Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Lietuvos Šventojo Sosto santykiai dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Lietuvos ir Šventojo Sosto Vatikano Lietuvos Šv
Lietuvos–Vatikano santykiai
Lietuvos–Šventojo Sosto santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Lietuvos ir Šventojo Sosto (Vatikano).
| Lietuvos–Šventojo Sosto santykiai | ||
| Pagrindinės datos: | ||
| • De jure pripažinimas iš Šv. Sosto pusės: 1922 m. lapkričio 10 d. | ||
| • Lietuvos bažnytinės provincijos įkūrimas: 1926 m. balandžio 4 d. | ||
| • Pasirašytas konkordatas: 1927 m. rugsėjo 27 d. | ||
| • Diplomatinių santykių atkūrimas: 1991 m. rugsėjo 30 d. | ||
1919 m. paskirtas pirmasis atkurtos Lietuvos atstovas prie Apaštalų Sosto, o pats Apaštalų Sostas Lietuvą de jure pripažino 1922 m. lapkričio 10 d. 1927 m. buvo pasirašytas .
Dar kartą Šventasis Sostas atkurtos Lietuvos nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugpjūčio 30 d., o diplomatiniai santykiai atkurti 1991 m. rugsėjo 30 d.
Šventasis Sostas visą 1940–1941 m. ir 1944–1990 nepripažino sovietinės okupacijos ir buvo viena iš nedaugelio valstybių, kuriose Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė be pertraukos veikė visus metus nuo pat valstybės įkūrimo po Pirmojo pasaulinio karo.
Lietuvai atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Romoje, o Vatikanui – apaštališkasis nuncijus, reziduojantis Vilniuje.
Pasirašytos dvišalės sutartys: sutartis dėl santykių tarp Katalikų Bažnyčios ir Valstybės teisinių aspektų (2001 m.), sutartis dėl kariuomenėje tarnaujančių katalikų sielovados (2000 m.), sutartis dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje (2000 m.) ir sutartis dėl kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo (2012 m.)
Seime veikia Tarpparlamentinių ryšių su Šventuoju Sostu grupė (dabartinė pirmininkė – Vilija Aleknaitė Abramikienė (TS-LKD).
Santykių istorija
Pirmieji kontaktai ankstyvuoju laikotarpiu ir LDK laikais
Santykiai tarp Lietuvos ir Šventojo Sosto pirmaisiais LDK egzistavimo šimtmečiais buvo sudėtingi. Dar nuo XIII a. su popiežių palaiminimu buvo rengiami kryžiaus žygiai į Lietuvą. Tik 1403 m., prašomas Jogailos ir Vytauto, popiežius Bonifacas IX išleido bulę, draudžiančią kryžiuočiams puldinėti Lietuvą.
Vilniaus vyskupija įsteigta Lietuvos krikšto metu 1387 m. vasario 17 d. ir po metų patvirtinta popiežiaus Urbono VI.
Santykiai ATR laikais
Pirmasis apaštališkasis nuncijus po Liublino unijos buvo . Žemiau pateikiami visi iki 1795 m. paskirti Šventojo Sosto nuncijai:
- (1573 m. birželio 1 d. – 1578 m. balandžio 9 d.)
- (1581 m. balandžio 12 d. – 1585 m. vasaris)
- (1598 m. spalio 20 d. – 1606 m. rugsėjo 16 d.)
- (1606 m. rugsėjo 16 d. – 1612 m. sausio 19 d.)
- (1612 m. rugsėjo 13 d. – 1614 m. rugsėjis)
- (1614 m. rugpjūčio 25 d. – 1621 m.)
- (1621 m. gegužės 21 d. – 1622 m. gruodžio 2 d.)
- (1627 m. balandžio 16 d. – 1631 m. kovo 10 d.)
- (1635 m. kovo 15 d. – 1644 m. rugpjūčio 19 d.)
- (1652 m. gegužės 28 d. – 1660 m. balandžio 5 d.)
- Antonijus Pinjatelis (1660 m. gegužės 21 d. – 1668 m. kovas)
- (1668 m. kovo 10 d. – 1670 m. rugpjūčio 13 d.)
- (1670 m. birželio 27 d. – 1670 m. gruodžio 22 d.)
- (1671 m. gegužės 13 d. – 1675 m.)
- (1673 m. liepos 20 d. – 1675 m. liepos 28 d.)
- (1675 m. rugsėjo 20 d. -?)
- (1680 m. rugsėjop 30 d. –1686 m. rugsėjo 2 d.)
- (1688 m. spalio 23 d. – 1689)
- (1690 m. sausio 7 d.-?)
- (1696 m. vasario 2 d. – 1698 m. kovo 10 d.)
- Mikelandželas Kontis (1698 m. kovo 24 d.-?)
- (1700 m. kovo 20 d. – 1703 m. vasario 19 d.)
- (1703 m. lapkričio 17 d. – 1704 m. gruodžio 15 d.)
- (1706 m. liepos 15 d. – 1709 m. gruodžio 15 d.)
- (1707 m. rugsėjo 6 d.-apie 1715 m.)
- (1709 m. rugsėjo 14 d.-apie 1712 m.)
- (1712 m. sausio 25 d. – 1712 m. gruodžio 5 d.)
- (1712 m. gruodžio 20 d. – 1719 ar 1720 m.)
- (1746–1754)
- (1760 m. vasario 22 d. –1766 m. lapkričio 22 d.)
- (1775 m. rugsėjo 18 d. -?)
- (1793-?)
- (iki 1795 m.)
