Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Joseph GreenbergGimė 1915 m gegužės 28 d Bruklinas JAVMirė 2001 m gegužės 7 d 85 metai JAVVeikla kalbininkasPareigos pro
Joseph Greenberg
| Joseph Greenberg | |
|---|---|
| Gimė | 1915 m. gegužės 28 d. Bruklinas, JAV |
| Mirė | 2001 m. gegužės 7 d. (85 metai) , JAV |
| Veikla | kalbininkas |
| Pareigos | profesorius |
| Alma mater | Kolumbijos universitetas Jeilio universitetas |
Džozefas Haroldas Grinbergas (angl. Joseph Harold Greenberg, 1915 m. gegužės 28 d. Bruklinas, JAV – 2001 m. gegužės 7 d. , JAV) – amerikiečių kalbininkas, vienas iškiliausių XX a. kalbininkų. Vienas kūrėjų; taip pat įnešė reikšmingą indėlį į afrikanistiką ir . Parašė darbų apie bendrąją morfologiją ir sintaksę, Naujojo ir pasaulio , , ir kalbotyrą, kalbos kilmės problemas. Buvo (pirmasis į ją išrinktas kalbininkas), (1975) ir narys,Stanfordo universiteto profesorius, prezidentas (1976), daugelio Amerikos ir tarptautinių apdovanojimų laureatas.
Biografija
Gimė iš Vokietijos atvykusių žydų šeimoje; nuo vaikystės buvo labai gabus muzikai (paauglystėje rengdavo fortepijono koncertus) ir užsienio kalboms (mokėjo hebrajų, arabų, senąją graikų ir lotynų kalbas), jo šeimoje buvo kalbama vokiškai ir jidiš. Kolumbijos (pas F. Boasą) ir studijavo antropologiją; pastarajame 1940 m. apgynė disertaciją apie islamo istoriją Afrikoje. Per Antrąjį pasaulinį karą Šiaurės Afrikoje ir Italijoje dislokuotoje kariuomenėje tarnavo šifruotoju. Po karo dėstė Minesotos ir Kolumbijos universitetuose, nuo 1962 m. iki gyvenimo pabaigos – Stanfordo universitete, kuriame ėjo antropologijos profesoriaus pareigas (nuo 1985 m. – profesorius emeritas) ir vadovavo antropologijos skyriui, taip pat jis buvo vienas kalbotyros skyriaus ir Afrikanistikos centro steigėjų.
1943 m. prieš išvykdamas į Europą, Dž. Grinbergas vedė Selmą Berkovic (Selma Berkowitz), su kuria susipažino pirmaisiais studijų metais Kolumbijos universitete.
Mokslinis indėlis
Lyginamoji kalbotyra
Pirmasis Dž. Grinbergą išgarsinęs darbas buvo Tropinės Afrikos kalbų genetinės klasifikacijos tyrimas, kuriame pateikta tiek daugybė revoliucingų pasiūlymų radikaliai peržiūrint ligtolinius Afrikos kalbų klasifikacijos būdus, tiek ir pagrįstas netradicinis „masinio lyginimo“ metodas, vėliau Dž. Grinbergo taikytas kituose lyginamosios kalbotyros tyrimuose. Pradžioje atrodę drąsūs jo pasiūlymai dėl Afrikos kalbų klasifikavimo (šiek tiek koreguojant sudėtį, „semitų-chamitų kalbų“ sąvoka pakeista „afroazinėmis kalbomis“, iškelta Nigerio-Kongo kalbų makrošeimos hopotezė ir kt.) apskritai mokslinės bendruomenės buvo priimti; santūresnių vertinimų sulaukė jo hipotezės dėl koisanų ir ypač Nilo-Sacharos makrošeimų. Įtikinamiausiu Dž. Grinbergo afrikanistikos tyrimų rezultatu laikomas įrodymas, kad fulų kalba priklauso Atlanto kalboms (iki tol ji klaidingai buvo priskiriama chamitų kalboms). Kai kurie nostratinės hipotezės šalininkai priėmė ir jo pasiūlymą afroazines kalbas išbraukti iš nostratinių kalbų.
Tuo pačiu „masinio lyginimo“ metodu paremta vėlesnė Dž. Grinbergo dėl papuasų, ir kalbų tarpusavio giminingumo, taip pat dėl ir kalbų, iš esmės palaikymo nesulaukė; stipriai kritikuotos Amerikos senųjų gyventojų makrošeimų ir kai kurios kitos jo paskutiniųjų metų makrogenetinės teorijos.
