Stara Liubovnia svk Stará Ľubovňa šiaurės Slovakijos miestas vienas seniausių ir svarbiausių Spišo regione 15 km į pietu
Stara Liubovnia

Stara Liubovnia (svk. Stará Ľubovňa) – šiaurės Slovakijos miestas, vienas seniausių ir svarbiausių Spišo regione, 15 km į pietus nuo Lenkijos pasienio, prie Poprado upės. Administracinis (Okres Stará Ľubovňa) centras Prešovo krašte. Gyvena 16,4 tūkst. žmonių.
Stara Liubovnia svk. Stará Ľubovňa | |
---|---|
Liubovnios pilis | |
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
Valstybė | Slovakija |
Kraštas | Prešovo kraštas |
Apygarda | |
Įkūrimo data | 1292 (miestas nuo 1364) |
Gyventojų | 16 363 |
Plotas | 30,8 km² |
Tankumas | 531 žm./km² |
Altitudė | 545 m |
Pašto kodas | 064 01 |
Tinklalapis | www.staralubovna.sk |
Vikiteka | Stara Liubovnia |
Istorija
Stara Liubovnia pirmą kartą paminėta 1292 m. Vengrijos karalystės kronikose. Buvo vienu iš administracinių karalystės regionų (Comitatus Scepusiensis). XIII a. pabaigoje pastatyta pilis – pasienio tvirtovė prie prekybos kelio, vedančio į Lenkiją. 1364 m. Vengrijos karalius suteikė miesto teises. Po 1412 m. lapkričio 8 d. susitarimo (Treaty of Lubowla) tarp Zigmanto Liuksemburgiečio ir Jogailos perduotas kartu su kitais Spišo miestais valdyti Lenkijai. Po 1772 m. įvykusio ATR padalijimo atiteko Austrijai-Vengrijai.
Sportas
Futbolas
- MFK Stará Ľubovňa – futbolo klubas.
- „Štadión Stará Ľubovňa“ futbolo stadionas.
Turizmas
Stara Liubovnia garsėja savo pilimi (Ľubovniansky hrad), senomis bažnyčiomis, etnografijos ir kultūros muziejumi atvirame lauke. Kiekvieną rugsėjį organizuojamos tradicinės amatininkų mugės.
Miestai partneriai
- Vsetynas, Čekija
- Naujasis Sončas, Lenkija
- Polanecas, Lenkija
- , Lenkija
- Mušyna, Lenkija
- , Ukraina
- Balčikas, Bulgarija
Galerija
- Pagrindinė aikštė
- Graikų katalikų bažnyčia
- Liubovnios pilis
- Vaizdas iš pilies
- Muziejus atvirame lauke
Nuorodos
- Oficiali svetainė (slovakų k.)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Stara Liubovnia, Kas yra Stara Liubovnia? Ką reiškia Stara Liubovnia?
Stara Liubovnia svk Stara Ľubovna siaures Slovakijos miestas vienas seniausiu ir svarbiausiu Spiso regione 15 km į pietus nuo Lenkijos pasienio prie Poprado upes Administracinis Okres Stara Ľubovna centras Presovo kraste Gyvena 16 4 tukst zmoniu Stara Liubovnia svk Stara Ľubovna Liubovnios pilisStara Liubovnia49 19 0 s pl 20 41 0 r ilg 49 31667 s pl 20 68333 r ilg 49 31667 20 68333 Stara Liubovnia Laiko juosta UTC 1 vasaros UTC 2 Valstybe SlovakijaKrastas Presovo krastasApygardaĮkurimo data 1292 miestas nuo 1364 Gyventoju 2005 16 363Plotas 30 8 km Tankumas 2005 531 zm km Altitude 545 mPasto kodas 064 01Tinklalapis www staralubovna skVikiteka Stara LiubovniaIstorijaStara Liubovnia pirma karta pamineta 1292 m Vengrijos karalystes kronikose Buvo vienu is administraciniu karalystes regionu Comitatus Scepusiensis XIII a pabaigoje pastatyta pilis pasienio tvirtove prie prekybos kelio vedancio į Lenkija 1364 m Vengrijos karalius suteike miesto teises Po 1412 m lapkricio 8 d susitarimo Treaty of Lubowla tarp Zigmanto Liuksemburgiecio ir Jogailos perduotas kartu su kitais Spiso miestais valdyti Lenkijai Po 1772 m įvykusio ATR padalijimo atiteko Austrijai Vengrijai SportasFutbolas MFK Stara Ľubovna futbolo klubas Stadion Stara Ľubovna futbolo stadionas TurizmasStara Liubovnia garseja savo pilimi Ľubovniansky hrad senomis baznyciomis etnografijos ir kulturos muziejumi atvirame lauke Kiekviena rugsejį organizuojamos tradicines amatininku muges Miestai partneriaiVsetynas Cekija Naujasis Soncas Lenkija Polanecas Lenkija Lenkija Musyna Lenkija Ukraina Balcikas BulgarijaGalerijaPagrindine aikste Graiku kataliku baznycia Liubovnios pilis Vaizdas is pilies Muziejus atvirame laukeNuorodosOficiali svetaine slovaku k