1586 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas Jurgis Radvila tapo pirmuoju lietuviu kardinolu.
Santykiai po Abiejų Tautų Respublikos padalijimų
1795 m. Vilniaus vyskupija panaikinta, daliai jos teritorijos atitenkus Rusijai, daliai – Prūsijai). 1798 m. atkurta kaip , tuo tarpu Knišino, Augustavo, Alytaus ir Simno dekanatai priskirti naujai įsteigtai Vygrių vyskupijai, Radaškonių ir Babruisko dekanatai ir dalis Polocko bei Minsko dekanatų – . 1849 m. Kauno, Panevėžio, Utenos, Ukmergės, Obelių, Zarasų, Kuršo ir Žiemgalos dekanatai priskirti Žemaičių vyskupijai, – Minsko vyskupijai, o Vilniaus vyskupijai grąžinti Radaškonių, Sokolkos, Bielsko dekanatai ir dalis Polocko dekanato. 1869 m. prie Vilniaus arkivyskupijos be Apaštalų Sosto leidimo prijungta Minsko vyskupija. 1882 m. Katalikų Bažnyčia patvirtino Vilniaus vyskupijos pavaldumą Mogiliovo arkivyskupijai. Rusijos imperijos valdžia uždraudė vyskupijai palaikyti ryšius su Apaštalų Sostu.
Santykiai 1918–1940 m.
Nors Lietuvoje daugumą gyventojų sudarė katalikai, o valstybinė religija buvo katalikų, santykiai su Vatikanu per visą tarpukarį nebuvo šilti. Dar 1919 m. buvo paskirtas pirmasis atkurtos Lietuvos atstovas prie Apaštalų Sosto. Juo tapo kunigas Jurgis Narjauskas. Apaštalų Sostas Lietuvą de jure pripažino 1922 m. lapkričio 10 d., tačiau nebuvo linkęs steigti atskiros prefektūros Lietuvai (Lietuva dalinosi prefektūrą su Lenkija, o su pastarąja tuo metu ). 1923 m. pradėtos derybos tarp Lietuvos ir Apaštališkojo sosto. 1925 m., po , kuriuo Lenkijai pripažintas Vilnius, buvo iškulti apaštališkojo vizitatoriaus langai.
1926 m. balandžio 4 d., per šv. Velykas, Pijus XI paskelbė bulę , pagal kurią buvo įkurta savarankiška Kauno arkivyskupija su keturiomis vyskupijomis: Telšių, Kaišiadorių, Panevėžio ir Vilkaviškio. Tokiu būdu Lietuvos bažnytinė organizacija tapo tiesiogiai subordinuojama Romos Kurijai.
Nauja diplomatinė krizė susiklostė, kuomet socialisto liaudininko Mykolo Sleževičiaus sudaryta vyriausybė atsisakė pripažinti Lietuvos bažnytinę provinciją be Vilniaus ir neįsileido į Lietuvą naujo popiežiaus internuncijaus, arkivyskupo . Santykiai ėmė taisytis po 1926 m. perversmo į valdžią atėjus tautininkams ir (laikinai) krikdemams. Dar 1927 m. sausį naujosios vyriausybės iniciatyva Jurgis Matulaitis ėmėsi rengti konkordato projektą, kurio pabaigti nespėjo. Lietuvos ir Vatikano konkordatą 1927 m. rugsėjo 27 d. Vatikane pasirašė Pijus XI ir Lietuvą atstovavęs profesorius Augustinas Voldemaras. Vis dėlto, pasirašius konkordatą, santykiai toliau buvo šalti dėl naujos vyriausybės religinės politikos, pasižymėjusios kai kurių religinių organizacijų, ypač , veiklos varžymu. Lietuva nuolat sulaukdavo aštrios kritikos iš nuncijaus . Konfliktai tarp Vatikano pasiuntinio Lietuvoje ir valdžios lėmė pirmojo išsiuntimą iš Lietuvos, paskelbimą persona non grata 1931 m. pavasarį. Apaštališkasis nuncijus tebuvo paskirtas 1940 m. vasario mėnesį.
Per visą tarpukario laikotarpį Lietuva neturėjo nė vieno kardinolo.
Santykiai Lietuvos okupacijos metais
Nors po sovietinės agresijos, Paleckio marionetinės Lietuvos vyriausybės sprendimu, 1940 m. birželio pabaigoje buvo nutrauktas konkordatas su Vatikanu ir uždaryta nunciatūra, Lietuvos atstovo vardas nebuvo išbrauktas iš akredituotų prie Šventojo Sosto diplomatinių atstovų sąrašo. JAV prezidento specialusis atstovas prie Šventojo Sosto Myronas C. Tayloras ataskaitoje prezidentui apie 1942 m. rugsėjo 12–spalio 14 d. apsilankymą Vatikane ir Didžiojoje Britanijoje rašė, jog tuometis Šventojo Sosto valstybės sekretorius išreiškė Šventojo Sosto nuogąstavimus dėl galimos Lietuvos sovietinės reokupacijos, buvo įteiktas buvusio Lietuvos užsienio reikalų ministro Stasio Lozoraičio laiškas.
Vyskupo ir Lietuvos ministro prie Šventojo Sosto iniciatyva, Vatikano radijas 1940 m. lapkričio mėnesį pradėjo transliuoti laidas lietuvių kalba iš pradžių du kartus, vėliau – keturis kartus per savaitę, kol transliacijos nutrūko 1941 m.1946 m. transliacijos buvo atnaujintos. Įkūrus pogrindinę Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką, jos tekstai taip pat būdavo skaitomi per Vatikano radiją.