Tipologija
Kitas visuotinai pripažintas Dž. Grinbergo mokslinis pasiekimas – lingvistinės tipologijos pagrindų plėtra, jo supratimu visų pirma susijusi su kalbinių universalijų paieškomis, t. y. su bendrosiomis visų natūraliųjų kalbų ypatybėmis. Pirmąjį tokių universalijų sąrašą Dž. Grinbergas pateikė straipsnyje 1962 m. ir bendradarbiaujant su bei D. Dženkinsu vėliau parašytame „Memorandume dėl kalbinių universalijų“: jos aprėpė fonologines, morfologines ir sintaksines kalbų ypatybes ir buvo suskirstytos į keletą tipų. Vėliau įžymiausi tapo Dž. Grinbergo apibendrinimai dėl galimų žodžių tvarkos tipų natūraliosiose kalbose.
Ieškodamas kalbinių universalijų ir jas klasifikuodamas Dž. Grinbergas didelį dėmesį skyrė galimybėms taikyti kiekybinius metodus siekiant nustatyti kalbinį tipą; jis laikomas vienu šiuolaikinės „kvantitatyvinės lingvistikos“ kūrėjų. Jo „kvantitatyvinė kalbų tipologija“ 7-ajame–8-ajame dešimtmečiuose sulaukė labai plataus atgarsio, šioje srityje sukėlė visą tyrimų bangą.
Dž. Grinbergo tipologinių tyrimų ciklą 1978 m. vainikavo fundamentalus keturių tomų kolektyvinis darbas „Natūraliosios kalbos universalijos“ (jį Dž. Grinbergas parengė drauge su ir ), kuriame apibendrinti vadinamojo „Stanfordo projekto“ rezultatai, šiame projekte kompleksiškai tiriama gramatinė pasaulio kalbų tipologija. Ši klasikinė publikacija lingvistinėje tipologijoje ligi šiol neprarado savo reikšmės.
Pasekėjai
Nors Dž. Grinbergo požiūrių į paleolingvistikos problemas nepalaiko dauguma šiuolaikinių tyrėjų, vis dėlto jie padarė įtaką, pavyzdžiui, , , . Paleolingvistikos klausimais ir dėl makrošeimų hipotezių Dž. Grinbergas diskutavo su S. Starostinu, kuris, palaikydamas tolimą kalbų giminystę nustatančius tyrimus, siūlė alternatyvius metodus ir hipotezes.
Atminimas
Nuo 1999 m. už geriausią disertaciją tipologijos srityje teikia Džozefo Grinbergo premiją.
Bibliografija
- Dž. Grinbergo bibliografija
Išnašos
- „Joseph Harold Greenberg | Corrected version“ (PDF). unm.edu. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2008-07-09. Nuoroda tikrinta 2025-03-31.
- A. Sabaliauskas (2005-01-06, red. 2018-11-08). T. Paulauskytė (red.). „Joseph Harold Greenberg“. VLE. Nuoroda tikrinta 2025-04-01.
{{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes:|date=()CS1 priežiūra: numeric names: authors list (link) - Luraghi, S. (2010) Introduzione, in Crof & Cruise Linguistica cognitiva, Italian edition, p.19
- „Joseph Harold Greenberg“. American Academy of Arts & Sciences (anglų). Nuoroda tikrinta 2025-04-01.
- „APS Member History“. search.amphilsoc.org. Nuoroda tikrinta 2025-04-01.
- Croft, William. "Joseph Harold Greenberg. " „Archived copy“ (PDF). Suarchyvuotas originalas (PDF) 2008-07-09. Nuoroda tikrinta 2025-04-01.
{{cite web}}: CS1 priežiūra: archived copy as title (link) - Chafe, Wallace. (1987). [Review of Greenberg 1987]. Current Anthropology, 28, page 652–653.
- Goddard, Ives. (1987). [Review of Joseph Greenberg, Language in the Americas]. Current Anthropology, 28, 656–657.
- Goddard, Ives. (1990). [Review of Language in the Americas by Joseph H. Greenberg]. Linguistics, 28, 556–558.
- Golla, Victor. (1988). [Review of Language in the Americas, by Joseph Greenberg]. American Anthropologist, 90, page 434–435.
