Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Lietuvos konstitucinės teisės istorija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Lietuvos konstitucinės teisės istorija - Lietuvos valstybės konstitucinių normų raida, istorija, kurios pradžia - 1791 m. Gegužės trečiosios Konstitucija.
Laikinosios Konstitucijos
Lietuvoje galiojo šios laikinosios Konstitucijos:
- 1918 metų Lietuvos Konstitucija – pagal ją įstatymų leidžiamoji valdžia priklausė valstybės tarybai, įstatymų vykdomoji valdžia – prezidiumui;
- 1919 metų Laikinoji Konstitucija;
- 1920 metų Laikinoji Konstitucija - pagal ją įstatymų leidžiamoji valdžia priklausė Steigiamajam Seimui, įstatymų vykdomoji valdžia – Prezidentui ir ministrams. Steigiamajam Seimui taip buvo leista rinkti Prezidentą;
- 1990 metų Laikinasis pagrindinis įstatymas, kuriuo buvo sustabdytas 1938 m. Konstitucijos galiojimas ir įsigaliojo laikinos nuostatos iki 1992 m. Konstitucijos priėmimo.
Nuolatinės Konstitucijos
Lietuvoje galiojo šios nuolatinės Konstitucijos:
- 1791 metų Gegužės trečiosios Konstitucija – priimta Ketverių metų Seimo 1791 m. gegužės 3 d., galiojo iki 1792 m. liepos 23 d. Konstituciją sudaro įvadas ir 11 straipsnių. Sudėtinė Konstitucijos dalis yra ir 1791 m. spalio 20 d. seimo priimtas įstatymas – „Abiejų Tautų tarpusavio įsipareigojimas“, pagal kurį Lietuvos DK privalėjo būti atstovaujama taip, kad pusė iždo ir karo komisijų bei trečdalis policijos komisijos narių būtų iš Lietuvos DK.
- 1922 metų Lietuvos Konstitucija – įstatymų leidžiamoji valdžia priklausė Seimui, įstatymų vykdomoji valdžia – Prezidentui ir ministrams. Steigiamajam Seimui buvo leista rinkti Prezidentą. Seimas ir Prezidentas buvo renkami 3 metams. Lietuva – demokratinė respublika, minima valstybinė atributika, valstybinė kalba – lietuvių;
- 1928 m. Lietuvos Valstybės Konstitucija Prezidentą rinko patikimi asmenys 7 metams;
- 1938 metų Lietuvos Konstitucija (vad. Antano Smetonos oktrojuotoji Konstitucija) – buvo įtvirtinta prezidento institucija. Prezidentas renkamas 7 metams. Prezidentas niekam neprivalo atsiskaityti už savo galios veiksmus.
Šiuo metu galiojanti Lietuvos Respublikos Konstitucija priimta 1992 m. spalio 25 d. referendume.
Vilniaus konferencija
1917 m. rugsėjo 18-23 d. Vilniaus konferencijoje buvo sprendžiami klausimai dėl Lietuvos ateities. Šios konferencijos rezoliucijoje buvo paskelbta, kad bus bandoma atkurti nepriklausomą, demokratiniais pagrindais paremtą Lietuvos valstybę. Konferencijoje buvo suformuota visuomenės institucija – Lietuvos taryba.
Pirmasis viešas bandymas atkurti Lietuvos nepriklausomybę buvo 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos tarybos Nutarimas. Šis nutarimas išreiškė lietuvių tautos apsisprendimą atkurti nepriklausomą valstybę, demokratiniais pagrindais, taip pat buvo paminėta ir istorinė Lietuvos sostinė Vilnius. Skelbiant nutarimą trūko labai svarbaus elemento – valdžios. Tuo metu Lietuva buvo Vokietijos okupacijos objektas, Lietuvos taryba nevykdė valdžios funkcijų ir buvo tik patariamoji institucija, bet šiuo aktu Lietuvos taryba pirmą kartą viešai paskelbė visoms užsienio valstybėms, taip pat okupuoti bandančioms, kad Taryba išreiškia tautos valią ir skelbia atskirą valstybę. Kadangi nebuvo valdžios, todėl nutarime buvo paminėta, kad bus kaip galima skubiau sušauktas demokratiškai išrinktas Steigiamasis seimas.
