Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Gyvūnų kalba gyvūnų būdų keistis informacija visuma Staugiantis vilkas Pasak ilgą laiką terminas buvęs sąlygiškas ir bio
Gyvūnų kalba
Gyvūnų kalba – gyvūnų būdų keistis informacija visuma.
Pasak , ilgą laiką terminas buvęs sąlygiškas ir biologų rašytas kabutėse, tačiau , , , R. Biusnelio, , , ir kitų mokslininkų darbai tokį supratimą pakeitė.
Gyvūnų kalba aprėpia daug ryšių kanalų – regą, uoslę, klausą. Svarbiausia tokios kalbos ypatybė yra perteikiamos emocijos. Gyvūnų kalbos elementai perteikia tokius išraiškingus pranešimus, kaip „Dėmesio!“, „Pavojus!“, „Gelbėkitės!“, „Saugokitės!“, „Eik šalin!“. Kitas svarbus gyvūnų kalbos bruožas – signalų abėcėlės priklausymas nuo padėties. Dauguma gyvūnų savo abėcėlėje turi tik 10–20 garsinių signalų, tačiau juos naudodami perduoda žymiai daugiau informacijos, žiūrint, kokia situacija. Daugumos signalų reikšmė yra tikėtina, nelygu, kokia padėtis. Šiuo atžvilgiu gyvūnų kalba panaši į žmonių emocinę kalbą. Vis dėlto gyvūnų kalbos signalai visada labai tikslūs ir praneša tam tikras aplinkybes arba būsenas. Tuo ji labiausiai skiriasi nuo žmonių kalbos.
Ryšių kanalai
Pozų ir kūno judesių kalba
Keičiantis informacija svarbus vaidmuo tenka „pozų ir kūno judesių kalbai“, o pačioje kalboje – uodegai ir ausims. Daugybė jų padėčių kalba apie subtilesnes šeimininko nuotaikas ir ketinimus. Ši kalbos atmaina reikšminga taip pat ir nemažai daliai nariuotakojų rūšių. Pozų ir kūno judesių kalba grįsti bičių šokiai.
Kvapų kalba
Svarbiausias gyvūnų kalbos elementas – kvapai. Dauguma rūšių turi specialias kvapo liaukas, išskiriančias tam tikrai rūšiai specifines stipriai kvepiančias medžiagas, kurias gyvūnai palieka savo buvimo vietose ir taip žymi savo teritorijos ribas.
Garsų kalba
„Garsų kalba“ daugeliu atžvilgių pranašesnė už kitas dvi. Ji leidžia gyvūnams bendrauti vieniems kitų nematant (o to reikia pozų ir kūno judesių kalboje) arba esant toli vieniems nuo kitų. Paukščiams garsiniai signalai leidžia bendrauti tankumynuose, nors vieni kitų jie matyti negali.
Žuvų kalba
Žuvys nėra „nebylios“: stauridės skleidžia į lojimą panašius garsus, (Pogonias cromis) – būgnų bampsėjimą, o jūrinės vėgėlės moka įspūdingai murkti ir kriuksėti. Jūrgaidžiai iškilus pavojui paleidžia kudakuojamų garsų pliūpsnį ir prie jų prisideda kitos nuo priešo sprunkančios žuvys.
Žuvys neturi balso klosčių, todėl jos girgždina , žiaunas, griežia dantimis, spragsi kauliukais. Tam tikros rūšys bendrauja elektros impulsais.
Be to, kai kurių jūros žuvų garsai labai stiprūs ir Antrajame pasauliniame kare priversdavo sprogti akustines minas. Ukajalio upėje (Amazonės intake) žuvys tiesiog gieda.
žuvų žodyne išskiria tris agresyvių signalų tipus:
- grasinimas – stipriojo silpnesniajam siunčiamas įspėjimas;
- įspėjimas – silpnesniojo perduodama stipresniajam;
- karo šūksnis – naudojama peštynėse.
Taip pat pasitelkiamas kiekvienai rūšiai kitoks pavojaus signalas. Labai įvairūs žuvų neršto garsai, viliodami pateles į nerštavietes juos skleidžia patinai; šie garsai paprastai sklinda toli.
