Vilniaus Centro universitetinė ligoninė

54°41′19″ š. pl. 25°17′09″ r. ilg. / 54.68861°š. pl. 25.28583°r. ilg. / 54.68861; 25.28583

Vilniaus Centro universitetinė ligoninė – viena iš didžiausių gydymo įstaigų Vilniuje, veikusi 1939–2013 m.

Istorija

Grąžinus Vilnių Lietuvai, 1939 m. gruodį buvo įsteigta Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Vilniaus ligoninė, kuri įsikūrė Antakalnyje, buvusiose . Tuo pat metu perimtas šios ligoninės moterų ligų ir akušerijos skyrius Radvilų gatvėje.

1940 m. rugsėjo 16–30 d. Karo žinybos nurodymu ligoninė persikėlė iš Antakalnio ir L. Sapiegos gatvių į Radvilų ir Žygimantų gatvių sankryžoje. 1941 m. sausio 16 d. Lietuvos TSR sveikatos apsaugos liaudies komisariatas perdavė ligoninei pastatus, buvusius Žygimantų g. 4 ir g. 6, taip pat Radvilų g. 3.

Pokariu ligoninė tapo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokomąja ir mokslinio tyrimo baze. Konsultacinė poliklinika buvo įsteigta 1951 m. birželio mėn. 1978–1979 m. pastatai buvo rekonstruoti, o ligoninė – išplėsta. 1982 m. pastačius naują Vilniaus respublikinę klinikinę ligoninę, dalis skyrių ir poliklinika persikėlė į Santariškes. Senoji ligoninė buvo perduota Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institutui.

1989 m. pertvarkius šį institutą, įstaiga tapo tiesiogiai pavaldi Lietuvos TSR sveikatos ministerijai. 1991 m. pabaigoje įkurtas Pirmasis filialas, kuris 1994 m. tapo Vilniaus universitetine Žalgirio ligonine. 2002 m. pavasarį ligoninė perėjo Vilniaus apskrities viršininko administracijai. 2003 m. ligoninė prijungta prie Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų ir tapo jų Centro filialu, o 2013 m. – panaikinta.

Pavadinimų kaita

• 1939–1940 m. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Vilniaus ligoninė
• 1940–1941 m. Lietuvos TSR Raudonojo Kryžiaus Vilniaus ligoninė
• 1941 m. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Vilniaus ligoninė
• 1941–1944 m. Savitarpinės pagalbos Vilniaus ligoninė
• 1944–1946 m. Raudonojo Kryžiaus Vilniaus ligoninė
• 1946–1950 m. Vilniaus klinikinė ligoninė „Raudonasis Kryžius“
• 1951–1953 m. Vilniaus srities klinikinė ligoninė
• 1953–1964 m. Vilniaus respublikinė klinikinė ligoninė
• 1964–1980 m. Respublikinė Vilniaus klinikinė ligoninė „Raudonasis Kryžius“
• 1980–1982 m. Respublikinė Vilniaus klinikinė ligoninė
• 1982–1989 m. Klinika prie Sveikatos apsaugos ministerijos Eksperimentinės ir klinikinės medicinos mokslinio tyrimų instituto
• 1989–1991 m. Sveikatos apsaugos ministerijos klinika „Raudonasis Kryžius“
• 1997 m. Vilniaus Raudonojo Kryžiaus ligoninė
• 1991–2002 m. Vilniaus universitetinė Raudonojo Kryžiaus ligoninė
• 2002–2003 m. Vilniaus Centro universitetinė ligoninė
• 2003–2013 m. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Centro filialas

Direktoriai

• J. Ciplijauskas – 1939–1940 m.
• Kazys Katilius – 1940–1952 m.
• I. Pleškevič – 1952–1956 m.
• Vytautas Antanas Kleiza – 1956–1960 m.
•  – 1960–1982 m.
• Juozas Raistenskis – 1982–1994 m.
•  – 1994–2013 m.

Šaltiniai

1. https://www.mf.vu.lt/struktura/odontologijos-institutas/klinikines-odontologijos-centras#istorija Archyvuota kopija 2019-03-28 iš Wayback Machine projekto.
2. http://hiva.dtiltas.lt/RK/istorija2.html^{[neveikianti nuoroda]}
3. http://www.archyvai.lt/lt/fondai/gydymas/lcva_fr1069_pazyma.html Archyvuota kopija 2015-07-24 iš Wayback Machine projekto.

Nuorodos

• VUL Centro filialo svetainė 2013 m.