Sardinių migracija

Sardinių migracija – natūralus reiškinys, vykstantis nuo gegužės pabaigos iki liepos pabaigos Pietų Afrikos Respublikos pietryčių pakrantėje, kur vėsiuose vandenyse Aguljaso dubumoje prie Adatos kyšulio neršia sardinės (). Susibūrusios į milžiniškus, vieningai judančius , jos plaukia į šiaurę išilgai Rytų Kyšulio ir Kvazulu-Natalio provincijų krantų ir po Durbano patenka į vandenyną. Šio gamtos reiškinio stebėjimas populiarus tarp nardymo entuziastų.

Milijonai žuvų pradeda migruoti kartu su šalto vandens masių judėjimu į šiaurę nuo Adatos kyšulio link Mozambiko krantų, o paskui į rytus, į Indijos vandenyną. Apskaičiuota, kad migruojančių sardinių biomasė gali būti palyginama su didžiąja antilopių gnu migracija Rytų Afrikoje. Apie reiškinio prigimtį mažai žinoma. Manoma, kad vandens temperatūra turi nukristi žemiau 21 °C, kad prasidėtų migracija. Ir jei taip neatsitinka, tai šaltamėgės sardinės lieka vėsiuose pietiniuose vandenyse, kaip tai nutiko 2003 m.

Žuvų guotų dydis yra daugiau nei 7 km ilgio, 1,5 km pločio ir 30 m gylio, todėl procesą galima stebėti tiek iš lėktuvo, tiek nuo kranto. Dėl daugybės migruojančių sardinių gali jomis maitintis iki soties. Iškilus pavojui, sardinės susitelkia į būrius. Tai jų instinktyvus elgesys, nes didesnė tikimybė, kad plėšrūnai suės greičiau pavienę žuvį, o ne esančią būryje. Sardinės apie 10 min. laikosi susispietusios 10-20 m skersmens kamuoliuose.

Delfinai ( ir ), kurių priskaičiuojama 18 tūkst., išnaudoja tokį sardinių elgesį. Iš pagrindinio tunto į kamuolį susibūrusią sardinių grupę jie atskiria ir pakelia arčiau vandens paviršiaus, kur jas suėda. Galimybe sočiai paėsti pasinaudoja ir Pietų Afrikos jūrų lokys, rykliai (, , kūjaryklis, bukasnukis, didysis baltasis) bei kitos plėšriosios žuvys ir net banginiai (Braido ruožuotis). Tarp paukščių – , kormoraniniai, žuvėdriniai ir kiriniai.

Šaltiniai

1. „Migration of Sardines“ (anglų). The Sardine Run. Suarchyvuotas originalas 2012-04-14. Nuoroda tikrinta 2010-01-08.
2. Harding, Ben (2004 m. rugpjūčio 30 d.). „Marine Scientists Scratch Heads Over Sardines“ (anglų). Florida Museum of Natural History. Suarchyvuotas originalas 2004-09-25. Nuoroda tikrinta 2010-01-08.
3. „The Greatest Shoal on Earth“ (anglų). sardinerun.co.za. 31 May 2008. Suarchyvuota iš originalo 2012-04-14. Nuoroda tikrinta 2010-01-08.
4. „The largest sardine run predator makes an appearance“. earth-touch.com. 2009-06-30. Suarchyvuotas originalas 2012-04-14. Nuoroda tikrinta 2010-01-08.

Nuorodos

• Sardinės. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XX (Rėv-Sal). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011
• „The great sardine run: dolphins, sharks, whales and birds competing underwater for fish“. telegraph.co.uk. Suarchyvuota iš originalo 2012-04-14. Nuoroda tikrinta 2010-01-08.