Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus Jei galite sutvarkykite Žurnalistikos institutasĮku
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos institutas
| Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite. |
| Žurnalistikos institutas | |
| Įkurtas | 1991 m. |
|---|---|
| Vieta | Vilnius, Lietuva |
Žurnalistikos institutas – Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto (VU KF) mokslo padalinys, universitetinės katedros statusu įsteigtas 1991 m. Institute rengiami socialinių mokslų daktarai.
Institutas įsikūręs dviejuose Vilniaus senamiesčio pastatuose: Bernardinų g. 11 ir Maironio g. 7.
Vykdo visuomenės informavimo priemonių bei žurnalistikos mokslinius tyrimus, skelbia jų rezultatus, ruošia mokymo priemones, metodinę literatūrą. Instituto darbuotojai dalyvauja organizuojant universitetines žurnalistikos pirmos (4 metų), antros (2 m.) ir trečios (doktorantūros) pakopos studijas, dirba su studentais Žurnalistikos bakalauro studijų programoje, Analitinės žurnalistikos magistrantūros studijų programoje, kitose Komunikacijos fakulteto studijų programose.
Vadovai
Žurnalistikos katedros vedėjai
- Jonas Karosas 1952–1960
- Stasys Makauskas 1960–1975
- Liubomiras Viktoras Žeimantas 1975–1984
- Bronius Raguotis 1984–1991
- Laimonas Tapinas 1984–1992
Žurnalistikos instituto direktoriai
- Marius Aleksas Lukošiūnas 1992–1997
- Audronė Nugaraitė 1997–2006
- Andrius Vaišnys 2006–2008
- Žygintas Pečiulis 2008–2013
- 2013-09-01–2017-12-18.
Istorija
Nors pirmasis Lietuvos laikraštis ir buvo pradėtas leisti Vilniaus universitete 1760 m., nes čia pat buvo stambiausia Lietuvos spaustuvė, žurnalistikos mokymo idėja įgyvendinta kur kas vėliau. Neabejotina priežastis – paties Universiteto veiklos pertrūkiai, jos priklausomybė nuo karalių, imperatorių, prezidentų, komisarų sprendimo. XX a. penktojo dešimtmečio pabaigoje – šeštojo pradžioje Vilniaus valstybiniame universitete apskritai vyko sudėtingas mokslo ir studijų struktūrų kūrimo procesas, kadangi politinė valdžia nepasitikėjo „nesovietiniais“ mokslo darbuotojais, juos persekiojo ir trėmė, todėl trūko išmanančių humanitarines ir socialines šakas mokslininkų ir specialistų. Sovietiniu laikotarpiu pirmiausia įkurtos žurnalistikos studijos, o specialus mokslo tiriamasis padalinys - katedra atsirado vėliau. 1949 m. į pirmąjį žurnalistikos specialybės kursą Istorijos – filologijos fakulteto Lietuvių kalbos katedra priėmė 25 studentus. Minėtame fakultete Žurnalistikos katedra įkurta 1952 m., tačiau ir tuo metu jai trūko žiniasklaidos tyrėjų ir žurnalistikos teoretikų. Kitas vertus, katedros mokslinis laukas buvo nulemtas struktūrinio ryšio: nuo 1970 m. ji priklausė Istorijos fakultetui. 1985 m. katedra išskaidoma į dvi savarankiškas katedras – Spaudos žurnalistikos bei Radijo ir televizijos žurnalistikos.
