Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Frydrichas VilhelmasFrydrichas Vilhelmas imperijos didysis kurfiurstas Brandeburgo markgrafas ir hercogas PrūsijojeGimė
Frydrichas Vilhelmas
| Frydrichas Vilhelmas | |
|---|---|
| Frydrichas Vilhelmas, imperijos didysis kurfiurstas, Brandeburgo markgrafas ir hercogas Prūsijoje | |
| Gimė | 1620 vasario 16 d. Berlyne |
| Mirė | 1688 m. gegužės 9 d. (68 metai) Potsdame |
| Tėvas | Georgas Vilhelmas |
| Motina | Elžbieta Šarlotė |
| Sutuoktinis (-ė) | 1)Luiza Genrieta, 2)Doroteja Holštein |
| Vaikai | Frydrichas, Liudvikas, Pilypas Vilhelmas, Marija Amalija, Albrechtas Fridrychas, Karolis Pilypas, Elžbieta Sofija, Kristianas Liudvikas |
| Brandenburgo markgrafas ir hercogas Prūsijoje | |
| Valdė | 1640–1688 m. |
| Pirmtakas | |
| Įpėdinis | Frydrichas III |
| Vikiteka | Frydrichas Vilhelmas |
Frydrichas Vilhelmas (1620 vasario 16 d. Berlyne – 1688 m. gegužės 9 d. Potsdame) – nuo 1640 m. gruodžio 1 d. iki mirties – Šventosios Romos imperijos kurfiurstas, Brandenburgo markgrafas ir hercogas Prūsijoje.
Biografija
Frydrichas Vilhelmas, kilęs iš Hohenzollernų dinastijos, buvo kurfiursto ir princesės Elžbietos Šarlotės sūnus. Augintas ir auklėtas Olandijos vietininko Friedricho Heinricho dvare.
Šeima
1646 m. pirmąkart vedė Oranijos princesę Luizę Henrietę, su kuria susilaukė šešių vaikų, tarp jų – būsimojo sosto paveldėtojo Frydricho III. 1668 m. vedę antrąkart Braunšveigo-Liuneburgo hercogaitę Dorotėją Sofiją, su kuria susilaukė dar septynių vaikų.
Vidaus ir užsienio politika
1640 m. paveldėjo Trisdešimtmties metų karo katastrofiškai nustekentą valstybę iš savo tėvo Georgo Vilhelmo. Stiprino Brandenburgo kurfiurstystės ir Prūsijos hercogystės, kurios 1618 m. buvo sujungtos asmenine unija, integralumą. Suverenumo, absoliutinės valstybės integralumo idealu laikė Prancūziją. Pragmatiškai ryžtingas ir reformoms palankus Frydricho Vilhelmo valdymo stilius padėjo pamatus tolimesniam Brandenburgo-Prūsijos valstybės suklestėjimui ir virtimu Europos didvalstybe.
Vidaus politikoje kovojo su luomais, mokesčių politika atimdamas valdžią iš vienų ir atleidimais nuo mokesčių privilegijuodamas sau ištikimą bajoriją. Labiausiai centralizijos tendencijoms priešinosi Rytprūsių luomai, tačiau per 1655–1660 m. Abiejų Tautų Respublikos-Švedijos karą jie neteko galimybės remtis Lenkijos, kuri turėjo vasaliteto teises į Prūsijos hercogystę, protekcija. 1656 m. Labguvos sutartimi Prūsijos hercogystės tiesioginę priklausomybę pripažino Švedija, o 1657 m. Vėluvos traktatu vasaliteto teisių atsisakė Lenkija. Tai buvo įtvirtinta 1660 m. Olyvos taikos sutartimi. Pasibaigus karui, besipriešinę Rytprūsių luomų vadai buvo nuteisti mirti arba kalėti.
Ūkyje Frydrichas Vilhelmas įvedė valstybinius mokesčius, vykdė merkantilinę ūkio politiką. Buvo tiesiami nauji keliai, kasami kanalai, statomos užtvankos. Trisdešimties metų karo padarytą žalą bandė kompensuoti plėtodamas žemės ūkį. 1685 m. Potsdamo ediktu jis priėmė apie 20 tūkst. iš Prancūzijos ir Olandijos ištremtų hugenotų, kurie šalyje ėmė plėtoti naujus amatus.