Popiežiumi išrinkus Joną Paulių II iš Vatikano pontifiko pasigirsdavo daugiau kritinių komentarų SSRS adresu. Istorikai pripažįsta Jono Pauliaus II vaidmenį kovojant su Lenkijos komunistiniu režimu, taigi ir su TSRS, kuriai buvo pavaldus režimas. Lenkijoje užgimus Solidarumo judėjimui ne kartą reiškė jam palaikymą, o SSRS komunistų partijos generaliniam sekretoriui Leonidui Brežnevui buvo nusiuntęs laišką, kuriame raginama nesikišti į kitų valstybių (Lenkijos) vidaus reikalus. Kardinolo Audrio Juozo Bačkio teigimu, savo 1980 m. kalboje UNESCO popiežius užsiminė, kad Europoje yra tautų, kurios turi didelį istorinį ir kultūrinį suverenumą, bet neturi politinio, turėdamas omenyje Lenkiją ir Baltijos šalis.
Lietuvoje prasidėjus Atgimimui 1988 m. gegužės 29 d. tuometės Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas Vincentas Sladkevičius Jono Pauliaus II pakeltas kardinolu, kuris šiose pareigose išbuvo iki mirties 2000 m.
Santykiai po 1991 m.
Šventasis Sostas atkurtos Lietuvos nepriklausomybę de jure pripažino 1991 m. rugpjūčio 30 d., o diplomatiniai santykiai atkurti 1991 m. rugsėjo 30 d.
1993 m. rugsėjo 4-rugsėjo 8 dienomis vyko Jono Pauliaus II vizitas Lietuvoje. Tai buvo pirmasis kartas, kai Lietuvoje lankėsi popiežius. Popiežius lankėsi Vilniuje, kur susitiko su šalies vadovais, Lietuvos vyskupais ir kardinolu Vincentu Sladkevičiumi, Lietuvos kultūros ir mokslo darbuotojais, Lietuvos lenkų bendruomenės atstovais. Jonas Paulius II aukojo šv. Mišias , kryžių kalne, Šiluvoje, meldėsi prie Aušros vartų, Antakalnio kapinėse aplankė Sausio 13-osios ir Medininkų aukų kapus, Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadione susitiko su jaunimu. Pamokslus sakė lietuviškai.
2018 m. rugsėjo 22-25 dienomis Lietuvoje lankėsi ir Popiežius Pranciškus. Vizito metu jis susitiko su prezidente Dalia Grybauskaite, aplankė Aušros vartus, sustojo prie palaimintojo kun. Mykolo Sapočkos hospiso, kur laimino sunkiai sergančius ligonius, susitiko su jaunimu Katedros aikštėje. Antrąją vizito dieną pradėjęs šv. Mišiomis Kauno Santakoje, vėliau Kauno arkikatedroje bendravo su kunigais ir vienuoliais. Grįžęs į Vilnių meldėsi buvusio Vilniaus geto vietoje, tuomet aplankė Okupacijų ir laisvės kovų muziejų buvusiuose KGB rūmuose.
2001 m. kardinolu pakeltas Audrys Bačkis, 2019 m. – Sigitas Tamkevičius, 2024 m. – Rolandas Makrickas. Tokiu būdu Lietuva turi tris kardinolus, daugiausiai per visą šalies istoriją.
Dauguma Lietuvos vadovų po 1990 m. yra susitikę su popiežiais – Vytautas Landsbergis, Algirdas Brazauskas, Valdas Adamkus, Dalia Grybauskaitė (septynis kartus), Gitanas Nausėda.
Pasiuntinių ir ambasadorių sąrašas
Pasiuntiniai Lietuvai
- Vyskupas – apaštališkasis vizitatorius Lenkijai, Lietuvai, Latvijai ir Estijai (1918–1919), Apaštališkojo sosto nuncijus Lenkijai ir vizitatorius Lietuvai (1919–1920)
- (apaštališkasis atstovas Baltijos šalims, 1920 m. gruodžio 8 d. – 1921 m. gruodis)
- (apaštališkasis atstovas Baltijos šalims, 1922 m. spalio 20 d. – 1925 m. gruodžio 7 d.)
- (apaštalinis internuncijus, 1927 m. kovo 10 d. – 1928 m. balandžio 30 d.)
- (apaštalinis internuncijus, 1928 m. balandžio 30 d. – 1933 m. balandžio 9 d.)
- (pasiuntinys, 1931-?)
- (apaštališkasis nuncijus, 1940 m. vasario 19 d. – 1940 m. rugpjūčio 24 d)
- (apaštališkasis nuncijus, 1991 m. lapkričio 30 d. – 1997 m. balandžio 2 d.)
- (apaštališkasis nuncijus, 1997 m. liepos 9 d. – 2001 m. gegužės 19 d.)
- Pėteris Stefanas Curbrigenas (apaštališkasis nuncijus, 2001 m. spalio 25 d. – 2009 m. sausio 14 d.)
- (apaštališkasis nuncijus, 2009 m. kovo 14 d. – 2013 m. gruodžio 18 d)
- (apaštališkasis nuncijus, 2014 m. kovo 8 d. – 2019 m. kovo 4 d.)
- (apaštališkasis nuncijus, nuo 2019 m. birželio 15 d.)
