Tyrthankara

Tyrthankara (skr. तीर्थंकर = IAST: tīrthaṅkara- 'brastų statytojas') – džainizme vadinamas išganytojas, kuriam yra pavykę įveikti atgimimų srautą (samsarą) ir kurio keliu gali sekti kiti džainai. Mahavyra, gyvenęs ~VI a. pr. m. e. džainų laikomas paskutiniuoju tyrthankara. Pasak tradicijos, 250 metų prieš Mahavyrą gyveno kitas tyrthankara . Ankstesni džainų minimi tyrthankaros greičiausiai yra mitiniai.

Pasak džainų kosmologijos, kiekvieno eono (jugos) metu gimsta 24 tyrthankaros, tačiau pirmieji iš jų yra milžinai, o paskesni, laikams prastėjant, vis mažesni ir pasirodo vis dažniau.

Mene tyrtankaros vaizduojami arba tvirtai stovintys, vadinamąja kajotsargos („kūno atmetimo“) asana, arba sėdintys lotoso poza (dhjanamudra) liūto soste. Šie vaizdiniai dažniausiai iškalami marmure, liejami iš metalo, kad šaltos medžiagos pabrėžtų atsiribojimo nuo gyvenimo esmę. Kadangi tyrthankaros yra tobulos būtybės, vieni nuo kitų mene jie mažai tesiskiria, atskiriami tik pagal spalvas ir simbolius. Tyrthankarų vardai prisisapnavę jų motinoms arba kitaip susiję su jų gimimo aplinkybėmis.

Tyrthankarų atvaizdai (mūrčiai) nėra maldų ir atnašavimų objektas, kaip dievai, o gerbiami kaip tobulos būtybės, kupinos aukščiausių dorybių ir tarnauja kaip sektini pavyzdžiai.

24 tyrthankaros

Išskiriami šie 24 tyrthankaros (eilės tvarka):

1. Rišabhanatha („viešpats bulius“) arba Adinatha („pirmasis viešpats“), ženklas – bulius, spalva – auksinė;
2. Adžita („nenugalimasis“), ženklas – dramblys, spalva – auksinė;
3. Šambhava („laimusis“), ženklas – žirgas, spalva – auksinė;
4. Abhinandana („pašlovintasis“), ženklas – beždžionė, spalva – auksinė;
5. Sumatis („Išmintingasis“), ženklas – garnys, spalva – auksinė;
6. Padmaprabha („lotoso spindesys“), ženklas – lotosas, spalva – raudona;
7. Suparšva („gražiai sudėtas“), ženklas – svastika, spalva – auksinė;
8. Čandraprabha („mėnulio spindesys“), ženklas – mėnulis, spalva – balta;
9. Suvidhis („teisingų poelgių“) arba Pušpadanta („žiedadantis“), ženklas – delfinas arba makara, spalva – balta;
10. Šytala („šaltumas“), ženklas – , spalva – auksinė;
11. Šrejamša („gerasis“), ženklas – raganosis, spalva – auksinė;
12. Vasupūdžja („kuriam aukojamos gerybės“), ženklas – buivolas, spalva – raudona;
13. Vimala („bedėmis, tyras“), ženklas – šernas, spalva – auksinė;
14. Ananta („begalinis“), ženklas – erelis (pasak digambarų – avinas arba šernas), spalva – auksinė;
15. Dharma („priedermė“), ženklas – žaibas, spalva – auksinė;
16. Šantis („rimtis“), ženklas – antilopė arba elnias, spalva – auksinė;
17. Kunthus (neaiškios kilmės vardas), ženklas – ožys, spalva – auksinė;
18. Ara („laiko matmuo“), ženklas – nandjavarta (tokia išpuošta svastika, pasak digambarų – žuvis), spalva – auksinė;
19. Malis („imtynininkas“), ženklas – ąsotis, spalva – mėlyna;
20. Suvrata arba Munisuvrata („teisingų įžadų munis“), ženklas – vėžlys, spalva – juoda;
21. Namis („nusilenkimas“) arba Niminas („mirksintis akimis“), ženklas – mėlynas lotosas, spalva – auksinė;
22. Nemis arba Arištanemis („kurio ratlankis nepažeistas“), ženklas – kriauklė, spalva – juoda;
23. Paršvanatha („viešpats gyvatė“) ženklas – gyvatė, spalva – žalia;
24. Vardhamana („besiplėtojantis“), vėliau pavadintas Mahavyra („didžiavyris“), ženklas – liūtas, spalva – auksinė.

Šaltiniai

1. Tirthankara. Encyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.