Pastatęs prekybos laivyną, pradėjo grobti kolonijas Afrikoje (1683 m. įsteigta Grosfrydrichsburgo faktorija Aukso Krante, kuri priklausė Prūsijai iki 1720 m.). Jo rūpesčiu Duisburge, kuris priklausė Frydricho Vilhelmo valdoms, įsteigtas universitetas, Berlyne – viešoji biblioteka.
Nuo 1644 m. Frydrichas Vilhelmas sukūrė nuolatinę Prūsijos kariuomenę, kurią turėjo išlaikyti visi valstybės luomai. 1672–1678 m. sėkmingai kariavo su Prancūzija ir Švedija. Užsienio politikoje siekė didinti šalies teritoriją. Jau Vestfalijos taikos sutartimi 1648 m. gavo Žemutinę Pomeraniją, Magdeburgą, Halberštatą bei Mindeną. Jo valdymo laikotarpis sutapo su Švedijos galybės nuosmukiu. 1675 m. po mūšio prie Ferbelino Frydricho Vilhelmo kariuomenė persekiojo Švedijos pajėgas iki pat Rygos. Laviravo tarp Prancūzijos ir Habsburgų – tuomet galingiausių Europos politinių jėgų – interesų, o 1686 m. nuo suartėjimo su Prancūzija galutinai pasuko į sąjungą su Habsburgais. Orientacija į sąjungą su jais Brandenburgo-Prūsijos valstybės užsienio politikoje vėliau išliko iki pat Frydricho II įžengimo į sostą.
Per Frydricho Vilhelmo valdymo laikotarpį Brandeburgo-Prūsijos valstybė išaugo nuo 79500 km² iki 112600 km² su 1,4 mln. gyventojų. Dėl savo pasiekimų ir įtakos Šv. Romos imperijoje buvo vadinamas „didžiuoju kurfiurstu“ (vok. Der Große Kurfürst).
Nuorodos
Frydrichas Vilhelmas Gimė: 1620 vasario 16 Mirė: 1688 balandžio 29 | ||
| Karališkieji titulai | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: | 1640–1688 | Po to: Frydrichas III |
1640–1688 | ||
1640–1688 | ||
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Frydrichas Vilhelmas, Kas yra Frydrichas Vilhelmas? Ką reiškia Frydrichas Vilhelmas?
Frydrichas VilhelmasFrydrichas Vilhelmas imperijos didysis kurfiurstas Brandeburgo markgrafas ir hercogas PrusijojeGime 1620 vasario 16 d BerlyneMire 1688 m geguzes 9 d 68 metai PotsdameTevas Georgas VilhelmasMotina Elzbieta SarloteSutuoktinis e 1 Luiza Genrieta 2 Doroteja HolsteinVaikai Frydrichas Liudvikas Pilypas Vilhelmas Marija Amalija Albrechtas Fridrychas Karolis Pilypas Elzbieta Sofija Kristianas LiudvikasBrandenburgo markgrafas ir hercogas PrusijojeValde 1640 1688 m PirmtakasĮpedinis Frydrichas IIIVikiteka Frydrichas Vilhelmas Frydrichas Vilhelmas 1620 vasario 16 d Berlyne 1688 m geguzes 9 d Potsdame nuo 1640 m gruodzio 1 d iki mirties Sventosios Romos imperijos kurfiurstas Brandenburgo markgrafas ir hercogas Prusijoje BiografijaFrydrichas Vilhelmas vaikystejeFrydrichas Vilhelmas su zmona Luisa HenrieteFrydricho Vilhelmo antroji zmona Doroteja HolsteinFrydricho Vilhelmo sarkofagas Frydrichas Vilhelmas kiles is Hohenzollernu dinastijos buvo kurfiursto ir princeses Elzbietos Sarlotes sunus Augintas ir aukletas Olandijos vietininko Friedricho Heinricho dvare Seima1646 m pirmakart vede Oranijos princese Luize Henriete su kuria susilauke sesiu vaiku tarp ju busimojo sosto paveldetojo Frydricho III 1668 m vede antrakart Braunsveigo Liuneburgo hercogaite Doroteja Sofija su kuria