Lietuvos valstybės Laikinosios Konstitucijos Pamatiniai Dėsniai (1918 m.)
1918 m. lapkričio 2 d. Lietuvos taryba priėmė laikinąją Lietuvos konstituciją (Lietuvos Valstybės Konstitucijos pamatiniai dėsniai). Ši konstitucija buvo trumpa. Joje įtvirtinta, kad Valstybės taryba yra vienintelė įstatymų leidžiamoji institucija, Prezidiumui buvo pavesta laikinai vykdyti aukščiausios vyriausybės funkcijas, t. y. skelbti įstatymus, kviesti ministrą pirmininką ir tvirtinti Ministrų kabinetą Tarybos vardu. Šis aktas yra ypatingas tuo, kad jį rengusi Valstybės tarybos bandė išlaikyti pusiausvyrą tarp 1918 m. liepos 11 d. nutarimo skelbti Lietuvą monarchija ir vis labiau stiprėjančių respublikinių nuotaikų. Šioje konstitucijoje neminimi teismai, nes nebuvo pakankamai kvalifikuotų žmonių, kurie galėtų eiti teisėjų pareigas, tai vis dar liko vyriausybės kompetencijoje. Joje buvo skelbiama apie piliečių lygybę prieš įstatymus, atsisakyta privilegijuotų luomų. Nuosavybės neliečiamumas, tikybos, žodžio, susirinkimų, draugijų laisvių garantijos taip pat buvo skelbiamos. Nebuvo įvardinta valstybės valdymo forma.
1919 m. sauso 24 d. Valstybės taryba papildė pamatinius dėsnius dar vienu skyriumi, kuriame įtvirtinta, kad nesant Valstybės tarybos Ministrų kabinetas gali leisti laikinuosius įstatymus.
Laikinoji Lietuvos valstybės Konstitucija (1920 m.)
Valstybės tarybai perdavus įgaliojimus Steigiamajam seimui, Lietuvos Valstybės laikinosios konstitucijos pamatiniuose dėsniuose įtvirtintos institucijos nebeliko, todėl Steigiamasis seimas paskubomis 1920 m. birželio 2 d. priėmė Laikinąją Lietuvos Valstybės konstituciją. Laikinoji Konstitucija patvirtino Steigiamojo seimo deklaruotą demokratinę respubliką. Pagal šią Konstituciją Steigiamasis seimas galėjo leisti įstatymus ir prižiūrėti jų vykdymą, tai buvo išimtinė teisė. Respublikos Prezidento reikšmė buvo sumenkinta, net buvo atsisakyta jo veto teisės. Ši Konstitucija palyginus su Laikinosios konstitucijos pamatiniais dėsniais praplėtė piliečių demokratines teises ir laisves, nebuvo užsiminta apie nuosavybės neliečiamumą. Konstitucijoje taip pat deklaravo mirties bausmę ir titulų panaikinimą. Bet Laikinoji Konstitucija nenustatė nei jo keitimo nei papildymo tvarkos.
Lietuvos valstybės Konstitucija (1922 m.)
Prie šios Konstitucijos rengimo prisidėjo tos pačios sudėties Steigiamasis seimas, kuris taip pat rengė ir priėmė 1920 m. Laikinąją Konstituciją, bet nuostatos jau buvo kardinaliai pasikeitusios.
Rengiant šią Konstituciją, socialdemokratų ir liaudininkų partijos norėjo panaikinti prezidento instituciją ir įvesti teisėjų rinkimus, taip pat norėta atskirti Bažnyčią nuo valstybės, užtikrinti streikų laisvę. Tuo tarpu krikščioniai demokratai pasisakė už prezidento instituciją, nenorėjo teisėjų renkamumo ir kitokių liberalių idėjų, taip pat norėjo suteikti Bažnyčiai daugiau privilegijų.