1991 m. šių katedrų pagrindu, įsteigus Komunikacijos fakultetą, buvo įkurtas Žurnalistikos institutas [vienos katedros statusu], buvo atleista nemažai mokslinio personalo, 1992 m. buvo likę tik trys humanitarinių mokslų daktarai. Reformos metu buvo panaikinta viena iš tyrimams svarbių struktūrų - VU Periodinės spaudos tyrimų laboratorija. Min. instituto koncepcijoje steigimo metu mažai skirta dėmesio mokslo tyrimų plėtrai, daugiau - žurnalistikos studijų organizavimui, todėl vėliau mažai rengta aspirantų arba doktorantų, intensyviau doktorantai-žiniasklaidos tyrėjai rengiami XXI a. Nuo 2008 m. KF tarybos sprendimu Žurnalistikos institutas yra mokslo tyrėjų padalinys, o VU žurnalistikos studijų vadyba patikėta kitai formaliai struktūrai - atitinkamų VU Komunikacijos fakulteto studijų programų komitetams. 2017 m. Fakulteto tarybos sprendimu Žurnalistikos institute, siekiant specializuoti mokslinius tyrimus, įkurtos trys šios medijų šakos katedros: Politinės komunikacijos katedra, Retorikos katedra, Žurnalistikos ir audiovizualinių medijų katedra. Instituto direktorius gali būti skiriamas fakulteto dekano. Bendrus posėdžius inicijuoja katedrų vedėjai. 2018 m. kovo 5 d. fakulteto dekano R. Laužiko teikimu institutas panaikintas.
Žurnalistikos (medijų šakos) mokslas
Komunikacijos teorijoje „pranešimo“ sąvoka, įterpta į trikampį tarp siuntėjo ir gavėjo, visuomenės informavimo tyrimų kontekste išskirtinės reikšmės įgauna žurnalistikos moksle ir praktikoje.
Lietuvoje ši disciplina kaip socialinių tyrimų objektas ir kaip tam tikra meno rūšis buvo pripažįstama – kad ir prieštaringose diskusijose – nuo praėjusio amžiaus trečio – ketvirto dešimtmečio. Ir iš tikrųjų būtų galima pabrėžti, kad šiuolaikišku aspektu – kaip integrali komunikacijos dalis, žurnalistika įsitvirtino pagrįstai ją pripažįstant mokslu dešimtą dešimtmetį.
Žurnalistikos institutas yra sutelkęs tyrimų dėmesį ties informacijos atrankos, apdorojimo, pateikimo metodais. Institute (2015) yra žiniasklaidos ekspertų: 2 profesoriai, 4 docentai, 2 mokslų daktarai, 5 doktorantai. Jie dirba ir su komunikacijos šakų studentais, tarp jų daugiausia - su žurnalistikos bakalaurantais ir magistrantais. Institutas tapo tarptautinės tematikos tyrimų ašimi 2008 m. VU Senato nutarimu įkuriant tarptautinės redakcinės kolegijos (pirm. prof. dr. Andrius Vaišnys) redaguojamą mokslo darbų žurnalą „Journalism research/Žurnalistikos tyrimai“.
Studijos
Instituto darbuotojų ir bendradarbių darbas pirmos ir antros pakopos studijų programose, kuriose mokoma žurnalistikos, sudaro galimybių studijas baigusiam jaunimui įgytas žinias pritaikyti ne tik visuomenės informavimo priemonių redakcijose ar viešųjų ryšių sferoje, bet ir daugelyje kitų įstaigų ir bendrovių, administracinėse struktūrose, kur darbas būna susijęs su informacija, politika, analize. VU parengtos žurnalistikos magistrantūros ir bakalauro studijų programos susietos ne tik su kalbos, teisės, istorijos, literatūros (kaip būdavo įprasta nuo pat šios disciplinos atsiradimo VU 1949 m.), taip pat su komunikacijos, ekonomikos ir politikos mokslais, bet ir su visomis svarbiausiomis komunikacijos studijų ir tyrimų disciplinomis ar temomis. Universitetines žurnalistikos programas įgyvendinant, pasitelkiami ir VU, Baltijos šalių, ir ES aukštųjų mokyklų profesoriai, leidinių ar laidų redaktoriai, kiti medijų specialistai. Iš viso pirmos pakopos žurnalistikos studijų programoje su studentais dirba 40 - 50 asmenų.
Išskirtinumas ir tradicijos
VU kasmet nuo 2008 m. į KF Žurnalistikos institutą priima ne mažiau kaip 1 komunikacijos ir informacijos krypties doktorantą medijų tyrimui atlikti ir atitinkamos temos disertacijai parengti. Tyrėjai disertacijas gali ginti ir eksterno būdu. Tyrėjas, rašantis disertaciją, doktorantūros studijų metais pradeda dirbti su I pakopos žurnalistikos studentais.