- Kimball, Geoffrey. (1992). A critique of Muskogean, 'Gulf,' and Yukian materials in Language in the Americas. International Journal of American Linguistics, 58, page 447–501.
- Poser, William J. (1992). The Salinan and Yurumanguí data in Language in the Americas. International Journal of American Linguistics, 58 (2), 202–229. PDF
- Starostin, George S.. “On the Genetic Affiliation of the Elamite Language.” (2005).
- „Association for Linguistic Typology (ALT)“. Suarchyvuotas originalas 2013-09-24. Nuoroda tikrinta 2025-03-31.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Joseph Greenberg, Kas yra Joseph Greenberg? Ką reiškia Joseph Greenberg?
Joseph GreenbergGime 1915 m geguzes 28 d Bruklinas JAVMire 2001 m geguzes 7 d 85 metai JAVVeikla kalbininkasPareigos profesoriusAlma mater Kolumbijos universitetas Jeilio universitetas Dzozefas Haroldas Grinbergas angl Joseph Harold Greenberg 1915 m geguzes 28 d Bruklinas JAV 2001 m geguzes 7 d JAV amerikieciu kalbininkas vienas iskiliausiu XX a kalbininku Vienas kureju taip pat įnese reiksminga indelį į afrikanistika ir Parase darbu apie bendraja morfologija ir sintakse Naujojo ir pasaulio ir kalbotyra kalbos kilmes problemas Buvo pirmasis į ja isrinktas kalbininkas 1975 ir narys Stanfordo universiteto profesorius prezidentas 1976 daugelio Amerikos ir tarptautiniu apdovanojimu laureatas BiografijaGime is Vokietijos atvykusiu zydu seimoje nuo vaikystes buvo labai gabus muzikai paauglysteje rengdavo fortepijono koncertus ir uzsienio kalboms mokejo hebraju arabu senaja graiku ir lotynu kalbas jo seimoje buvo kalbama vokiskai ir jidis Kolumbijos pas F Boasa ir studijavo antropologija pastarajame 1940 m apgyne disertacija apie islamo istorija Afrikoje Per Antrajį pasaulinį kara Siaures Afrikoje ir Italijoje dislokuotoje kariuomeneje tarnavo sifruotoju Po karo deste Minesotos ir Kolumbijos universitetuose nuo 1962 m iki gyvenimo pabaigos Stanfordo universitete kuriame ejo antropologijos profesoriaus pareigas nuo 1985 m profesorius emeritas ir vadovavo antropologijos skyriui taip pat jis buvo vienas kalbotyros skyriaus ir Afrikanistikos centro steigeju 1943 m pries isvykdamas į Europa Dz Grinbergas vede Selma Berkovic Selma Berkowitz su kuria susipazino pirmaisiais studiju metais Kolumbijos universitete Mokslinis indelisLyginamoji kalbotyra Pirmasis Dz Grinberga isgarsines darbas buvo Tropines Afrikos kalbu genetines klasifikacijos tyrimas kuriame pateikta tiek daugybe revoliucingu pasiulymu radikaliai perziurint ligtolinius Afrikos kalbu klasifikacijos budus tiek ir pagrįstas netradicinis masinio lyginimo metodas veliau Dz Grinbergo taikytas kituose lyginamosios kalbotyros tyrimuose Pradzioje atrode drasus jo pasiulymai del Afrikos kalbu klasifikavimo siek tiek koreguojant sudetį semitu chamitu kalbu savoka pakeista afroazinemis kalbomis iskelta Nigerio Kongo kalbu makroseimos hopoteze ir kt apskritai mokslines bendruomenes buvo priimti santuresniu vertinimu sulauke jo hipotezes del koisanu ir ypac Nilo Sacharos makroseimu Įtikinamiausiu Dz Grinbergo afrikanistikos tyrimu rezultatu laikomas įrodymas kad fulu kalba priklauso Atlanto kalboms iki tol ji klaidingai buvo priskiriama chamitu kalboms Kai kurie nostratines hipotezes salininkai prieme ir jo pasiulyma afroazines kalbas isbraukti is nostratiniu kalbu Tuo paciu masinio lyginimo metodu paremta velesne Dz Grinbergo del papuasu ir kalbu tarpusavio giminingumo taip pat del ir kalbu is esmes palaikymo nesulauke stipriai kritikuotos Amerikos senuju gyventoju makroseimu ir kai kurios kitos jo paskutiniuju metu makrogenetines teorijos Tipologija