Taigi absoliučios daugumos balsų, krikščionių demokratų partijos balsais buvo priimta ši Konstitucija. Ji skelbė, kad suvereninė valdžia priklauso tautai ir kad Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika. Joks aktas negalėjo prieštarauti Konstitucijai, buvo nustatyta sudėtinga tvarka ją keisti. Konstitucija nustatė, kad tautos valią vykdo Seimas ir dvinarė vyriausybė susidedanti iš Respublikos Prezidento, Ministrų kabineto ir teismų.
Prezidentas kiekvienai naujo Seimo kadencijai buvo renkamas paties Seimo slaptu balsavimu. Pagal Konstituciją, Prezidentas atliko atstovaujamąją funkciją tarptautiniuose santykiuose, taip pat galėjo dalyvauti Ministrų kabineto posėdžiuose ir jiems pimininkauti. Ministrų kabinetui pasiūlius, galėjo skelbti karo ar nepaprastąją padėtį. Kadangi Prezidento institucija nebuvo tokia įtakinga, Seimas galėjo nušalinti Prezidentą iš pareigų ir iškelti baudžiamąją bylą.
Pirmą kartą konstituciniu lygmeniu buvo įtvirtinta teismo padėtis valstybėje ir buvo nustatytos trys pagrindinės taisykles:
- sprendimai priimami tik remiantis įstatymu;
- sprendimai skelbiami respublikos vardu;
- sprendimus keisti ir naikinti teisę turi tik teismas.
Konstitucija rėmėsi liberalios filosofijos nuostatomis, iškėlė asmenybę, skelbė ją visuomeninio gyvenimo centru. Nustatant piliečių teisinę padėtį, buvo skelbiamas asmens teisių ir laisvių sąrašas (žodžio ir spaudos laisvė, tikėjimo ir sąžinės laisvė, peticijos teisė ir pan.)
Kol galiojo ši Konstitucija atsirado politinis nestabilumas, prasidėjo vyriausybių kaita, įvyko pirmalaikis I Seimo paleidimas, partijos siekė valdžios, todėl 1926 m. gruodžio 17 d. įvyko perversmas, remiamas dešiniųjų partijos ir įvyko 1922 m. Konstitucijoje įtvirtintos santvarkos žlugimas.
Lietuvos valstybės Konstitucija (1928 m.)
Po įvykusio perversmo, buvo bandoma stabilizuoti padėtį. Reikėjo sukurti naują Konstituciją. Iš pradžių buvo galvota skelbti referendumą, bet nepalaikant kitoms partijoms, Vyriausybė oficialiai paskelbė prezidento pasirašytą aktą ir pavadino Lietuvos Valstybės Konstitucija. Šioje Konstitucijoje buvo daug 1922 m. Konstitucijos normų, bet pagrindinis Konstitucijos bruožas buvo tas, kad buvo išplėstos Respublikos Prezidento galios, jam suteikiant kompetenciją leisti įstatymus. Buvo bandoma Prezidento instituciją išlaisvinti nuo Seimo valdžios (atsisakyta prezidento rinkimų Seime, prezidento kadencija buvo prailginta iki septynerių metų, prezidentą pavaduoti turėjo ne Seimo pirmininkas, o Ministras Pirmininkas, buvo atsisakyta galimybės nušalinti prezidentą prieš jo kadencijos pabaigą). Prezidentas taip pat turėjo teisę skirti ir atleisti ministrus, paleisti Ministrų Kabinetą. Visos šios praplėstos Prezidento teisės rodė konstitucinius pokyčius iš demokratijos į autoritarizmą.
Lietuvos Konstitucija (1938 m.)
Konstitucija buvo autoritarinio pobūdžio, ji skelbė, jog „Lietuvos Valstybė yra respublika. Jos priešakyje yra Respublikos Prezidentas. Jis vadovauja Valstybei“. Prezidentas atstovavo valstybę užsienio politikoje, skelbė Seimo rinkimus, šaukė Seimo sesijas, turėjo teisę ratifikuoti tarptautines sutartis, tvirtino Seimo priimtą valstybės biudžetą. Kadangi buvo Prezidentui įtvirtintos plačiausios teisės, nebuvo numatyta jo atsistatydinimo ar nušalinimo iš pareigų tvarka.
