...>“
„Kronika“ turi Renesanso kultūros bruožų. Sekdamas kitų kronikininkų pavyzdžiu, M. Strijkovskis „lietuvių, žemaičių ir rusėnų tautą“ išvedė iš Antikos istorijografams žinomų gepidų ir alanų, o pastaruosius – iš biblinio Gomero. Tokia genezė ne tik atitiko anų laikų mokslo lygį, visuomenės supratimą, bet turėjo taip pat didelės politinės reikšmės, nes visuotinai suprantamu ir priimtinu ideologiniu pagrindu įrašė LDK tautas į kultūringų Europos tautų šeimą. Grįsdamas senovės lietuvių imperijos politinę tapatybę, kitokią nei kaimyninių valstybių, Strijkovskis pasinaudojo Bychovco kronikos legendine dalimi ir į gepidų senovėje gyventas vietas leido atsikraustyti pabėgėliams iš Romos – legendinio Palemono vedamiems romėnams. Pasak Kronikos, tie „romėnai“ nugalėjo vietinius gyventojus ir pradėjo Lietuvos valdovų bei garsiausių didikų dinastijas. M. Strijkovskis įtaigiai aprašė, kaip „romenai“ iš pradžių įsikūrė prie Dubysos ir Nemuno, paskui išplėtė savo valdas visose gepidų-alanų žemėse nuo Baltijos šiaurėje iki Juodosios jūros pietuose ir nuo Narevo bei Bugo vakaruose iki Dniepro rytuose.
Atskiruose veikalo skyriuose rašytojas pateikė įsimenančius legendinių ir istorinių valdovų, karvedžių ir kitų senąją Lietuvą garsinusių asmenybių portretus. Čia apdainuojami (Kronikos savitumą sudaro tai, kad kūrinys turi nemažai poetinių intarpų nuo keliolikos iki kelių šimtų eilučių) ir aprašomi Palemonas ir , Montvilas ir Erdvilas, Mingaila ir , Mindaugas ir Vaišelga, Šventaragis ir Narimantas, Traidenis ir Gediminas, Algirdas ir Kęstutis, Jogaila ir Vytautas, Švitrigaila ir Žygimantas Kęstutaitis, Kazimieras ir Aleksandras Jogailaičiai, Žygimantas Senasis ir Žygimantas Augustas. Daugiausia vietos Kronikoje skirta didžiajam kunigaikščiui Vytautui (kone ketvirtadalis viso teksto): jo valdymui, pergalėms ir pralaimėjimams, santykiams su kaimyniniais valdovais ir t. t. Tęsdamas Bychovco kronikos tradiciją, M. Strijkovskis sukūrė naują įsimenantį Vytauto literatūrinį portretą. Visa tai kalba apie autoriaus troškimą duoti amžininkams sektiną idealaus valdovo paveikslą, o Vytauto laikų Lietuvą jiems nurodyti kaip politinės, karinės, ideologinės ir kultūrinės veiklos tikslą bei siekiamybę. Sprendžiant iš turimų žinių, tokiomis ideologemomis savo veiklą kaip tik ir grindė Strijkovskio amžininkai, kuriems jis skyrė paskirus Kronikos skyrius: Merkelis Giedraitis, Mikalojus Radvila Rudasis, Eustachijus Valavičius, Jonas Kiška, Konstantinas Ostrogiškis, , Kristupas Radvila Perkūnas, Jonas Glebavičius, Povilas Pacas, , Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis, Leonas Sapiega ir daugelis kitų Livonijos karo nugalėtojų kartos asmenų.
M. Strijkovskio „Kronika“ ilgą laiką buvo beveik vienintelis veikalas, teikiantis žinių apie krašto praeitį. Joje daug žinių iš liaudies gyvenimo, apie senojo tikėjimo liekanas, papročius, pateikta trumpų lietuvių posakių, paminėtos kai kurios liaudies dainos. M. Strijkovskis pats kaupė istorinę medžiagą, dokumentus, naudojosi metraščiais, mokėsi lietuvių kalbos, rinko dainas, padavimus, lankė kovų vietas, „Kronika“ yra vertingas lietuvių mitologijos, etnografijos, tautosakos šaltinis.