susilauke dar septyniu vaiku Vidaus ir uzsienio politika1640 m paveldejo Trisdesimtmties metu karo katastrofiskai nustekenta valstybe is savo tevo Georgo Vilhelmo Stiprino Brandenburgo kurfiurstystes ir Prusijos hercogystes kurios 1618 m buvo sujungtos asmenine unija integraluma Suverenumo absoliutines valstybes integralumo idealu laike Prancuzija Pragmatiskai ryztingas ir reformoms palankus Frydricho Vilhelmo valdymo stilius padejo pamatus tolimesniam Brandenburgo Prusijos valstybes suklestejimui ir virtimu Europos didvalstybe Vidaus politikoje kovojo su luomais mokesciu politika atimdamas valdzia is vienu ir atleidimais nuo mokesciu privilegijuodamas sau istikima bajorija Labiausiai centralizijos tendencijoms priesinosi Rytprusiu luomai taciau per 1655 1660 m Abieju Tautu Respublikos Svedijos kara jie neteko galimybes remtis Lenkijos kuri turejo vasaliteto teises į Prusijos hercogyste protekcija 1656 m Labguvos sutartimi Prusijos hercogystes tiesiogine priklausomybe pripazino Svedija o 1657 m Veluvos traktatu vasaliteto teisiu atsisake Lenkija Tai buvo įtvirtinta 1660 m Olyvos taikos sutartimi Pasibaigus karui besipriesine Rytprusiu luomu vadai buvo nuteisti mirti arba kaleti ukyje Frydrichas Vilhelmas įvede valstybinius mokescius vykde merkantiline ukio politika Buvo tiesiami nauji keliai kasami kanalai statomos uztvankos Trisdesimties metu karo padaryta zala bande kompensuoti pletodamas zemes ukį 1685 m Potsdamo ediktu jis prieme apie 20 tukst is Prancuzijos ir Olandijos istremtu hugenotu kurie salyje eme pletoti naujus amatus Pastates prekybos laivyna pradejo grobti kolonijas Afrikoje 1683 m įsteigta Grosfrydrichsburgo faktorija Aukso Krante kuri priklause Prusijai iki 1720 m Jo rupesciu Duisburge kuris priklause Frydricho Vilhelmo valdoms įsteigtas universitetas Berlyne viesoji biblioteka Nuo 1644 m Frydrichas Vilhelmas sukure nuolatine Prusijos kariuomene kuria turejo islaikyti visi valstybes luomai 1672 1678 m sekmingai kariavo su Prancuzija ir Svedija Uzsienio politikoje sieke didinti salies teritorija Jau Vestfalijos taikos sutartimi 1648 m gavo Zemutine Pomeranija Magdeburga Halberstata bei Mindena Jo valdymo laikotarpis sutapo su Svedijos galybes nuosmukiu 1675 m po musio prie Ferbelino Frydricho Vilhelmo kariuomene persekiojo Svedijos pajegas iki pat Rygos Laviravo tarp Prancuzijos ir Habsburgu tuomet galingiausiu Europos politiniu jegu interesu o 1686 m nuo suartejimo su Prancuzija galutinai pasuko į sajunga su Habsburgais Orientacija į sajunga su jais Brandenburgo Prusijos valstybes uzsienio politikoje veliau isliko iki pat Frydricho II įzengimo į sosta Per Frydricho Vilhelmo valdymo laikotarpį Brandeburgo Prusijos valstybe isaugo nuo 79500 km iki 112600 km su 1 4 mln gyventoju Del savo pasiekimu ir įtakos Sv Romos imperijoje buvo vadinamas didziuoju kurfiurstu vok Der Grosse Kurfurst NuorodosFrydrichas VilhelmasHohenzollernaiGime 1620 vasario 16 Mire 1688 balandzio 29Karaliskieji titulaiPries tai 1640 1688 Po to Frydrichas III1640 16881640 1688