Aktas dėl Lietuvos Nepriklausomos Valstybės atstatymo
Dar vadinamas 1990 m. kovo 11-osios aktu.
Pirmojoje akto nuostatoje buvo kalbama apie suverenių galių vykdymo atstatymą. Antrojoje nuostatoje teigiama, kad Lietuvos valstybės konstitucinis pamatas yra 1918 m. vasario 16-osios Nepriklausomybės aktas ir 1920 m. gegužės 15d. Steigiamojo Seimo rezoliucija dėl atstatytos Lietuvos demokratinės valstybės. Trečioji akto nuostata teigia, kad Lietuva yra nepriklausoma ir nedaloma valstybė, kurioje negalioja jokia kita konstitucija. Ketvirtoji nuostata nusako poziciją, kurios laikysis Lietuva tarptautiniuose santykiuose (sienų neliečiamumas, žmogaus, piliečių ir tautinių bendrijų teisės). Penktoji – nusakė, jog Aukščiausioji Taryba pradeda realizuoti valstybės suverenitetą šiuo aktu.
Kadangi negalėjo galioti jokia kita konstitucija, todėl Lietuvai buvo reikalinga kita konstitucija ir buvo nuspręsta atstatyti 1938 m. gegužės 12 d. Konstituciją. Jau atkūrus nepriklausomybę buvo nuspręsta priimti laikiną konstituciją, nes 1938 m. buvo pakankamai pasenusi ir nepritaikyta to meto gyvenimo aplinkybėms.
Laikinasis pagrindinis įstatymas (1990 m.)
Kartu su 1990 m. kovo 11-osios aktais priimtas Laikinasis Pagrindinis Įstatymas atliko laikinosios konstitucijos funkciją. Jame buvo įtvirtinti bendri nuostatai apie Lietuvos valstybės santvarką (pagrindinės Lietuvos piliečių teisės, laisvės ir pareigos, ekonominė sistema, teismas, prokuratūra, vyriausybė, rinkimų sistema, socialinis vystymasis ir kultūra, LR Aukščiausioji taryba, baigiamieji nuostatai).
Laikinajame Pagrindiniame Įstatyme įtvirtinta, jog aukščiausioji valdžia priklauso Aukščiausiajai tarybai, Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Teismui.
Pagal savo formą Laikinasis Pagrindinis Įstatymas panašus į sovietinio laikotarpio įstatymą, bet jame buvo įtvirtintos atkurtos Lietuvos valstybės nuostatos, užtikrinančios žmonių teises ir laisves.
Per visą šio įstatymo galiojimo laikotarpį buvo pakeista maždaug trečdalis Laikinojo Pagrindinio Įstatymo straipsnių, kai kurios normos buvo redaguojamos po kelis kartus. Stipriai plečiantis demokratinėms institucijoms, Laikinasis Pagrindinis Įstatymas tapo nebepakankamu. Siekta, kad Lietuva taptų lygiateise tarptautinės bendrijos nare, įstatymas nebetenkino ir valstybės vidaus poreikių.
Lietuvos Respublikos Konstitucija (1992 m. spalio 25 d.)
Galiausiai 1992 m. spalio 25 d. referendumu buvo priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija. Pagal formą Konstitucija yra sudėtinė kodifikuota, t. y. šią konstituciją sudaro Lietuvos Respublikos Konstitucija ir sudedamoji jos dalis:
- 1991 m. vasario 11 d. Konstitucinis įstatymas „dėl Lietuvos valstybės“;
- 1992 m. birželio 8 d. Konstitucinis aktas „dėl Lietuvos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas“;
- 1992 m. spalio 25 d. įstatymas „dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“;
- 2004 m. liepos 13 d. Konstitucinis aktas „dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“.