Pasiuntiniai Vatikanui
- 1919–1922 m. – kun. Jurgis Narjauskas
- 1922–1924 m. – Kazimieras Bizauskas, laikinasis reikalų patikėtinis
- 1924–1926 m. – Juozas Macevičius, laikinasis reikalų patikėtinis
- 1927–1931 m. – Jurgis Šaulys, įgaliotasis ministras
- 1931–1932 m. – Stasys Lozoraitis(vyresnysis}, reikalų patikėtinis
- 1932–1939 m. – Kazimieras Graužinis, reikalų patikėtinis
- 1939–1970 m. – Stasys Girdvainis, nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras
- 1970–1991 m. – Stasys Lozoraitis
- 1992–2004 m. – Kazys Lozoraitis
- 2004–2008 m. – Algirdas Saudargas
- 2008–2012 m. – Vytautas Ališauskas
- 2012–2017 m. – Irena Vaišvilaitė
- nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d. – Petras Zapolskas
Lietuvos ordinų kavalieriai Vatikano piliečiai
Keturi Vatikano piliečiai yra apdovanoti Lietuvos valstybiniais apdovanojimais.
- (1997 m. gegužės 21 d. apdovanotas LDK Gedimino ordino Didžiuoju kryžiumi)
- (2019 m. vasario 14 d. apdovanotas Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi.
- Pietro Parolin (2019 m. gegužės 6 d. apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Didžiuoju kryžiumi)
- (2003 m. vasario 28 d. apdovanotas LDK Gedimino ordino Didžiuoju kryžiumi)
Šaltiniai
- Kraujelis, Ramojus (2008). Lietuva Vakarų politikoje: Vakarų valstybių nuostatos Lietuvos okupacijos ir aneksijos klausimu 1940-1953 metais. Vilnius: Vilniaus Universiteto leidykla. p. 204.
- [Šventasis sostas | Dvišalės sutartys | Tarptautinės sutartys | Užsienio politika | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt)]
- Tarpparlamentinių ryšių su Šventuoju Sostu grupė (lrs.lt)
- Dužusiais langais nužymėti Lietuvos ir Vatikano santykiai: ką Lietuvoje veikė būsimasis popiežius – DELFI
- Kraujelis, Ramojus (2008). Lietuva Vakarų politikoje: Vakarų valstybių nuostatos Lietuvos okupacijos ir aneksijos klausimu 1940-1953 metais. Vilnius: Vilniaus Universiteto leidykla. p. 107.
- Kraujelis, Ramojus (2008). Lietuva Vakarų politikoje: Vakarų valstybių nuostatos Lietuvos okupacijos ir aneksijos klausimu 1940-1953 metais. Vilnius: Vilniaus Universiteto leidykla. p. 108.
- Kraujelis, Ramojus (2008). Lietuva Vakarų politikoje: Vakarų valstybių nuostatos Lietuvos okupacijos ir aneksijos klausimu 1940-1953 metais. Vilnius: Vilniaus Universiteto leidykla. p. 160.
- [http://www.veidas.lt/jonas-paulius-ii-%E2%80%93-didysis-zmoniu-popiezius Jonas Paulius II – Didysis žmonių popiežius (Veidas)
- Popiežius Jonas Paulius II: Lietuvos užtarėjas kovoje už nepriklausomybę
- Jonas Paulius II Lietuvoje: Kristus nori, kad jūs būtumėte laimingi (bernardinai.lt)
- Popiežiaus vizito statistika: pinigai, dalyviai, savanoriai ir obuoliai jiems (15min.lt)
- 7 Prezidentės Dalios Grybauskaitės susitikimai su popiežiumi Pranciškumi ()
- Acta Apostolicae Sedis (PDF). XIV. 1922. p. 594. Nuoroda tikrinta 2021 m. gruodžio 10 d.
- Acta Apostolicae Sedis (PDF). XIX. 1927. p. 164. Nuoroda tikrinta 2021 m. gruodžio 10 d.
- Acta Apostolicae Sedis (PDF). XXXII. 1940. p. 214. Nuoroda tikrinta 2021 m. gruodžio 10 d.
- Dunn, Dennis J. (1973). „Stalinism and the Catholic Church during the Era of World War II“. The Catholic Historical Review. 59 (3): 404–28, esp. 410. JSTOR 25019367.
- "Rinunce e Nomine, 19.05.2001" (it). Pranešimas spaudai. 2001 m. gegužės 19 d. http://press.vatican.va/content/salastampa/it/bollettino/pubblico/2001/05/19/0287/00822.html. Prieigos data 2021 m. gruodžio 10 d.
- "Rinunce e Nomine, 25.10.2001" (it). Pranešimas spaudai. 25 October 2001. http://press.vatican.va/content/salastampa/it/bollettino/pubblico/2001/10/25/0586/01718.html. Prieigos data 2021 m. gruodžio 10 d.
- "Rinunce e Nomine, 14.01.2009" (it). Pranešimas spaudai. 2009 m. sausio 14 d. http://press.vatican.va/content/salastampa/it/bollettino/pubblico/2009/01/14/0024/00069.html. Prieigos data 2021 m. gruodžio 10 d.
- "Rinunce e Nomine, 14.03.2009" (it). Pranešimas spaudai. 2009 m. kovo 14 d. http://press.vatican.va/content/salastampa/it/bollettino/pubblico/2009/03/14/0163/00397.html. Prieigos data 2021 m. gruodžio 10 d.
- "Rinunce e Nomine, 18.12.2013" (it). Pranešimas spaudai. 2013 m. gruodžio 18 d. http://press.vatican.va/content/salastampa/it/bollettino/pubblico/2013/12/18/0851/01916.html. Prieigos data 2021 m. gruodžio 10 d.
