Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Jonas III Dukas VatacisVisas vardas Ιωάννης Γ Δούκας ΒατάτζηςGimė 1193 m Didimotichos TrakijaMirė 1254 m lapkričio 3 d 6
Jonas III Dukas Vatacis
| Jonas III Dukas Vatacis | |
|---|---|
| Visas vardas | Ιωάννης Γ' Δούκας Βατάτζης |
| Gimė | 1193 m. Didimotichos, Trakija |
| Mirė | 1254 m. lapkričio 3 d. (~61 metai) Nikėja |
| Sutuoktinis (-ė) | Irena Laskarina Konstancija II Hohenštaufen |
| Vaikai | Dukas |
| Bizantijos imperatorius | |
| Valdė | 1221 m. - 1254 m. lapkričio mėn. (~33 metai) |
| Pirmtakas | |
| Įpėdinis | |
| Vikiteka | Jonas III Dukas Vatacis |
Jonas III Dukas Vatacis (gr. Ιωάννης Γ' Δούκας Βατάτζης, Iōannēs III Doukas Batatzēs, 1193 m. Didimotichos, Trakija – 1254 m. lapkričio 3 d. Nikėja, dab. Turkija) – 1221–1254 m. Bizantijos paveldėtojos Nikėjos imperatorius
Biografija
Kilęs iš Bizantijos didikų Dukų dinastijos, Izaoko II Angelo giminaitis.
Šeima
Vedė imperatoriaus dukterį Ireną, po uošvio mirties tapo imperatoriumi. Su Irena susilaukė sūnaus , bet žmona nukrito nuo žirgo ir, nebegalėdama turėti vaikų, tapo vienuole Eugenija ir mirė 1239 m. Antroji žmona Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Frydricho II duktė Konstancija II Hohenštaufen. Su ja vaikų neturėjo.
Valdymas
Iš pradžių valdė tik Nikėjos sritį Mažojoje Azijoje. Siekdamas atkurti kryžininkų 1204 m. sutriuškintą Bizantijos imperiją, 1222–1225 m. iš kryžininkų įkurtos Lotynų imperijos atkariavo beveik visas Mažosios Azijos valdas, išskyrus , taip pat , Lesbo, Chijo ir Rodo salas. 1235 m. įsitvirtino Trakijoje ir Makedonijoje. 1246 m. užėmė Salonikus. 1252 m. privertė Epyro despotijos valdovą tapti jo vasalu, atėmė iš jo Vakarų Makedoniją ir dalį Albanijos. Jo valdoma Nikėjos imperija tapo galingiausia Egėjo jūros baseino valstybe.
Šaltiniai
- . Jonas III Dukas Vatacis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 694 psl.
Literatūra
- John V. A. Fine Jr., The Late Medieval Balkans, Ann Arbor, 1987.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Jonas III Dukas Vatacis, Kas yra Jonas III Dukas Vatacis? Ką reiškia Jonas III Dukas Vatacis?
Jonas III Dukas VatacisVisas vardas Iwannhs G Doykas BatatzhsGime 1193 m Didimotichos TrakijaMire 1254 m lapkricio 3 d 61 metai NikejaSutuoktinis e Irena Laskarina Konstancija II HohenstaufenVaikai DukasBizantijos imperatoriusValde 1221 m 1254 m lapkricio men 33 metai PirmtakasĮpedinisVikiteka Jonas III Dukas Vatacis Jonas III Dukas Vatacis gr Iwannhs G Doykas Batatzhs Iōannes III Doukas Batatzes 1193 m Didimotichos Trakija 1254 m lapkricio 3 d Nikeja dab Turkija 1221 1254 m Bizantijos paveldetojos Nikejos imperatoriusBiografijaKiles is Bizantijos didiku Duku dinastijos Izaoko II Angelo giminaitis SeimaVede imperatoriaus dukterį Irena po uosvio mirties tapo imperatoriumi Su Irena susilauke sunaus bet zmona nukrito nuo zirgo ir nebegaledama tureti vaiku tapo vienuole Eugenija ir mire 1239 m Antroji zmona Sventosios Romos imperijos imperatoriaus Frydricho II dukte Konstancija II Hohenstaufen Su ja vaiku neturejo ValdymasIs pradziu valde tik Nikejos sritį Mazojoje Azijoje Siekdamas atkurti kryzininku 1204 m sutriuskinta Bizantijos imperija 1222 1225 m is kryzininku įkurtos Lotynu imperijos atkariavo beveik visas Mazosios Azijos valdas isskyrus taip pat Lesbo Chijo ir Rodo salas 1235 m įsitvirtino Trakijoje ir Makedonijoje 1246 m uzeme Salonikus 1252 m priverte Epyro despotijos valdova tapti jo vasalu ateme is jo Vakaru Makedonija ir dalį Albanijos Jo valdoma Nikejos imperija tapo galingiausia Egejo juros baseino valstybe Saltiniai Jonas III Dukas Vatacis Visuotine lietuviu enciklopedija T VIII Imhof Junusas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2005 694 psl LiteraturaJohn V A Fine Jr The Late Medieval Balkans Ann Arbor 1987