Šioje Konstitucijoje yra įtvirtintos žmogaus ir piliečių teisės ir laisvės, taip pat ir pareigos. Nustatytas valstybės valdžios institucijų įgaliojimų ribos.
Pažymėtina, kad priėmus šią Konstituciją, pirmą kartą Lietuvos valstybės istorijoje įkurtas Lietuvos Konstitucinis Teismas.
Literatūra
- Konstitucinė teisė (autorių kolektyvas). MRU.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lietuvos konstitucinės teisės istorija, Kas yra Lietuvos konstitucinės teisės istorija? Ką reiškia Lietuvos konstitucinės teisės istorija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Lietuvos konstitucines teises istorija Lietuvos valstybes konstituciniu normu raida istorija kurios pradzia 1791 m Geguzes treciosios Konstitucija Į lietuviu kalba isversta Geguzes 3 osios KonstitucijaLaikinosios KonstitucijosLietuvoje galiojo sios laikinosios Konstitucijos 1918 metu Lietuvos Konstitucija pagal ja įstatymu leidziamoji valdzia priklause valstybes tarybai įstatymu vykdomoji valdzia prezidiumui 1919 metu Laikinoji Konstitucija 1920 metu Laikinoji Konstitucija pagal ja įstatymu leidziamoji valdzia priklause Steigiamajam Seimui įstatymu vykdomoji valdzia Prezidentui ir ministrams Steigiamajam Seimui taip buvo leista rinkti Prezidenta 1990 metu Laikinasis pagrindinis įstatymas kuriuo buvo sustabdytas 1938 m Konstitucijos galiojimas ir įsigaliojo laikinos nuostatos iki 1992 m Konstitucijos priemimo Nuolatines KonstitucijosLietuvoje galiojo sios nuolatines Konstitucijos 1791 metu Geguzes treciosios Konstitucija priimta Ketveriu metu Seimo 1791 m geguzes 3 d galiojo iki 1792 m liepos 23 d Konstitucija sudaro įvadas ir 11 straipsniu Sudetine Konstitucijos dalis yra ir 1791 m spalio 20 d seimo priimtas įstatymas Abieju Tautu tarpusavio įsipareigojimas pagal kurį Lietuvos DK privalejo buti atstovaujama taip kad puse izdo ir karo komisiju bei trecdalis policijos komisijos nariu butu is Lietuvos DK 1922 metu Lietuvos Konstitucija įstatymu leidziamoji valdzia priklause Seimui įstatymu vykdomoji valdzia Prezidentui ir ministrams Steigiamajam Seimui buvo leista rinkti Prezidenta Seimas ir Prezidentas buvo renkami 3 metams Lietuva demokratine respublika minima valstybine atributika valstybine kalba lietuviu 1928 m Lietuvos Valstybes Konstitucija Prezidenta rinko patikimi asmenys 7 metams 1938 metu Lietuvos Konstitucija vad Antano Smetonos oktrojuotoji Konstitucija buvo įtvirtinta prezidento institucija Prezidentas renkamas 7 metams Prezidentas niekam neprivalo atsiskaityti uz savo galios veiksmus Siuo metu galiojanti Lietuvos Respublikos Konstitucija priimta 1992 m spalio 25 d referendume Vilniaus konferencija1917 m rugsejo 18 23 d Vilniaus konferencijoje buvo sprendziami klausimai del Lietuvos ateities Sios konferencijos rezoliucijoje buvo paskelbta kad bus bandoma atkurti nepriklausoma demokratiniais pagrindais paremta Lietuvos valstybe Konferencijoje buvo suformuota visuomenes institucija Lietuvos taryba Pirmasis viesas bandymas atkurti Lietuvos nepriklausomybe buvo 1918 m vasario 16 d Lietuvos tarybos Nutarimas Sis nutarimas isreiske lietuviu tautos apsisprendima atkurti nepriklausoma valstybe demokratiniais pagrindais taip pat buvo pamineta ir istorine Lietuvos sostine Vilnius Skelbiant nutarima truko labai svarbaus elemento valdzios Tuo metu Lietuva buvo