Šaltiniai
- Motiejus Strijkovskis. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2025-03-23).
- (red.) Steponas Maculevičius, Doloresa Baltrušiene, Znajomość z Litwą. Księga tysiąclecia. Tom pierwszy. Państwo, Kraštotvarka, Kaunas, 1999, ISBN 9986-892-34-1, s. 39.
- lietuvosmenas.lt Maciej Stryjkowski Archyvuota kopija 2021-11-16 iš Wayback Machine projekto., 2021
- Visuotinė Lietuvių Enciklopedija Motiejus Strijkovskis
- Kronika polska, litewska, żmódzka i wszystkiéj Rusi Macieja Stryjkowskiego (lenkiškai), Varšuva, 1846
- Senosios Lietuvos literatūra 1253–1795 Archyvuota kopija 2021-11-16 iš Wayback Machine projekto. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Vilnius, 2011, ISBN 978-609-425-049-1 psl.107
- Dr. Kuolys, Darius (2003). „Motiejus Strijkovskis“. Suarchyvuota iš originalo 2007-10-17. Nuoroda tikrinta 2022-07-26.
{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link) - Mažosios Lietuvos Enciklopedija Motiejus Strijkovskis
- Kraštas ir žmonės: Lietuvos geografiniai ir etnografiniai aprašymai (XIV–XIX a.). Vilnius: Mokslas. 1988. p. 71. ISBN 5-420-00168-3.
- Senosios Lietuvos literatūra 1253–1795 Archyvuota kopija 2021-11-16 iš Wayback Machine projekto. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Vilnius, 2011, ISBN 978-609-425-049-1 psl.133
Nuorodos
- (lietuvių k.) Poema „Dorybės šauklys“.
- (lietuvių k.) Motiejaus Strijkovskio „Kronikoje“ rastų lietuvių dievų sąrašas pagal Gintarą Beresnevičių.
- (lenkų k.) „Kronikos“ fragmentas: Kronika polska, litewska, żmudzka i wszystkiéj Rusi (fragmenty). Dokumentas PDF, EPUB, MOBI, FB2 ir TXT formatais: Autor: Maciej Stryjkowski.
- Motiejaus Strjkovskio veikalai Polono bibliotekoje.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Motiejus Strijkovskis, Kas yra Motiejus Strijkovskis? Ką reiškia Motiejus Strijkovskis?
Motiejus StrijkovskisMotiejus Strijkovskis 1582 dailininkas nezinomas Herbas Leliwa Gime 1547 m kovo 21 d Lenkijos KaralysteMire 1593 m 46 metai Jurbarkas Varniai Lietuvos Didzioji KunigaikstysteTevas Jokubas StrijkovskisVeikla peotas karys istorikasAlma mater Paduvos universitetas Bolonijos universitetasVikiteka Motiejus Strijkovskis Motiejus Strijkovskis lenk Maciej Stryjkowski lot Matys Strycovius 1547 m kovo 21 d apie 1593 m Jurbarke ar Varniuose mozuru kilmes Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes istorikas rasytojas ir poetas pagarsejes savo kuriniu Lenkijos Lietuvos Zemaiciu ir visos Rusios kronika 1582 m Sis veikalas laikomas pirmaja spausdinta knyga apie LDK istorija Gyne Lietuvos savarankiskuma neige lenku teises į Podole ir Voluine BiografijaM Strijkovskis kilo is mozuru bajoru Gime Strykuve prie Lodzes mokesi vietineje mokykloje Bzezinose studijavo Paduvos ir Bolonijos universitetuose Nuo 1564 m gyveno LDK Lietuvoje 1565 m įstojo į LDK pajegas ir patrauke prie rytiniu Lietuvos sienu į karo su Maskva fronta Tarnavo Vitebsko įguloje 1565 73 m vadovaujamas italo rotmistro Aleksandro Gvanjinio XVI a antros puses XVII a pradzios kronikininkas Įvairiose