- "Rinunce e Nomine, 08.03.2014" (it). Pranešimas spaudai. 2014 m. kovo 8 d. http://press.vatican.va/content/salastampa/it/bollettino/pubblico/2014/03/08/0170/00358.html. Prieigos data 2021 m. gruodžio 10 d.
- "Rinunce e Nomine, 04.03.2019" (it). Pranešimas spaudai. 2019 m. kovo 4 d. http://press.vatican.va/content/salastampa/it/bollettino/pubblico/2019/03/04/0186/00377.html. Prieigos data 2021 m. gruodžio 10 d.
- "Resignations and Appointments, 15.06.2019". Pranešimas spaudai. 2019 m. birželio 15 d. http://press.vatican.va/content/salastampa/en/bollettino/pubblico/2019/06/15/190615d.html. Prieigos data 2021 m. gruodžio 10 d.
- [1] Archyvuota kopija 2021-12-11 iš Wayback Machine projekto. (Ambasados Vatikane inf.)
- Apdovanotų asmenų duomenų bazė Archyvuota kopija 2020-10-15 iš Wayback Machine projekto., Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija]
Taip pat skaitykite
Nuorodos
- Vatikano santykiai su Lietuva – Visuotinė lietuvių enciklopedija (vle.lt)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lietuvos–Vatikano santykiai, Kas yra Lietuvos–Vatikano santykiai? Ką reiškia Lietuvos–Vatikano santykiai?
Lietuvos Sventojo Sosto santykiai dvisaliai tarptautiniai santykiai tarp Lietuvos ir Sventojo Sosto Vatikano Lietuvos Sventojo Sosto santykiai Pagrindines datos De jure pripazinimas is Sv Sosto puses 1922 m lapkricio 10 d Lietuvos baznytines provincijos įkurimas 1926 m balandzio 4 d Pasirasytas konkordatas 1927 m rugsejo 27 d Diplomatiniu santykiu atkurimas 1991 m rugsejo 30 d 1919 m paskirtas pirmasis atkurtos Lietuvos atstovas prie Apastalu Sosto o pats Apastalu Sostas Lietuva de jure pripazino 1922 m lapkricio 10 d 1927 m buvo pasirasytas Dar karta Sventasis Sostas atkurtos Lietuvos nepriklausomybe pripazino 1991 m rugpjucio 30 d o diplomatiniai santykiai atkurti 1991 m rugsejo 30 d Sventasis Sostas visa 1940 1941 m ir 1944 1990 nepripazino sovietines okupacijos ir buvo viena is nedaugelio valstybiu kuriose Lietuvos Respublikos diplomatine atstovybe be pertraukos veike visus metus nuo pat valstybes įkurimo po Pirmojo pasaulinio karo Lietuvai atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius reziduojantis Romoje o Vatikanui apastaliskasis nuncijus reziduojantis Vilniuje Pasirasytos dvisales sutartys sutartis del santykiu tarp Kataliku Baznycios ir Valstybes teisiniu aspektu 2001 m sutartis del kariuomeneje tarnaujanciu kataliku sielovados 2000 m sutartis del bendradarbiavimo svietimo ir kulturos srityje 2000 m ir sutartis del kvalifikaciju susijusiu su aukstuoju mokslu pripazinimo 2012 m Seime veikia Tarpparlamentiniu rysiu su Sventuoju Sostu grupe dabartine pirmininke Vilija Aleknaite Abramikiene TS LKD Santykiu istorijaPirmieji kontaktai ankstyvuoju laikotarpiu ir LDK laikais Santykiai tarp Lietuvos ir Sventojo Sosto pirmaisiais LDK egzistavimo simtmeciais buvo sudetingi Dar nuo XIII a su popieziu palaiminimu buvo rengiami kryziaus zygiai į Lietuva Tik 1403 m prasomas Jogailos ir Vytauto popiezius Bonifacas IX isleido bule draudziancia kryziuociams puldineti Lietuva Vilniaus vyskupija įsteigta Lietuvos kriksto metu 1387 m vasario 17 d ir po metu patvirtinta popieziaus Urbono VI Santykiai ATR laikais Pirmasis apastaliskasis nuncijus po Liublino unijos buvo Zemiau pateikiami visi iki 1795 m paskirti Sventojo Sosto nuncijai 1573 m birzelio 1 d 1578 m balandzio 9 d 1581 m balandzio 12 d 1585 m vasaris 1598 m spalio 20 d 1606 m rugsejo 16 d 1606 m rugsejo 16 d 1612 m sausio 19 d 1612 m rugsejo 13 d 1614 m rugsejis 1614 m rugpjucio 25 d 1621 m 1621 m geguzes 21 d 1622 m gruodzio 2 d 1627 m balandzio 16 d 1631 m kovo 10 d 1635 m kovo 15 d 1644 m rugpjucio 19 d 1652 m geguzes 28 d 1660 m balandzio 5 d Antonijus Pinjatelis 1660 m geguzes 21 d 1668 m kovas 1668 m kovo 10 d 1670 m rugpjucio 13 d 1670 m birzelio 27 d 1670 m gruodzio 22 d 1671 m geguzes 13 d 1675 m 1673 m liepos 20 d 1675 m liepos 28 d 1675 m rugsejo 20 d 1680 m rugsejop 30 d 1686 m rugsejo 2 d 1688 m spalio 23 d 1689 1690 m sausio 7 d 1696 m vasario 2 d 1698 m kovo 10 d Mikelandzelas Kontis 1698 m kovo 24 d 1700 m kovo 20 d 1703 m vasario 19 d 1703 m lapkricio 17 d 1704 m gruodzio 15 d 1706 m liepos 15 d 1709 m gruodzio 15 d 1707 