Vokietijos okupacijos objektas Lietuvos taryba nevykde valdzios funkciju ir buvo tik patariamoji institucija bet siuo aktu Lietuvos taryba pirma karta viesai paskelbe visoms uzsienio valstybems taip pat okupuoti bandancioms kad Taryba isreiskia tautos valia ir skelbia atskira valstybe Kadangi nebuvo valdzios todel nutarime buvo pamineta kad bus kaip galima skubiau susauktas demokratiskai isrinktas Steigiamasis seimas Lietuvos valstybes Laikinosios Konstitucijos Pamatiniai Desniai 1918 m 1918 m lapkricio 2 d Lietuvos taryba prieme laikinaja Lietuvos konstitucija Lietuvos Valstybes Konstitucijos pamatiniai desniai Si konstitucija buvo trumpa Joje įtvirtinta kad Valstybes taryba yra vienintele įstatymu leidziamoji institucija Prezidiumui buvo pavesta laikinai vykdyti auksciausios vyriausybes funkcijas t y skelbti įstatymus kviesti ministra pirmininka ir tvirtinti Ministru kabineta Tarybos vardu Sis aktas yra ypatingas tuo kad jį rengusi Valstybes tarybos bande islaikyti pusiausvyra tarp 1918 m liepos 11 d nutarimo skelbti Lietuva monarchija ir vis labiau stiprejanciu respublikiniu nuotaiku Sioje konstitucijoje neminimi teismai nes nebuvo pakankamai kvalifikuotu zmoniu kurie galetu eiti teiseju pareigas tai vis dar liko vyriausybes kompetencijoje Joje buvo skelbiama apie pilieciu lygybe pries įstatymus atsisakyta privilegijuotu luomu Nuosavybes nelieciamumas tikybos zodzio susirinkimu draugiju laisviu garantijos taip pat buvo skelbiamos Nebuvo įvardinta valstybes valdymo forma 1919 m sauso 24 d Valstybes taryba papilde pamatinius desnius dar vienu skyriumi kuriame įtvirtinta kad nesant Valstybes tarybos Ministru kabinetas gali leisti laikinuosius įstatymus Laikinoji Lietuvos valstybes Konstitucija 1920 m Valstybes tarybai perdavus įgaliojimus Steigiamajam seimui Lietuvos Valstybes laikinosios konstitucijos pamatiniuose desniuose įtvirtintos institucijos nebeliko todel Steigiamasis seimas paskubomis 1920 m birzelio 2 d prieme Laikinaja Lietuvos Valstybes konstitucija Laikinoji Konstitucija patvirtino Steigiamojo seimo deklaruota demokratine respublika Pagal sia Konstitucija Steigiamasis seimas galejo leisti įstatymus ir priziureti ju vykdyma tai buvo isimtine teise Respublikos Prezidento reiksme buvo sumenkinta net buvo atsisakyta jo veto teises Si Konstitucija palyginus su Laikinosios konstitucijos pamatiniais desniais praplete pilieciu demokratines teises ir laisves nebuvo uzsiminta apie nuosavybes nelieciamuma Konstitucijoje taip pat deklaravo mirties bausme ir titulu panaikinima Bet Laikinoji Konstitucija nenustate nei jo keitimo nei papildymo tvarkos Lietuvos valstybes Konstitucija 1922 m 1922 m Lietuvos valstybes Konstitucija Prie sios Konstitucijos rengimo prisidejo tos pacios sudeties Steigiamasis seimas kuris taip pat renge ir prieme 1920 m Laikinaja Konstitucija bet nuostatos jau buvo kardinaliai pasikeitusios Rengiant sia Konstitucija socialdemokratu ir liaudininku partijos norejo panaikinti prezidento institucija ir įvesti teiseju rinkimus taip pat noreta atskirti Baznycia nuo valstybes uztikrinti streiku laisve Tuo tarpu krikscioniai demokratai pasisake uz prezidento institucija nenorejo teiseju renkamumo ir kitokiu liberaliu ideju taip pat norejo suteikti Baznyciai daugiau privilegiju Taigi absoliucios daugumos balsu