vietose rinko ir tyre LDK istorijos saltinius lanke kovu vietas rinko liaudies dainas padavimus Kariams parase dainu ir eilerasciu 1574 75 m Lenkijos ir Lietuvos pasiuntinybes į Stambula sekretorius 1575 m grįzes is diplomatines misijos M Strijkovskis kurį laika praleido Krokuvoje rinkdamas medziaga savo istoriniams veikalams o paskui isvyko į Lietuva Nuo 1576 m jis gyveno Slucke pas kunigaikstį Jurgį II Olelkaitį cia tese Lietuvos istorijos tyrimus 1578 m siam mirus apsigyveno Varniuose Jo mecenatu tapo Zemaiciu vyskupas Merkelis Giedraitis kuris M Strijkovskį paskyre Zemaiciu vyskupijos kanauninku nuo 1582 Jurbarko klebonu ir pavede jam parasyti Lietuvos istorija Gyvendamas Jurbarke visa gyvenima pasvente isskirtinei kronikai apie Lenkijos ir Lietuvos krastus Kronika isleista Karaliauciuje 1582 m Mire mazdaug 1593 m Lietuvos salininkasIstorijos procesa nagrinejo ir aiskino jau ne religiniu o valstybes poziuriu atkakliai gyne LDK savarankiskuma kele lietuviu patriotinius jausmus kritikavo lenku ponus kurie sieke karais nuo LDK atplesti Podole ir Voluine Pirmasis iskele faktus kad XIV a Lietuva kariavo ne tik su Vokieciu ir Livonijos ordinais bet ir su Vakaru ir Vidurio Europos kryzininkais tu saliu diduomenes kariaunomis Kronikoje pirma karta LDK istorijoje rasoma apie lietuviu kalbos vieso vartojimo butinybe VeikalaiPoemos Strijkovskio kurybinio palikimo buta gausaus ir įvairaus Ne viskas pasieke musu dienas Kurybine biografija M Strijkovskis pradejo poezija Pirmame siandien abejoniu del parasymo nekelianciame kurinyje autorius eilemis apdainavo placiai per Europa anuomet nuskambejusia lietuviu kariuomenes pergale ulos kautynese 1564 sausio 24 d Si poema vadinasi Eiles apie pergale pries 30 000 maskviskiu Ji nebuvo isspausdinta jos rankrastis 1979 m buvo surastas Rusu literaturos instituto Puskino namu bibliotekoje Sankt Peterburge Dorybes sauklys Kita Lietuvoje sukurta poema M Strijkovskis 1574 m publikavo Krokuvoje Tai buvo Dorybes sauklys Goniec Cnoty Siame kurinyje apdainuojama konkreti valstybe karaliaus Henriko Valua valdoma Abieju Tautu Respublika Poetas demesį sutelkia į tris pagrindinius jos luomus karius arba bajorus kunigus ir zemdirbius Nurodes kad kiekvieno is ju dorybe sudaro tam tikru tik jiems budingu prievoliu valstybei ir valdovui vykdymas M Strijkovskis toliau placiai svarsto apie bajorijos reiksme kilme ir pavidalus arba dorybes Svarbiausiu reikalavimu bajorams lyrinis poemos herojus nurodo kilminguju prievole taikos metu siekti mokslo bei isminties o karo metais ginti tevyne Sį reikalavima autorius pagrindzia tiek Antikos pavyzdziais tiek Lenkijos ir Lietuvos istorija Pastaraja apdainuota priespaskutineje sio dideles apimties kurinio dalyje galima laikyti pirmaja eiliuota Lietuvos istorija Dorybes sauklyje pavaizduota Respublikos praeitis rodo kad tuo metu M Strijkovskis stovejo tarsi kokioje kryzkeleje Siame kurinyje jis dar didziuodamasis save vadina lenku ir skiria daug demesio gimtojo krasto istorijai Tuo pat metu jį traukia ir vilioja tiek