Kitas visuotinai pripazintas Dz Grinbergo mokslinis pasiekimas lingvistines tipologijos pagrindu pletra jo supratimu visu pirma susijusi su kalbiniu universaliju paieskomis t y su bendrosiomis visu naturaliuju kalbu ypatybemis Pirmajį tokiu universaliju sarasa Dz Grinbergas pateike straipsnyje 1962 m ir bendradarbiaujant su bei D Dzenkinsu veliau parasytame Memorandume del kalbiniu universaliju jos aprepe fonologines morfologines ir sintaksines kalbu ypatybes ir buvo suskirstytos į keleta tipu Veliau įzymiausi tapo Dz Grinbergo apibendrinimai del galimu zodziu tvarkos tipu naturaliosiose kalbose Ieskodamas kalbiniu universaliju ir jas klasifikuodamas Dz Grinbergas didelį demesį skyre galimybems taikyti kiekybinius metodus siekiant nustatyti kalbinį tipa jis laikomas vienu siuolaikines kvantitatyvines lingvistikos kureju Jo kvantitatyvine kalbu tipologija 7 ajame 8 ajame desimtmeciuose sulauke labai plataus atgarsio sioje srityje sukele visa tyrimu banga Dz Grinbergo tipologiniu tyrimu cikla 1978 m vainikavo fundamentalus keturiu tomu kolektyvinis darbas Naturaliosios kalbos universalijos jį Dz Grinbergas parenge drauge su ir kuriame apibendrinti vadinamojo Stanfordo projekto rezultatai siame projekte kompleksiskai tiriama gramatine pasaulio kalbu tipologija Si klasikine publikacija lingvistineje tipologijoje ligi siol neprarado savo reiksmes Pasekejai Nors Dz Grinbergo poziuriu į paleolingvistikos problemas nepalaiko dauguma siuolaikiniu tyreju vis delto jie padare įtaka pavyzdziui Paleolingvistikos klausimais ir del makroseimu hipoteziu Dz Grinbergas diskutavo su S Starostinu kuris palaikydamas tolima kalbu giminyste nustatancius tyrimus siule alternatyvius metodus ir hipotezes AtminimasNuo 1999 m uz geriausia disertacija tipologijos srityje teikia Dzozefo Grinbergo premija BibliografijaDz Grinbergo bibliografijaIsnasos Joseph Harold Greenberg Corrected version PDF unm edu Suarchyvuotas originalas PDF 2008 07 09 Nuoroda tikrinta 2025 03 31 A Sabaliauskas 2005 01 06 red 2018 11 08 T Paulauskyte red Joseph Harold Greenberg VLE Nuoroda tikrinta 2025 04 01 a href wiki C5 A0ablonas Cite web title Sablonas Cite web cite web a Patikrinkite date reiksmes date CS1 prieziura numeric names authors list link Luraghi S 2010 Introduzione in Crof amp Cruise Linguistica cognitiva Italian edition p 19 Joseph Harold Greenberg American Academy of Arts amp Sciences anglu Nuoroda tikrinta 2025 04 01 APS Member History search amphilsoc org Nuoroda tikrinta 2025 04 01 Croft William Joseph Harold Greenberg Archived copy PDF Suarchyvuotas originalas PDF 2008 07 09 Nuoroda tikrinta 2025 04 01 a href wiki C5 A0ablonas Cite web title Sablonas Cite web cite web a CS1 prieziura archived copy as title link Chafe Wallace 1987 Review of Greenberg 1987 Current Anthropology 28 page 652 653 Goddard Ives 1987 Review of Joseph Greenberg Language in the Americas Current Anthropology 28 656 657 Goddard Ives 1990 Review of Language in the Americas by Joseph H Greenberg Linguistics 28 556 558 Golla Victor 1988 Review of Language in the Americas by Joseph Greenberg American Anthropologist 90 page 434 435 Kimball Geoffrey 1992 A critique of Muskogean Gulf and Yukian materials in Language in the Americas International Journal of American Linguistics 58 page 447 501 Poser William J 1992 The Salinan and Yurumangui data in Language in the Americas International Journal of American Linguistics 58 2 202 229 PDF Starostin George S On the Genetic Affiliation of the Elamite Language 2005 Association for Linguistic Typology ALT Suarchyvuotas originalas 2013 09 24 Nuoroda tikrinta 2025 03 31