Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Paprastoji gaga
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Somateria mollissima | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Paprastoji gaga (Somateria mollissima) | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||
| Somateria mollissima Linnaeus, 1758 |
Paprastoji gaga (Somateria mollissima) – žąsinių (Anseriformes) būrio paukštis paplitęs Šiaurės Europos, Rytų Sibiro ir Šiaurės Amerikos pakrantėse. Didesniąją gyvenimo dalį praleidžia jūroje, netoli kranto. Lizdus suka arktinėse pakrantėse, Arkties vandenyno salose. Žiemoja pietinėje išplitimo arealo dalyje. Paprastai gyvena didelėmis kolonijomis.
Garsėja lengvais, šiltais ir elastingais pūkais, kuriais šiltinami poliarininkų ir alpinistų rūbai. Todėl Šiaurės Europoje ir Islandijoje paprastųjų gagų pūkų rinkimas yra valstybės kontroliuojama ūkinė veikla.
Išvaizda
Paprastoji gaga yra žąsies dydžio paukštis su santykinai trumpu kaklu, didele galva ir pleišto formos snapu. Paprastosios gagos kūno ilgis siekia 50-71 cm, sparnų plotis – 80-108 cm, svoris – 1,8-2,9 kg. Ryškus spalvų lytinis dimorfizmas.
Patinų viršutinė dalis balta, išskyrus juodą dėmę ant galvos ir pilką pakaušį. Kai kada krūtinę puošia švelniai rausvo atspalvio dėmė. Apatinė kūno dalis ir šonai juodi su nedidelėmis baltomis dėmėmis pauodegio šonuose. Snapo spalva priklauso nuo porūšio – jis gali būti geltonai oranžinis, pilkai žalsvas. Patelės plunksnos yra pilkai rusvos spalvos su daugybe juodų ir baldų dėmelių, ypač viršutinėje dalyje. Snapas žalsvai alyvinės spalvos arba rusvai alyvinis, tamsesnis nei patino. Jaunikliai labai panašūs į patelę, tačiau kiek tamsesni ir turi mažiau margas plunksnas.
Elgsena
Paprastosios gagos yra vandens paukščiai, todėl sausumoje apsistoja tik perėjimo metu: vaikšto lėtai, neužtikrintai. Skraido žemai, vos pakilusios virš vandens 55-64 km/h greičiu. Tačiau gerai plaukioja net ir stipraus bangavimo metu. Gali pasinerti į 3-20 m gylį. Po vandeniu juda pasiirdamos sparnais.
Nežiūrint į atšiaurų klimatą, paprastosios gagos ilgai išbūna perėjimo vietose ir tik užšalus jūros pakrantėms pasitraukia toliau į jūrą. Europoje šie paukščiai gyvena sėsliai, tuo tarpu kitų rajonų paukščiai dalinai migruoja. Daugelis šiaurinių Rusijos, Suomijos, Švedijos ir Norvegijos paprastųjų gagų žiemos metu įsikuria vakarinėje Skandinavijos pusiasalio pakrantėje, kuri dėl šiltosios pakrantės retai užšąla. Dalis paprastųjų gagų žiemos metu apsigyvena neužšalusiose Baltijos ir Šiaurės jūrų pakrantėse. Šiaurinių Sibiro pakrančių, Aliaskos ir šiaurės vakarų Kanados paprastosios gagos žiemą praleidžia Beringo jūroje, , Komandoro ir Aleutų salose. Nemaža šių rajonų gagų žiemoje Aleksandro ir Karalienės Karolinos salose. Rytinės Šiaurės Amerikos pakrantės paprastųjų gagų populiacija žiemos metu įsikuria Labradoro ir Naujosios Škotijos pusiasalių pakrantėse.
Parastosios gagos maitinasi jūrų litoralinėje zonoje, kur gausu moliuskų ir kitų jūrų dugno gyvūnų. Lizdus dažniausiai suka uolėtuose salose ir jūrų pakrantėse. Nuo pakrantės retai nutolsta daugiau nei 500 m.
Paprastosios gagos monogaminiai paukščiai. Peri dažniausia kolonijose, paprastai trečiaisiais gyvenimo metais. Dauguma porų susidaro žiemojimo vietose, todėl perėjimo vietą patelė ir patinėlis atskrenda kartu, dažniausiai antroje balandžio pusėje.
Perėjimas
Kolonijų dydis ir atstumas tarp lizdų labai skiriasi: didžiausias tankumas yra atvirose uolėtose vietose, kur viename kvadratiniame metre gali būti 2-3 lizdai. Kai kuriose vietose priskaičiuojama tūkstančiai paukščių. Tokios kolonijos būdingos Islandijai. Paprastosios gagos lizdus suka nelygaus paviršiaus aikštelėse, tačiau vengia stačių skardžių. Lizdą dažniausiai sudaro 20-25 cm skersmens ir apie 10 gylio duobutė išrausta durpėse ar natūraliame pažemėjime, išklotame žolėmis ir gausiais pilkais pūkais, kuriuos patelė išpeša iš krūtinės ir šonų. Tas pats lizdas dažnai naudojamas keletą metų, tačiau paukščiai vengia lizdų, kuriuose yra praėjusių metų pūkų. Patelės deda 4-6 stambius blyškiai alyvinius arba žalsvus, 69-95 mm ilgio ir 47-58 mm pločio kiaušinius. Per dieną padedamas vienas kiaušinis ir pridengiamas pūkais.