m rugsejo 6 d apie 1715 m 1709 m rugsejo 14 d apie 1712 m 1712 m sausio 25 d 1712 m gruodzio 5 d 1712 m gruodzio 20 d 1719 ar 1720 m 1746 1754 1760 m vasario 22 d 1766 m lapkricio 22 d 1775 m rugsejo 18 d 1793 iki 1795 m 1586 m Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes didikas Jurgis Radvila tapo pirmuoju lietuviu kardinolu Santykiai po Abieju Tautu Respublikos padalijimu 1795 m Vilniaus vyskupija panaikinta daliai jos teritorijos atitenkus Rusijai daliai Prusijai 1798 m atkurta kaip tuo tarpu Knisino Augustavo Alytaus ir Simno dekanatai priskirti naujai įsteigtai Vygriu vyskupijai Radaskoniu ir Babruisko dekanatai ir dalis Polocko bei Minsko dekanatu 1849 m Kauno Panevezio Utenos Ukmerges Obeliu Zarasu Kurso ir Ziemgalos dekanatai priskirti Zemaiciu vyskupijai Minsko vyskupijai o Vilniaus vyskupijai grazinti Radaskoniu Sokolkos Bielsko dekanatai ir dalis Polocko dekanato 1869 m prie Vilniaus arkivyskupijos be Apastalu Sosto leidimo prijungta Minsko vyskupija 1882 m Kataliku Baznycia patvirtino Vilniaus vyskupijos pavalduma Mogiliovo arkivyskupijai Rusijos imperijos valdzia uzdraude vyskupijai palaikyti rysius su Apastalu Sostu Santykiai 1918 1940 m Nors Lietuvoje dauguma gyventoju sudare katalikai o valstybine religija buvo kataliku santykiai su Vatikanu per visa tarpukarį nebuvo silti Dar 1919 m buvo paskirtas pirmasis atkurtos Lietuvos atstovas prie Apastalu Sosto Juo tapo kunigas Jurgis Narjauskas Apastalu Sostas Lietuva de jure pripazino 1922 m lapkricio 10 d taciau nebuvo linkes steigti atskiros prefekturos Lietuvai Lietuva dalinosi prefektura su Lenkija o su pastaraja tuo metu 1923 m pradetos derybos tarp Lietuvos ir Apastaliskojo sosto 1925 m po kuriuo Lenkijai pripazintas Vilnius buvo iskulti apastaliskojo vizitatoriaus langai 1926 m balandzio 4 d per sv Velykas Pijus XI paskelbe bule pagal kuria buvo įkurta savarankiska Kauno arkivyskupija su keturiomis vyskupijomis Telsiu Kaisiadoriu Panevezio ir Vilkaviskio Tokiu budu Lietuvos baznytine organizacija tapo tiesiogiai subordinuojama Romos Kurijai Nauja diplomatine krize susikloste kuomet socialisto liaudininko Mykolo Slezeviciaus sudaryta vyriausybe atsisake pripazinti Lietuvos baznytine provincija be Vilniaus ir neįsileido į Lietuva naujo popieziaus internuncijaus arkivyskupo Santykiai eme taisytis po 1926 m perversmo į valdzia atejus tautininkams ir laikinai krikdemams Dar 1927 m sausį naujosios vyriausybes iniciatyva Jurgis Matulaitis emesi rengti konkordato projekta kurio pabaigti nespejo Lietuvos ir Vatikano konkordata 1927 m rugsejo 27 d Vatikane pasirase Pijus XI ir Lietuva atstovaves profesorius Augustinas Voldemaras Vis delto pasirasius konkordata santykiai toliau buvo salti del naujos vyriausybes religines politikos pasizymejusios kai kuriu religiniu organizaciju ypac veiklos varzymu Lietuva nuolat sulaukdavo astrios kritikos is nuncijaus Konfliktai tarp Vatikano pasiuntinio Lietuvoje ir valdzios leme pirmojo issiuntima is Lietuvos paskelbima persona non grata 1931 m pavasarį Apastaliskasis nuncijus tebuvo paskirtas 1940 m vasario menesį Per visa tarpukario laikotarpį Lietuva neturejo ne vieno kardinolo Santykiai Lietuvos okupacijos metais Nors po sovietines agresijos Paleckio marionetines Lietuvos vyriausybes sprendimu 1940 m birzelio pabaigoje buvo nutrauktas konkordatas su Vatikanu ir uzdaryta nunciatura Lietuvos atstovo vardas nebuvo isbrauktas is akredituotu prie Sventojo Sosto diplomatiniu atstovu saraso JAV prezidento specialusis atstovas prie Sventojo Sosto Myronas C Tayloras ataskaitoje prezidentui apie 1942 m rugsejo 12 spalio 14 d apsilankyma Vatikane ir Didziojoje Britanijoje rase jog tuometis Sventojo Sosto valstybes sekretorius isreiske Sventojo Sosto nuogastavimus del galimos Lietuvos sovietines reokupacijos buvo įteiktas buvusio Lietuvos uzsienio reikalu ministro Stasio Lozoraicio laiskas Vyskupo ir Lietuvos ministro prie Sventojo Sosto iniciatyva Vatikano radijas 1940 m lapkricio menesį pradejo transliuoti laidas lietuviu kalba is pradziu du kartus veliau keturis kartus per savaite kol transliacijos nutruko 1941 m 1946 m transliacijos buvo atnaujintos Įkurus pogrindine Lietuvos kataliku baznycios kronika jos