krikscioniu demokratu partijos balsais buvo priimta si Konstitucija Ji skelbe kad suverenine valdzia priklauso tautai ir kad Lietuvos valstybe yra nepriklausoma demokratine respublika Joks aktas negalejo priestarauti Konstitucijai buvo nustatyta sudetinga tvarka ja keisti Konstitucija nustate kad tautos valia vykdo Seimas ir dvinare vyriausybe susidedanti is Respublikos Prezidento Ministru kabineto ir teismu Prezidentas kiekvienai naujo Seimo kadencijai buvo renkamas paties Seimo slaptu balsavimu Pagal Konstitucija Prezidentas atliko atstovaujamaja funkcija tarptautiniuose santykiuose taip pat galejo dalyvauti Ministru kabineto posedziuose ir jiems pimininkauti Ministru kabinetui pasiulius galejo skelbti karo ar nepaprastaja padetį Kadangi Prezidento institucija nebuvo tokia įtakinga Seimas galejo nusalinti Prezidenta is pareigu ir iskelti baudziamaja byla Pirma karta konstituciniu lygmeniu buvo įtvirtinta teismo padetis valstybeje ir buvo nustatytos trys pagrindines taisykles sprendimai priimami tik remiantis įstatymu sprendimai skelbiami respublikos vardu sprendimus keisti ir naikinti teise turi tik teismas Konstitucija remesi liberalios filosofijos nuostatomis iskele asmenybe skelbe ja visuomeninio gyvenimo centru Nustatant pilieciu teisine padetį buvo skelbiamas asmens teisiu ir laisviu sarasas zodzio ir spaudos laisve tikejimo ir sazines laisve peticijos teise ir pan Kol galiojo si Konstitucija atsirado politinis nestabilumas prasidejo vyriausybiu kaita įvyko pirmalaikis I Seimo paleidimas partijos sieke valdzios todel 1926 m gruodzio 17 d įvyko perversmas remiamas desiniuju partijos ir įvyko 1922 m Konstitucijoje įtvirtintos santvarkos zlugimas Lietuvos valstybes Konstitucija 1928 m Po įvykusio perversmo buvo bandoma stabilizuoti padetį Reikejo sukurti nauja Konstitucija Is pradziu buvo galvota skelbti referenduma bet nepalaikant kitoms partijoms Vyriausybe oficialiai paskelbe prezidento pasirasyta akta ir pavadino Lietuvos Valstybes Konstitucija Sioje Konstitucijoje buvo daug 1922 m Konstitucijos normu bet pagrindinis Konstitucijos bruozas buvo tas kad buvo isplestos Respublikos Prezidento galios jam suteikiant kompetencija leisti įstatymus Buvo bandoma Prezidento institucija islaisvinti nuo Seimo valdzios atsisakyta prezidento rinkimu Seime prezidento kadencija buvo prailginta iki septyneriu metu prezidenta pavaduoti turejo ne Seimo pirmininkas o Ministras Pirmininkas buvo atsisakyta galimybes nusalinti prezidenta pries jo kadencijos pabaiga Prezidentas taip pat turejo teise skirti ir atleisti ministrus paleisti Ministru Kabineta Visos sios praplestos Prezidento teises rode konstitucinius pokycius is demokratijos į autoritarizma Lietuvos Konstitucija 1938 m Pagrindinis straipsnis 1938 m Lietuvos Konstitucija Konstitucija buvo autoritarinio pobudzio ji skelbe jog Lietuvos Valstybe yra respublika Jos priesakyje yra Respublikos Prezidentas Jis vadovauja Valstybei Prezidentas atstovavo valstybe uzsienio politikoje skelbe Seimo rinkimus sauke Seimo sesijas turejo teise ratifikuoti tarptautines sutartis tvirtino Seimo priimta valstybes biudzeta Kadangi buvo Prezidentui įtvirtintos placiausios teises nebuvo numatyta jo atsistatydinimo ar nusalinimo is pareigu tvarka Aktas del Lietuvos Nepriklausomos Valstybes atstatymoPagrindinis