Nuorodos
- Universiteto žurnalistas
- http://www.kf.vu.lt/struktura/mokslo-padaliniai/zi Archyvuota kopija 2018-02-07 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos institutas, Kas yra Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos institutas? Ką reiškia Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos institutas?
Sį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus Jei galite sutvarkykite Zurnalistikos institutasĮkurtas1991 m VietaVilnius Lietuva Zurnalistikos institutas Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto VU KF mokslo padalinys universitetines katedros statusu įsteigtas 1991 m Institute rengiami socialiniu mokslu daktarai Institutas įsikures dviejuose Vilniaus senamiescio pastatuose Bernardinu g 11 ir Maironio g 7 Vykdo visuomenes informavimo priemoniu bei zurnalistikos mokslinius tyrimus skelbia ju rezultatus ruosia mokymo priemones metodine literatura Instituto darbuotojai dalyvauja organizuojant universitetines zurnalistikos pirmos 4 metu antros 2 m ir trecios doktoranturos pakopos studijas dirba su studentais Zurnalistikos bakalauro studiju programoje Analitines zurnalistikos magistranturos studiju programoje kitose Komunikacijos fakulteto studiju programose VadovaiZurnalistikos katedros vedejai Jonas Karosas 1952 1960 Stasys Makauskas 1960 1975 Liubomiras Viktoras Zeimantas 1975 1984 Bronius Raguotis 1984 1991 Laimonas Tapinas 1984 1992Zurnalistikos instituto direktoriai Marius Aleksas Lukosiunas 1992 1997 Audrone Nugaraite 1997 2006 Andrius Vaisnys 2006 2008 Zygintas Peciulis 2008 2013 2013 09 01 2017 12 18 IstorijaNors pirmasis Lietuvos laikrastis ir buvo pradetas leisti Vilniaus universitete 1760 m nes cia pat buvo stambiausia Lietuvos spaustuve zurnalistikos mokymo ideja įgyvendinta kur kas veliau Neabejotina priezastis paties Universiteto veiklos pertrukiai jos priklausomybe nuo karaliu imperatoriu prezidentu komisaru sprendimo XX a penktojo desimtmecio pabaigoje sestojo pradzioje Vilniaus valstybiniame universitete apskritai vyko sudetingas mokslo ir studiju strukturu kurimo procesas kadangi politine valdzia nepasitikejo nesovietiniais mokslo darbuotojais juos persekiojo ir treme todel truko ismananciu humanitarines ir socialines sakas mokslininku ir specialistu Sovietiniu laikotarpiu pirmiausia įkurtos zurnalistikos studijos o specialus mokslo tiriamasis padalinys katedra atsirado veliau 1949 m į pirmajį zurnalistikos specialybes kursa Istorijos filologijos fakulteto Lietuviu kalbos katedra prieme 25 studentus Minetame fakultete Zurnalistikos katedra įkurta 1952 m taciau ir tuo metu jai truko ziniasklaidos tyreju ir zurnalistikos teoretiku Kitas vertus katedros mokslinis laukas buvo nulemtas strukturinio rysio nuo 1970 m ji priklause Istorijos fakultetui 1985 m katedra isskaidoma į dvi savarankiskas katedras Spaudos zurnalistikos bei Radijo ir televizijos zurnalistikos 1991 m siu katedru pagrindu įsteigus Komunikacijos fakulteta buvo įkurtas Zurnalistikos institutas vienos katedros statusu buvo atleista nemazai mokslinio personalo 1992 m buvo like tik trys humanitariniu mokslu daktarai Reformos metu buvo panaikinta viena is tyrimams svarbiu strukturu VU Periodines spaudos tyrimu laboratorija Min instituto koncepcijoje steigimo metu mazai skirta demesio mokslo tyrimu pletrai daugiau zurnalistikos studiju organizavimui todel veliau mazai rengta aspirantu arba