tekstai taip pat budavo skaitomi per Vatikano radija Popieziumi isrinkus Jona Pauliu II is Vatikano pontifiko pasigirsdavo daugiau kritiniu komentaru SSRS adresu Istorikai pripazįsta Jono Pauliaus II vaidmenį kovojant su Lenkijos komunistiniu rezimu taigi ir su TSRS kuriai buvo pavaldus rezimas Lenkijoje uzgimus Solidarumo judejimui ne karta reiske jam palaikyma o SSRS komunistu partijos generaliniam sekretoriui Leonidui Breznevui buvo nusiuntes laiska kuriame raginama nesikisti į kitu valstybiu Lenkijos vidaus reikalus Kardinolo Audrio Juozo Backio teigimu savo 1980 m kalboje UNESCO popiezius uzsimine kad Europoje yra tautu kurios turi didelį istorinį ir kulturinį suverenuma bet neturi politinio turedamas omenyje Lenkija ir Baltijos salis Lietuvoje prasidejus Atgimimui 1988 m geguzes 29 d tuometes Lietuvos vyskupu konferencijos pirmininkas Vincentas Sladkevicius Jono Pauliaus II pakeltas kardinolu kuris siose pareigose isbuvo iki mirties 2000 m Santykiai po 1991 m Jonas Paulius II laiko sv Misias Kryziu kalne vizito Lietuvoje metu Sventasis Sostas atkurtos Lietuvos nepriklausomybe de jure pripazino 1991 m rugpjucio 30 d o diplomatiniai santykiai atkurti 1991 m rugsejo 30 d 1993 m rugsejo 4 rugsejo 8 dienomis vyko Jono Pauliaus II vizitas Lietuvoje Tai buvo pirmasis kartas kai Lietuvoje lankesi popiezius Popiezius lankesi Vilniuje kur susitiko su salies vadovais Lietuvos vyskupais ir kardinolu Vincentu Sladkeviciumi Lietuvos kulturos ir mokslo darbuotojais Lietuvos lenku bendruomenes atstovais Jonas Paulius II aukojo sv Misias kryziu kalne Siluvoje meldesi prie Ausros vartu Antakalnio kapinese aplanke Sausio 13 osios ir Medininku auku kapus Kauno S Dariaus ir S Gireno stadione susitiko su jaunimu Pamokslus sake lietuviskai 2018 m rugsejo 22 25 dienomis Lietuvoje lankesi ir Popiezius Pranciskus Vizito metu jis susitiko su prezidente Dalia Grybauskaite aplanke Ausros vartus sustojo prie palaimintojo kun Mykolo Sapockos hospiso kur laimino sunkiai sergancius ligonius susitiko su jaunimu Katedros aiksteje Antraja vizito diena pradejes sv Misiomis Kauno Santakoje veliau Kauno arkikatedroje bendravo su kunigais ir vienuoliais Grįzes į Vilniu meldesi buvusio Vilniaus geto vietoje tuomet aplanke Okupaciju ir laisves kovu muzieju buvusiuose KGB rumuose 2001 m kardinolu pakeltas Audrys Backis 2019 m Sigitas Tamkevicius 2024 m Rolandas Makrickas Tokiu budu Lietuva turi tris kardinolus daugiausiai per visa salies istorija Dauguma Lietuvos vadovu po 1990 m yra susitike su popieziais Vytautas Landsbergis Algirdas Brazauskas Valdas Adamkus Dalia Grybauskaite septynis kartus Gitanas Nauseda Pasiuntiniu ir ambasadoriu sarasasPasiuntiniai Lietuvai Vyskupas apastaliskasis vizitatorius Lenkijai Lietuvai Latvijai ir Estijai 1918 1919 Apastaliskojo sosto nuncijus Lenkijai ir vizitatorius Lietuvai 1919 1920 apastaliskasis atstovas Baltijos salims 1920 m gruodzio 8 d 1921 m gruodis apastaliskasis atstovas Baltijos salims 1922 m spalio 20 d 1925 m gruodzio 7 d apastalinis internuncijus 1927 m kovo 10 d 1928 m balandzio 30 d apastalinis internuncijus 1928 m balandzio 30 d 1933 m balandzio 9 d pasiuntinys 1931 apastaliskasis nuncijus 1940 m vasario 19 d 1940 m rugpjucio 24 d apastaliskasis nuncijus 1991 m lapkricio 30 d 1997 m balandzio 2 d apastaliskasis nuncijus 1997 m liepos 9 d 2001 m geguzes 19 d Peteris Stefanas Curbrigenas apastaliskasis nuncijus 2001 m spalio 25 d 2009 m sausio 14 d apastaliskasis nuncijus 2009 m kovo 14 d 2013 m gruodzio 18 d apastaliskasis nuncijus 2014 m kovo 8 d 2019 m kovo 4 d apastaliskasis nuncijus nuo 2019 m birzelio 15 d Pasiuntiniai Vatikanui 1919 1922 m kun Jurgis Narjauskas 1922 1924 m Kazimieras Bizauskas laikinasis reikalu patiketinis 1924 1926 m Juozas Macevicius laikinasis reikalu patiketinis 1927 1931 m Jurgis Saulys įgaliotasis ministras 1931 1932 m Stasys Lozoraitis vyresnysis reikalu patiketinis 1932 1939 m Kazimieras Grauzinis reikalu patiketinis 1939 1970 m Stasys Girdvainis nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras 1970 1991 m Stasys Lozoraitis 1992 2004 m Kazys Lozoraitis 2004 2008 m Algirdas Saudargas 2008 2012 m Vytautas Alisauskas 2012 2017 m Irena Vaisvilaite nuo 2017 m