Lietuvos tiek kitu kaimyniniu valstybiu praeitis andainykste bukle ir zmones Apie slovingosios lietuviu zemaiciu ir rusu tautos pradzia Kitu lotynisku zodziu vardint daugiau nenoriu Nes matau kad jums savos lietuviu kalbos jau mokytis geda Senuju proteviu kalbos issizadejote Ir netenkate to ka kruvinu kardu jie buvo laimeje Gera butu jei sava kalba tarp jusu gyvuotu Nes jusu sostui totorius ir maskvenas tarnavo Motiejus Strijkovskis istrauka is jo lotynu kalba rasytos poemos Apie slovingosios lietuviu zemaiciu ir rusu tautos pradzia lt gt kurioje jis priekaistauja lietuviu bajorams del tautines istikimybes stygiaus Atvykes į Slucka M Strijkovskis atsidejo isimtinai Lietuvos istorijai Minetos Dorybes sauklio giesmes skirtos lietuviu praeiciai pagrindu jis 1576 1578 m sukure nauja lietuvisku patriotizmu alsuojantį kurinį epine istoriografine poema Apie slovingos lietuviu zemaiciu ir rusu tautos pradzia giminiu kilme galybe ir didvyriskus darbus kovu laukuose ir namie O poczatkach wywodach dzielnosciach sprawach rycerskich i domowych slawnego narodu litewskiego zemojdzkiego i ruskiego Lietuviu tautos kilme 1577 m M Strijkovskis taip pat sukure ilga epine poema O poczatkach narodu litewskiego Lietuviu tautos kilme nors po jo mirties poema neisleista Kronika Titulinis kronikos puslapis Kontroversija su Aleksandu Gvanjiniu Per desimtmetį praleista Lietuvoje Motiejus Strijkovskis parase kai kuriuos kitus kurinius pasirodziusius veliau Vienas tokiu geografinio ir politinio turinio veikala apie regiono valstybes 1578 m Aleksandras Gvanjinis savo vardu lotyniskai paskelbe Sarmatijos aprasyma ir sutrumpinta Lenkijos ir Lietuvos kronika Strijkovskis grieztai protestavo pries sį leidinį laikydamas Dieva ir savo sazine liudytojais kad Gvanjinis nemoka rasyti lot lilterarum rudis kad jis kaip Vitebsko gubernatorius daves jam įsakymus bailiai ateme jo rankrascius ir padares nedidelius pakeitimus isleido juos lotynu kalba Tie kuriems pavyko palyginti abi kronikas tvirtino kad is esmes tai tas pats kurinys Del plagiato Strijkovskis kreipesi į karaliu Stepona Batora o sis 1580 m Vilniuje specialia privilegija patvirtino jam autoriaus teises Lenkijos Lietuvos Zemaiciu ir visos Rusios kronika 1579 1580 m jau Varniuose jis pastarojo veikalo pagrindu parenge Niekada anksciau sviesos nemaciusi Lenkijos Lietuvos Zemaiciu ir visos Kijevo Rusios ir prusu mozuru kronika arba sutrumpintai vadinama Kronika 1582 m isejusia Karaliauciuje Si knyga pirmoji isspausdinta senosios Lietuvos istorija Neturetu klaidinti pavadinime minimos gausios kaimynines valstybes kadangi apie jas M Strijkovskis raso tiek kiek reikia pagrindinei knygos temai lietuviu senoveje sukurtos imperijos kilmei raidai ir santykiams su kaimynais iki Stepono Batoro valdymo pradzios bei Livonijos karo paskutiniuju įvykiu isdestyti isimtimi dera laikyti vienintelį dideles apimties istoriografinį ekskursa skirta senoves Rusios kunigaikstijoms Pagrindiniai sio epinio istoriografinio veikalo veikejai yra lietuviai zemaiciai ir veliau