Perėjimas prasideda padėjus paskutinį kiaušinį. Peri tik patelės 25-28 paras. Patinėlis iš pradžių prižiūri lizdą, tačiau vėliau nustoja juo domėtis ir grįžtą į jūrą, nesirūpindamas palikuonimis. Perėjimo pabaigoje patelė nesimaitina. Paukščiukai išsirita per keletą valandų ir pirmąsias dvi dienas laikosi prie lizdo, besimaitindami uodais. Vėliau patelė vadą nusiveda prie jūros, kur jie maitinasi tarp pakrantės akmenų gyvenančiais jūros gyviais. Po dviejų mėnesių jaunikliai dydžiu mažai skiriasi nuo suaugusiųjų ir tampa savarankiškais. 65-75 parų jaunikliai pradeda skraidyti. Paprastosios gagos vidutiniškai gyvena 18 metu.
Mityba
Paprastosios gagos maitinasi moliuskais (dažniausiai midijomis). Svarbią reikšmę jų mityboje užima ir vėžiagyviai, ir kiti jūrų bestuburiai. Kai kada gaudo žuvį. Perėjimo metu patelės maitinasi ir augaliniu maistu: dumbliais, uogomis, sėklomis ir žolių lapais. Maisto paieškos susijusios su nardymu į 2-4 m gylį ir moliuskų paieška jūros dugne. Tačiau kai kada šie paukščiai paneria ir iki 20 m, po vandeniu išbūdami daugiau nei minutę. Maitinasi šviesiuoju paros metu, grupėmis. Po 15-30 minučių nardymo, paprastosios gagos išlipa į krantą, kur pailsi ir virškina maistą. Atšiaurių žiemų metu paprastosios gagos stengiasi taupyti energiją, todėl gaudo stambesnį grobį arba iš vis nesimaitina.
Poliariniuose rajonuose didžiausiais plėšrūnais, kurie medžioja paprastąsias gagas yra baltosios pelėdos ir poliarinės lapės. Piečiau plytinčiuose rajonuose šiuos paukščius medžioja jūriniai ereliai, rudosios lapės ir apuokai. Ypač pavojingas yra dauginimosi periodas: perinti gaga nepalieka lizdo, o išsiritę paukščiukai negali skraidyti ir plaukioti. Todėl gana dažnai tampa plėšrūnų grobiu.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Paprastoji gaga, Kas yra Paprastoji gaga? Ką reiškia Paprastoji gaga?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Somateria mollissimaPaprastoji gaga Somateria mollissima Moksline klasifikacijaKaralyste Gyvunai Animalia Tipas Chordiniai Chordata Klase Pauksciai Aves Burys Zasiniai pauksciai Anseriformes Seima Antiniai Anatidae Gentis Gagos Somateria Rusis Paprastoji gaga Somateria mollissima BinomasSomateria mollissima Linnaeus 1758 Paprastoji gaga Somateria mollissima zasiniu Anseriformes burio paukstis paplites Siaures Europos Rytu Sibiro ir Siaures Amerikos pakrantese Didesniaja gyvenimo dalį praleidzia juroje netoli kranto Lizdus suka arktinese pakrantese Arkties vandenyno salose Ziemoja pietineje isplitimo arealo dalyje Paprastai gyvena didelemis kolonijomis Garseja lengvais siltais ir elastingais pukais kuriais siltinami poliarininku ir alpinistu rubai Todel Siaures Europoje ir Islandijoje paprastuju gagu puku rinkimas yra valstybes kontroliuojama ukine veikla IsvaizdaPaprastoji gaga yra zasies dydzio paukstis su santykinai trumpu kaklu didele galva ir pleisto formos snapu Paprastosios gagos kuno ilgis siekia 50 71 cm sparnu plotis 80 108 cm svoris 1 8 2 9 kg Ryskus spalvu lytinis dimorfizmas Patinu virsutine dalis balta isskyrus juoda deme ant galvos ir pilka pakausį Kai kada krutine puosia svelniai rausvo atspalvio deme Apatine kuno dalis ir sonai juodi su nedidelemis baltomis dememis pauodegio sonuose Snapo spalva priklauso nuo porusio jis gali buti geltonai oranzinis pilkai zalsvas Pateles plunksnos yra pilkai rusvos spalvos su daugybe juodu ir baldu demeliu ypac virsutineje dalyje Snapas zalsvai alyvines spalvos arba rusvai alyvinis tamsesnis nei patino Jaunikliai labai panasus į patele taciau kiek tamsesni ir turi maziau margas plunksnas ElgsenaPaprastosios gagos yra vandens pauksciai todel sausumoje apsistoja tik perejimo metu vaiksto letai neuztikrintai Skraido zemai vos pakilusios virs vandens 55 64 km h greiciu Taciau gerai plaukioja net ir stipraus bangavimo metu Gali pasinerti į 3 20 m gylį Po vandeniu juda pasiirdamos sparnais source source