Nag Hamadžio biblioteka dar žinoma gnostinių evangelijų ir Chenoboskiono rankraščių vardu vadinama 1945 m Nag Hamadžio m

Nag Hamadžio biblioteka (dar žinoma gnostinių evangelijų ir Chenoboskiono rankraščių vardu) vadinama 1945 m. Nag Hamadžio miestelyje Aukštutiniame Egipte aptikta ankstyvųjų krikščionių ir gnostikų tekstų rinkinys.

Trylika į odą įrištų papiruso kodeksų buvo surasti užkasti užlydytuose molio ąsočiuose. Jas atsitiktinai atrado vietinis žemdirbys Muhamedas al-Samanas (Muhammed al-Samman). Raštus sudaro 52 daugiausia , taip pat trys Hermetiniam rinkiniui priklausantys tekstai ir dalinis kiek pakeistas Platono „Valstybės“ vertimas. Įvadą Nag Hamadžio bibliotekai anglų kalba parašiusio religijotyrininko Džeimso Robinsono spėjimu, šie kodeksai galėję priklausyti netoliese buvusiam pachomitų vienuolynui ir buvo užkasti savo šventiniame laiške 367 m. pasmerkus nekanoninių tekstų naudojimą. Tekstų atradimas suteikė daug žinių apie ankstyvąją krikščionybę ir gnosticizmą bei padarė įtaką moderniai religijotyrai.

Kodeksai užrašyti koptų kalba. Vienas geriausiai žinomų bibliotekos tekstų – Tomo evangelija, kurioje dialogu pateiktos Jėzaus sentencijos. Ji yra visa išlikusi. Po atradimo mokslininkai pastebėjo, kad šių posakių fragmentai sutampa su 1898 m. atrastaisiais rankraščiais bei atitinka su kitais atrastaisiais ankstyvųjų krikščionių šaltiniais. Manoma, kad Tomo evangelija galėjo būti parašyta II amžiuje, tačiau šaltiniai, kuriais remiasi tekstas, siekia gerokai ankstesnius laikus. Kodeksai datuojami III–IV a.

Nag Hamadžio kodeksai šiuo metu saugomi Kaire, Egipte.

Atradimas

Muhamedas al-Samanas su broliu kasinėdami žemę šalia Džabal al Tarifo uolų atsitiktinai rado beveik metro aukščio raudono molio ąsotį. Indo dangtis buvo sandariai užlydytas, tad broliai indą sudaužė. Tikėdamiesi pasipelnyti iš atradimo broliai apie atradimą iš pradžių niekam nepranešė. Pasiėmę knygas namo, broliai tikėjosi jas palaipsniui parduoti. Manoma, kad dalį rankraščių motina sudegino, tikėdama, kad jie gali „nešti nelaimes“.

Po 1946 m. broliai įsivėlė į konfliktą su kitais musulmonų klanais ir rankraščius paliko saugoti koptų šventikui. Brolių svainis III kodeksą perdavė Koptų muziejui. Koptologas ir religijos istorikas Žanas Doresas (Jean Doresse), suvokęs artefakto reikšmingumą, kodeksą pirmąkart paminėjo savo raštuose 1948 m. Bėgant metams didžioji traktatų dalis šventiko buvo perduota kipriečiui senienų prekeiviui iš Kairo, o iš ten pateko į Senienų departamentą, baiminantis, kad bus parduoti už šalies ribų.

Po 1952 m., šie tekstai buvo perduoti Kaire įsikūrusiam Koptų muziejui ir paskelbti valstybės nuosavybe. Tuometis muziejaus direktorius Pahoras Labibas buvo suinteresuotas rankraščius saugoti Egipte, jų kilmės šalyje.

Tuo tarpu vienas kodeksas Kaire buvo parduotas belgų senienų kolekcionieriui. Po nesėkmingo bandymo kodeksą parduoti Niujorke ar Paryžiuje, šį įsigijo 1951 m. Ciuriche veikęs , tarpininkaujant belgų teologui Žiliui Kispeliui. Planuota kodeksą įteikti garsiam psichologui kaip gimtadienio dovaną. Dėl šios priežasties šis kodeksas dažnai vadinamas ir yra klasifikuojamas kaip pirmasis kodeksas rinkinyje.