rugpjucio 4 d Petras ZapolskasLietuvos ordinu kavalieriai Vatikano pilieciaiKeturi Vatikano pilieciai yra apdovanoti Lietuvos valstybiniais apdovanojimais 1997 m geguzes 21 d apdovanotas LDK Gedimino ordino Didziuoju kryziumi 2019 m vasario 14 d apdovanotas Ordino Uz nuopelnus Lietuvai Didziuoju kryziumi Pietro Parolin 2019 m geguzes 6 d apdovanotas Vytauto Didziojo ordino Didziuoju kryziumi 2003 m vasario 28 d apdovanotas LDK Gedimino ordino Didziuoju kryziumi SaltiniaiKraujelis Ramojus 2008 Lietuva Vakaru politikoje Vakaru valstybiu nuostatos Lietuvos okupacijos ir aneksijos klausimu 1940 1953 metais Vilnius Vilniaus Universiteto leidykla p 204 Sventasis sostas Dvisales sutartys Tarptautines sutartys Uzsienio politika Lietuvos Respublikos uzsienio reikalu ministerija urm lt Tarpparlamentiniu rysiu su Sventuoju Sostu grupe lrs lt Duzusiais langais nuzymeti Lietuvos ir Vatikano santykiai ka Lietuvoje veike busimasis popiezius DELFI Kraujelis Ramojus 2008 Lietuva Vakaru politikoje Vakaru valstybiu nuostatos Lietuvos okupacijos ir aneksijos klausimu 1940 1953 metais Vilnius Vilniaus Universiteto leidykla p 107 Kraujelis Ramojus 2008 Lietuva Vakaru politikoje Vakaru valstybiu nuostatos Lietuvos okupacijos ir aneksijos klausimu 1940 1953 metais Vilnius Vilniaus Universiteto leidykla p 108 Kraujelis Ramojus 2008 Lietuva Vakaru politikoje Vakaru valstybiu nuostatos Lietuvos okupacijos ir aneksijos klausimu 1940 1953 metais Vilnius Vilniaus Universiteto leidykla p 160 http www veidas lt jonas paulius ii E2 80 93 didysis zmoniu popiezius Jonas Paulius II Didysis zmoniu popiezius Veidas Popiezius Jonas Paulius II Lietuvos uztarejas kovoje uz nepriklausomybe Jonas Paulius II Lietuvoje Kristus nori kad jus butumete laimingi bernardinai lt Popieziaus vizito statistika pinigai dalyviai savanoriai ir obuoliai jiems 15min lt 7 Prezidentes Dalios Grybauskaites susitikimai su popieziumi Pranciskumi Acta Apostolicae Sedis PDF XIV 1922 p 594 Nuoroda tikrinta 2021 m gruodzio 10 d Acta Apostolicae Sedis PDF XIX 1927 p 164 Nuoroda tikrinta 2021 m gruodzio 10 d Acta Apostolicae Sedis PDF XXXII 1940 p 214 Nuoroda tikrinta 2021 m gruodzio 10 d Dunn Dennis J 1973 Stalinism and the Catholic Church during the Era of World War II The Catholic Historical Review 59 3 404 28 esp 410 JSTOR 25019367 Rinunce e Nomine 19 05 2001 it Pranesimas spaudai 2001 m geguzes 19 d http press vatican va content salastampa it bollettino pubblico 2001 05 19 0287 00822 html Prieigos data 2021 m gruodzio 10 d Rinunce e Nomine 25 10 2001 it Pranesimas spaudai 25 October 2001 http press vatican va content salastampa it bollettino pubblico 2001 10 25 0586 01718 html Prieigos data 2021 m gruodzio 10 d Rinunce e Nomine 14 01 2009 it Pranesimas spaudai 2009 m sausio 14 d http press vatican va content salastampa it bollettino pubblico 2009 01 14 0024 00069 html Prieigos data 2021 m gruodzio 10 d Rinunce e Nomine 14 03 2009 it Pranesimas spaudai 2009 m kovo 14 d http press vatican va content salastampa it bollettino pubblico 2009 03 14 0163 00397 html Prieigos data 2021 m gruodzio 10 d Rinunce e Nomine 18 12 2013 it Pranesimas spaudai 2013 m gruodzio 18 d http press vatican va content salastampa it bollettino pubblico 2013 12 18 0851 01916 html Prieigos data 2021 m gruodzio 10 d Rinunce e Nomine 08 03 2014 it Pranesimas spaudai 2014 m kovo 8 d http press vatican va content salastampa it bollettino pubblico 2014 03 08 0170 00358 html Prieigos data 2021 m gruodzio 10 d Rinunce e Nomine 04 03 2019 it Pranesimas spaudai 2019 m kovo 4 d http press vatican va content salastampa it bollettino pubblico 2019 03 04 0186 00377 html Prieigos data 2021 m gruodzio 10 d Resignations and Appointments 15 06 2019 Pranesimas spaudai 2019 m birzelio 15 d http press vatican va content salastampa en bollettino pubblico 2019 06 15 190615d html Prieigos data 2021 m gruodzio 10 d 1 Archyvuota kopija 2021 12 11 is Wayback Machine projekto Ambasados Vatikane inf Apdovanotu asmenu duomenu baze Archyvuota kopija 2020 10 15 is Wayback Machine projekto Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija Taip pat skaitykiteNuorodosVatikano santykiai su Lietuva Visuotine lietuviu enciklopedija vle lt