doktorantu intensyviau doktorantai ziniasklaidos tyrejai rengiami XXI a Nuo 2008 m KF tarybos sprendimu Zurnalistikos institutas yra mokslo tyreju padalinys o VU zurnalistikos studiju vadyba patiketa kitai formaliai strukturai atitinkamu VU Komunikacijos fakulteto studiju programu komitetams 2017 m Fakulteto tarybos sprendimu Zurnalistikos institute siekiant specializuoti mokslinius tyrimus įkurtos trys sios mediju sakos katedros Politines komunikacijos katedra Retorikos katedra Zurnalistikos ir audiovizualiniu mediju katedra Instituto direktorius gali buti skiriamas fakulteto dekano Bendrus posedzius inicijuoja katedru vedejai 2018 m kovo 5 d fakulteto dekano R Lauziko teikimu institutas panaikintas Zurnalistikos mediju sakos mokslasVilniaus balso auditorija Komunikacijos teorijoje pranesimo savoka įterpta į trikampį tarp siuntejo ir gavejo visuomenes informavimo tyrimu kontekste isskirtines reiksmes įgauna zurnalistikos moksle ir praktikoje Lietuvoje si disciplina kaip socialiniu tyrimu objektas ir kaip tam tikra meno rusis buvo pripazįstama kad ir priestaringose diskusijose nuo praejusio amziaus trecio ketvirto desimtmecio Ir is tikruju butu galima pabrezti kad siuolaikisku aspektu kaip integrali komunikacijos dalis zurnalistika įsitvirtino pagrįstai ja pripazįstant mokslu desimta desimtmetį Zurnalistikos institutas yra sutelkes tyrimu demesį ties informacijos atrankos apdorojimo pateikimo metodais Institute 2015 yra ziniasklaidos ekspertu 2 profesoriai 4 docentai 2 mokslu daktarai 5 doktorantai Jie dirba ir su komunikacijos saku studentais tarp ju daugiausia su zurnalistikos bakalaurantais ir magistrantais Institutas tapo tarptautines tematikos tyrimu asimi 2008 m VU Senato nutarimu įkuriant tarptautines redakcines kolegijos pirm prof dr Andrius Vaisnys redaguojama mokslo darbu zurnala Journalism research Zurnalistikos tyrimai StudijosInstituto darbuotoju ir bendradarbiu darbas pirmos ir antros pakopos studiju programose kuriose mokoma zurnalistikos sudaro galimybiu studijas baigusiam jaunimui įgytas zinias pritaikyti ne tik visuomenes informavimo priemoniu redakcijose ar viesuju rysiu sferoje bet ir daugelyje kitu įstaigu ir bendroviu administracinese strukturose kur darbas buna susijes su informacija politika analize VU parengtos zurnalistikos magistranturos ir bakalauro studiju programos susietos ne tik su kalbos teises istorijos literaturos kaip budavo įprasta nuo pat sios disciplinos atsiradimo VU 1949 m taip pat su komunikacijos ekonomikos ir politikos mokslais bet ir su visomis svarbiausiomis komunikacijos studiju ir tyrimu disciplinomis ar temomis Universitetines zurnalistikos programas įgyvendinant pasitelkiami ir VU Baltijos saliu ir ES aukstuju mokyklu profesoriai leidiniu ar laidu redaktoriai kiti mediju specialistai Is viso pirmos pakopos zurnalistikos studiju programoje su studentais dirba 40 50 asmenu Isskirtinumas ir tradicijosVU kasmet nuo 2008 m į KF Zurnalistikos instituta priima ne maziau kaip 1 komunikacijos ir informacijos krypties doktoranta mediju tyrimui atlikti ir atitinkamos temos disertacijai parengti Tyrejai disertacijas gali ginti ir eksterno budu Tyrejas rasantis disertacija doktoranturos studiju metais pradeda dirbti su I pakopos zurnalistikos studentais NuorodosUniversiteto zurnalistas http www kf vu lt struktura mokslo padaliniai zi Archyvuota kopija 2018 02 07 is Wayback Machine projekto