Skleidziami garsai Neziurint į atsiauru klimata paprastosios gagos ilgai isbuna perejimo vietose ir tik uzsalus juros pakrantems pasitraukia toliau į jura Europoje sie pauksciai gyvena sesliai tuo tarpu kitu rajonu pauksciai dalinai migruoja Daugelis siauriniu Rusijos Suomijos Svedijos ir Norvegijos paprastuju gagu ziemos metu įsikuria vakarineje Skandinavijos pusiasalio pakranteje kuri del siltosios pakrantes retai uzsala Dalis paprastuju gagu ziemos metu apsigyvena neuzsalusiose Baltijos ir Siaures juru pakrantese Siauriniu Sibiro pakranciu Aliaskos ir siaures vakaru Kanados paprastosios gagos ziema praleidzia Beringo juroje Komandoro ir Aleutu salose Nemaza siu rajonu gagu ziemoje Aleksandro ir Karalienes Karolinos salose Rytines Siaures Amerikos pakrantes paprastuju gagu populiacija ziemos metu įsikuria Labradoro ir Naujosios Skotijos pusiasaliu pakrantese Parastosios gagos maitinasi juru litoralineje zonoje kur gausu moliusku ir kitu juru dugno gyvunu Lizdus dazniausiai suka uoletuose salose ir juru pakrantese Nuo pakrantes retai nutolsta daugiau nei 500 m Paprastosios gagos monogaminiai pauksciai Peri dazniausia kolonijose paprastai treciaisiais gyvenimo metais Dauguma poru susidaro ziemojimo vietose todel perejimo vieta patele ir patinelis atskrenda kartu dazniausiai antroje balandzio puseje PerejimasKoloniju dydis ir atstumas tarp lizdu labai skiriasi didziausias tankumas yra atvirose uoletose vietose kur viename kvadratiniame metre gali buti 2 3 lizdai Kai kuriose vietose priskaiciuojama tukstanciai pauksciu Tokios kolonijos budingos Islandijai Paprastosios gagos lizdus suka nelygaus pavirsiaus aikstelese taciau vengia staciu skardziu Lizda dazniausiai sudaro 20 25 cm skersmens ir apie 10 gylio duobute israusta durpese ar naturaliame pazemejime isklotame zolemis ir gausiais pilkais pukais kuriuos patele ispesa is krutines ir sonu Tas pats lizdas daznai naudojamas keleta metu taciau pauksciai vengia lizdu kuriuose yra praejusiu metu puku Pateles deda 4 6 stambius blyskiai alyvinius arba zalsvus 69 95 mm ilgio ir 47 58 mm plocio kiausinius Per diena padedamas vienas kiausinis ir pridengiamas pukais Perejimas prasideda padejus paskutinį kiausinį Peri tik pateles 25 28 paras Patinelis is pradziu priziuri lizda taciau veliau nustoja juo dometis ir grįzta į jura nesirupindamas palikuonimis Perejimo pabaigoje patele nesimaitina Pauksciukai issirita per keleta valandu ir pirmasias dvi dienas laikosi prie lizdo besimaitindami uodais Veliau patele vada nusiveda prie juros kur jie maitinasi tarp pakrantes akmenu gyvenanciais juros gyviais Po dvieju menesiu jaunikliai dydziu mazai skiriasi nuo suaugusiuju ir tampa savarankiskais 65 75 paru jaunikliai pradeda skraidyti Paprastosios gagos vidutiniskai gyvena 18 metu MitybaPaprastosios gagos maitinasi moliuskais dazniausiai midijomis Svarbia reiksme ju mityboje uzima ir veziagyviai ir kiti juru bestuburiai Kai kada gaudo zuvį Perejimo metu pateles maitinasi ir augaliniu maistu dumbliais uogomis seklomis ir zoliu lapais Maisto paieskos susijusios su nardymu į 2 4 m gylį ir moliusku paieska juros dugne Taciau kai kada sie pauksciai paneria ir iki 20 m po vandeniu isbudami daugiau nei minute Maitinasi sviesiuoju paros metu grupemis Po 15 30 minuciu nardymo paprastosios gagos islipa į kranta kur pailsi ir virskina maista Atsiauriu ziemu metu paprastosios gagos stengiasi taupyti energija todel gaudo stambesnį grobį arba is vis nesimaitina Poliariniuose rajonuose didziausiais plesrunais kurie medzioja paprastasias gagas yra baltosios peledos ir poliarines lapes Pieciau plytinciuose rajonuose siuos paukscius medzioja juriniai ereliai rudosios lapes ir apuokai Ypac pavojingas yra dauginimosi periodas perinti gaga nepalieka lizdo o issirite pauksciukai negali skraidyti ir plaukioti Todel gana daznai tampa plesrunu grobiu Vikiteka Paprastoji gaga vaizdine ir garsine medziaga