į lietuviu imperijos sudetį įejusios slavu gentys lt gt Prusijoje ypac Sambijoje vokiskai vadinamoje Sudawen Suduva apie Įsrutį Ragaine ir Kurso zemeje sodieciai kurie visi yra zemaiciai ir zemaitiskai net ligi Karaliauciaus kalba ka pats girdejau ir maciau turi savo svente kuria vadina Pergrubri Pergrubiu Pavasarį kai sniegas nutirpsta ir metas arti o zole jau irgi pasirodo keli kaimai supila po ketvirtį ar statine salyklo alui Po to susirenka į viena didelį nama ten ju virsaitis tai yra aukotojas arba tikriau burtininkas paima gorciu alaus ir iskeles praso vasaros ir zalumos dieva Pergrubį sakydamas O Wespocie Dewe musu Pergrubios ir t t Tai yra O visagali musu dieve Pergrubi Tu nuveji bjauria ziema zolynus geles ir zole visoje zemeje daugini mes dabar prasome musu pasetus javus ir tuos kur pasesime dosniai padauginti varpingus uzauginti o kiekviena rauge sumindyk lt gt Sis paemes taure praso kita dieva Perkuna arba Poriuna kad pazabotu griaustinį krusa zaibus lietu audras ir pragaistingus debesis ir paemes dantimis kaip auka jam isgeria taure alaus Tik po jo geria visi Trecia karta praso visagalį sviesos dieva Zvaigzdikį kad teiktusi maloniai ir giedrai sviesti ju javams pievoms gelems ir gyvuliams lt gt Motiejus Strijkovskis istrauka is jo Kronikos versta is leidinio Kronika Polska Litewska Zmodzka i vszystkiej Rusi Macieja Stryjkowskiego Varsuva 1846 pp 147 150 Verte Edmundas Rimsa Kronika turi Renesanso kulturos bruozu Sekdamas kitu kronikininku pavyzdziu M Strijkovskis lietuviu zemaiciu ir rusenu tauta isvede is Antikos istorijografams zinomu gepidu ir alanu o pastaruosius is biblinio Gomero Tokia geneze ne tik atitiko anu laiku mokslo lygį visuomenes supratima bet turejo taip pat dideles politines reiksmes nes visuotinai suprantamu ir priimtinu ideologiniu pagrindu įrase LDK tautas į kulturingu Europos tautu seima Grįsdamas senoves lietuviu imperijos politine tapatybe kitokia nei kaimyniniu valstybiu Strijkovskis pasinaudojo Bychovco kronikos legendine dalimi ir į gepidu senoveje gyventas vietas leido atsikraustyti pabegeliams is Romos legendinio Palemono vedamiems romenams Pasak Kronikos tie romenai nugalejo vietinius gyventojus ir pradejo Lietuvos valdovu bei garsiausiu didiku dinastijas M Strijkovskis įtaigiai aprase kaip romenai is pradziu įsikure prie Dubysos ir Nemuno paskui isplete savo valdas visose gepidu alanu zemese nuo Baltijos siaureje iki Juodosios juros pietuose ir nuo Narevo bei Bugo vakaruose iki Dniepro rytuose Atskiruose veikalo skyriuose rasytojas pateike įsimenancius legendiniu ir istoriniu valdovu karvedziu ir kitu senaja Lietuva garsinusiu asmenybiu portretus Cia apdainuojami Kronikos savituma sudaro tai kad kurinys turi nemazai poetiniu intarpu nuo keliolikos iki keliu simtu eiluciu ir aprasomi Palemonas ir Montvilas ir Erdvilas Mingaila ir Mindaugas ir Vaiselga Sventaragis ir Narimantas Traidenis ir Gediminas Algirdas ir Kestutis Jogaila ir Vytautas Svitrigaila ir Zygimantas Kestutaitis Kazimieras ir Aleksandras Jogailaiciai Zygimantas