straipsnis Aktas del Lietuvos nepriklausomos valstybes atstatymo Dar vadinamas 1990 m kovo 11 osios aktu Pirmojoje akto nuostatoje buvo kalbama apie suvereniu galiu vykdymo atstatyma Antrojoje nuostatoje teigiama kad Lietuvos valstybes konstitucinis pamatas yra 1918 m vasario 16 osios Nepriklausomybes aktas ir 1920 m geguzes 15d Steigiamojo Seimo rezoliucija del atstatytos Lietuvos demokratines valstybes Trecioji akto nuostata teigia kad Lietuva yra nepriklausoma ir nedaloma valstybe kurioje negalioja jokia kita konstitucija Ketvirtoji nuostata nusako pozicija kurios laikysis Lietuva tarptautiniuose santykiuose sienu nelieciamumas zmogaus pilieciu ir tautiniu bendriju teises Penktoji nusake jog Auksciausioji Taryba pradeda realizuoti valstybes suvereniteta siuo aktu Kadangi negalejo galioti jokia kita konstitucija todel Lietuvai buvo reikalinga kita konstitucija ir buvo nuspresta atstatyti 1938 m geguzes 12 d Konstitucija Jau atkurus nepriklausomybe buvo nuspresta priimti laikina konstitucija nes 1938 m buvo pakankamai pasenusi ir nepritaikyta to meto gyvenimo aplinkybems Laikinasis pagrindinis įstatymas 1990 m Kartu su 1990 m kovo 11 osios aktais priimtas Laikinasis Pagrindinis Įstatymas atliko laikinosios konstitucijos funkcija Jame buvo įtvirtinti bendri nuostatai apie Lietuvos valstybes santvarka pagrindines Lietuvos pilieciu teises laisves ir pareigos ekonomine sistema teismas prokuratura vyriausybe rinkimu sistema socialinis vystymasis ir kultura LR Auksciausioji taryba baigiamieji nuostatai Laikinajame Pagrindiniame Įstatyme įtvirtinta jog auksciausioji valdzia priklauso Auksciausiajai tarybai Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Teismui Pagal savo forma Laikinasis Pagrindinis Įstatymas panasus į sovietinio laikotarpio įstatyma bet jame buvo įtvirtintos atkurtos Lietuvos valstybes nuostatos uztikrinancios zmoniu teises ir laisves Per visa sio įstatymo galiojimo laikotarpį buvo pakeista mazdaug trecdalis Laikinojo Pagrindinio Įstatymo straipsniu kai kurios normos buvo redaguojamos po kelis kartus Stipriai pleciantis demokratinems institucijoms Laikinasis Pagrindinis Įstatymas tapo nebepakankamu Siekta kad Lietuva taptu lygiateise tarptautines bendrijos nare įstatymas nebetenkino ir valstybes vidaus poreikiu Lietuvos Respublikos Konstitucija 1992 m spalio 25 d Pagrindinis straipsnis Lietuvos Respublikos Konstitucija Galiausiai 1992 m spalio 25 d referendumu buvo priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija Pagal forma Konstitucija yra sudetine kodifikuota t y sia konstitucija sudaro Lietuvos Respublikos Konstitucija ir sudedamoji jos dalis 1991 m vasario 11 d Konstitucinis įstatymas del Lietuvos valstybes 1992 m birzelio 8 d Konstitucinis aktas del Lietuvos nesijungimo į postsovietines Rytu sajungas 1992 m spalio 25 d įstatymas del Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos 2004 m liepos 13 d Konstitucinis aktas del Lietuvos Respublikos narystes Europos Sajungoje Sioje Konstitucijoje yra įtvirtintos zmogaus ir pilieciu teises ir laisves taip pat ir pareigos Nustatytas valstybes valdzios instituciju įgaliojimu ribos Pazymetina kad priemus sia Konstitucija pirma karta Lietuvos valstybes istorijoje įkurtas Lietuvos Konstitucinis Teismas LiteraturaKonstitucine teise autoriu kolektyvas MRU