Po K. Jungo mirties 1961 m. buvo kilę nesutarimų, kam turėtų priklausyti Jungo kodeksas. Pergamentai nebuvo perduoti Koptų muziejui iki 1975 m., kuomet buvo išspausdintas pirmas teksto leidimas. Perdavus Jungo kodeksą muziejui, visas rinkinys pagaliau atsidūrė vienoje vietoje: viso 11 pilnų knygų ir fragmentai iš kitų dviejų, viso apimančių daugiau nei 1000 prirašytų puslapių. Muziejuje jie saugomi iki šiol.

Vertimai

Nors Jungo kodeksu pavadintas kodeksas buvo dalinai išverstas dar 1956 m. bei buvo planuojama faksimilė, dėl Sueco krizės vertimas išspausdintas nebuvo.

Situacija pasikeitė 1966 m. Mesinos kongreso metu Italijoje. Šioje konferencijoje, kurios tikslas buvo rasti konsensusą dėl gnosticizmo traktavimo, religijotyrininkas subūrė vertėjų ir redaktorių grupę, kurios tikslas buvo išleisti dvikalbį Nag Hamadžio kodeksų rinkinį anglų kalba bendradarbiaujant su Antikos ir krikščionybės institutu Klermonto Universitete Kalifornijoje.

Vėliau prie vertimų ženkliai prisidėjo Rytų Vokietijos mokslininkai.

Kodeksai

1-asis kodeksas (dar žinomas kaip ):
- (dar žinomas Slaptosios Jokūbo knygos pavadinimu)
2-asis kodeksas:
- Tomo evangelija, posakių evangelija
3-asis kodeksas:
- , dar vadinama
4-asis kodeksas:
- , dar vadinama
5-asis kodeksas:
- Eugnostas Palaimintasis
- Pauliaus apokalipsė
- Pirmoji Jokūbo apokalipsė
- Antroji Jokūbo apokalipsė
- Adomo apokalipsė
6-asis kodeksas:
- Valstybė, parašyta Platono, – nors originali versija negnostinė, Nag Hamadžio bibliotekoje rastas tekstas smarkiai paveiktas tuomečių gnostinių koncepcijų.
- – traktatas
- Padėkos malda (su ranka parašytu rašteliu) – malda
- Asclepius 21–29 – dar vienas traktatas
7-asis kodeksas:
8-asis kodeksas:
9-asis kodeksas:
10-asis kodeksas:
11-asis kodeksas:
- Žinojimo interpretavimas
- ekspozicija, Apie patepimą, Apie krikštą (A ir B) ir Apie eucharistiją (A ir B)
12-asis kodeksas:
- Fragmentai
13-asis kodeksas:
- Apie

Šaltiniai

ir , The Nag Hammadi Scriptures: The International Edition. HarperOne, 2007. pp 2-3. ISBN 0-06-052378-6
(2000). Jesus Outside the New Testament: an introduction to the ancient evidence. Grand Rapids: Eerdmans. p. 189.
Robinson, James M. ed., The Nag Hammadi Library, revised edition. HarperCollins, San Francisco, 1990.
(Markschies, Gnosis: An Introduction, 49)

Nuorodos

Nag Hamadžio biblioteka – Gnostikų bendruomenės bibliotekos pateikti pilni tekstai (anglų k.)

Puslapis Vikišaltiniuose:

Nag Hamadžio biblioteka

[1] r , The Nag Hammadi Scriptures: The International Edition. HarperOne, 2007. pp 2-3. ISBN 0-06-052378-6

[2] (2000). Jesus Outside the New Testament: an introduction to the ancient evidence. Grand Rapids: Eerdmans. p. 189.

[The_Nag_Hammadi_Library-3] Robinson, James M. ed., The Nag Hammadi Library, revised edition. HarperCollins, San Francisco, 1990.

[4] (Markschies, Gnosis: An Introduction, 49)