Senasis ir Zygimantas Augustas Daugiausia vietos Kronikoje skirta didziajam kunigaiksciui Vytautui kone ketvirtadalis viso teksto jo valdymui pergalems ir pralaimejimams santykiams su kaimyniniais valdovais ir t t Tesdamas Bychovco kronikos tradicija M Strijkovskis sukure nauja įsimenantį Vytauto literaturinį portreta Visa tai kalba apie autoriaus troskima duoti amzininkams sektina idealaus valdovo paveiksla o Vytauto laiku Lietuva jiems nurodyti kaip politines karines ideologines ir kulturines veiklos tiksla bei siekiamybe Sprendziant is turimu ziniu tokiomis ideologemomis savo veikla kaip tik ir grinde Strijkovskio amzininkai kuriems jis skyre paskirus Kronikos skyrius Merkelis Giedraitis Mikalojus Radvila Rudasis Eustachijus Valavicius Jonas Kiska Konstantinas Ostrogiskis Kristupas Radvila Perkunas Jonas Glebavicius Povilas Pacas Mikalojus Kristupas Radvila Naslaitelis Leonas Sapiega ir daugelis kitu Livonijos karo nugaletoju kartos asmenu M Strijkovskio Kronika ilga laika buvo beveik vienintelis veikalas teikiantis ziniu apie krasto praeitį Joje daug ziniu is liaudies gyvenimo apie senojo tikejimo liekanas paprocius pateikta trumpu lietuviu posakiu paminetos kai kurios liaudies dainos M Strijkovskis pats kaupe istorine medziaga dokumentus naudojosi metrasciais mokesi lietuviu kalbos rinko dainas padavimus lanke kovu vietas Kronika yra vertingas lietuviu mitologijos etnografijos tautosakos saltinis SaltiniaiMotiejus Strijkovskis Visuotine lietuviu enciklopedija tikrinta 2025 03 23 red Steponas Maculevicius Doloresa Baltrusiene Znajomosc z Litwa Ksiega tysiaclecia Tom pierwszy Panstwo Krastotvarka Kaunas 1999 ISBN 9986 892 34 1 s 39 lietuvosmenas lt Maciej Stryjkowski Archyvuota kopija 2021 11 16 is Wayback Machine projekto 2021 Visuotine Lietuviu Enciklopedija Motiejus Strijkovskis Kronika polska litewska zmodzka i wszystkiej Rusi Macieja Stryjkowskiego lenkiskai Varsuva 1846 Senosios Lietuvos literatura 1253 1795 Archyvuota kopija 2021 11 16 is Wayback Machine projekto Lietuviu literaturos ir tautosakos institutas Vilnius 2011 ISBN 978 609 425 049 1 psl 107 Dr Kuolys Darius 2003 Motiejus Strijkovskis Suarchyvuota is originalo 2007 10 17 Nuoroda tikrinta 2022 07 26 a href wiki C5 A0ablonas Cite web title Sablonas Cite web cite web a CS1 prieziura netinkamas URL link Mazosios Lietuvos Enciklopedija Motiejus Strijkovskis Krastas ir zmones Lietuvos geografiniai ir etnografiniai aprasymai XIV XIX a Vilnius Mokslas 1988 p 71 ISBN 5 420 00168 3 Senosios Lietuvos literatura 1253 1795 Archyvuota kopija 2021 11 16 is Wayback Machine projekto Lietuviu literaturos ir tautosakos institutas Vilnius 2011 ISBN 978 609 425 049 1 psl 133Nuorodos lietuviu k Poema Dorybes sauklys lietuviu k Motiejaus Strijkovskio Kronikoje rastu lietuviu dievu sarasas pagal Gintara Beresneviciu lenku k Kronikos fragmentas Kronika polska litewska zmudzka i wszystkiej Rusi fragmenty Dokumentas PDF EPUB MOBI FB2 ir TXT formatais Autor Maciej Stryjkowski Motiejaus Strjkovskio veikalai Polono bibliotekoje