Paukščių kalba
Garsiniai signalai paukščių gyvenime išskirtinai svarbūs. Jie padeda apsaugoti savo teritoriją nuo įsibrovėlių (t. y. iš esmės apsaugo maisto išteklius), privilioti patelę siekiant susilaukti palikuonių, išgelbėti gentainius ir vaikus nuo gresiančio pavojaus. Paukščių kalboje suskaičiuota dešimtys garsinių signalų (nelaimės, įspėjimo, maisto, asistavimo, poravimosi, agresijos, būrio, lizdo sukimo ir t. t.).
Plėšrieji paukščiai (ereliai, pelėdos) pranešdami apie pavojų dažnai tarškina snapu. Baltajam gandrui šie garsai iš esmės pakeitė naudojimąsi balsu. Garsai taip pat gali sklisti nuo vėjo vibruojant vairuojamosioms uodegos plunksnoms (pavyzdžiui, tokiu būdu perkūno oželio išgautas garsas primena ožiuko mekenimą) arba plakant sparnais.
Kartais paukščių giesmės turi įvairią prasmę, kito paukščio suprantamą priklausomai nuo aplinkybių. Dauginimosi laikotarpiu ta pati giesmė gali reikšti patelės viliojimą, o perint – kad teritorija užimta. Kaip signalas naudojami ne visi giesmės elementai; neretai papildomos frazės rodo paukščio saviraišką.
Plėšrūnų kalba
Hienoms, vilkams, šakalams ir kitiems bendruomeniniams gyvūnams būdingas chorinis (grupinis) staugimas.
Beždžionių kalba
Beždžionių balso garsų emocinė prasmė iš esmės sutampa su žmonių. Beždžionių kalboje taip pat vartojama daug garsinių elementų, pagal skambesį panašių į fonetinius žmonių kalbos elementus.
Išmokyti beždžiones žmonių kalbos nepavyko, tačiau ne dėl to, kad beždžionių per žemas intelektas, o dėl to, kad jų kalbos padargai (taip pat ir pastarųjų valdymo centrai smegenyse) yra kitokios sandaros ir nepritaikyti tarti sudėtingų žmogiškos kalbos garsų junginių. Vis dėlto beždžionės gali išmokti vaizdinių signalų (pavyzdžiui, gestų kalbos), kaip kad šimpanzė .
Vošo užaugino amerikiečių zoopsichologai sutuoktiniai bei Gardneriai ir per keletą mėnesių ji išmoko ne vieną dešimtį žodinių ženklų, o vėliau – maždaug 300. Savo žodyno ištekliais ji naudojosi kūrybingai, pavyzdžiui, norą atidaryti šaldytuvą ir paėsti reiškė tokiais ženklais: „atidaryti šaltąją dėžę – ėsti – gerti“. Daugybę frazių buvo sudariusi pati Vošo, pavyzdžiui, „duok man kutenimą“ 'pakutenk mane'. Nepalankumas kitiems buvo reiškiamas žodžiu „purvinas“. Antį Vošo buvo linkusi vadinti „paukštis-vanduo“, o ne tam skirtu žodžiu.
Pirmasis Vošo jauniklis mirė netrukus po gimimo. Motina ilgai prie jo tupėjo, ženklais „mažyli“, „mažyli“ kalbindama ir laukdama atsakymo. Po neilgo laiko ji atsivedė kitą jauniklį Sekvoją, kurį, eksperimentuotojų sumanymu, Vošo turėjo išmokyti gestų kalbos.
Gorila , amerikiečių tyrėjos mokoma , netruko išmokti 375 ženklus ir jų pagalba išsakydavo ne tik buitinius poreikius, bet ir sudėtingus išgyvenimus bei emocijas. Ji žinojo tokias abstrakčias sąvokas, kaip „nuobodulys“, „įsivaizdavimas“, praėjęs ir būsimas laikas.
(1917–2010) ir sukūrė dirbtinę gestų kalbą , skirtą primatams bendrauti su žmonėmis. (1970–2016, pirmoji jerkišo vartotoja), kompiuteriu išmokusi apie 60 šios kalbos leksigramų, naudodamasi klaviatūra mokėjo sudaryti frazes, kad paprašytų įjungti kino projektorių norėdama pažiūrėti filmą apie beždžionių gyvenimą, arba įjungti magnetofoną ir t. t. Beždžionės sumaniai naudojasi savo žodyno ištekliais.
Šimpanzė Sara iš plastikinių figūrų-žodžių sudėliodavo sakinius „kiniškai“ – iš viršaus į apačią.
Grupinis staugimas būdingas ir beždžionėms. 1974 m. Frankfurto zoologijos sode dvi siamangų poros (du patinai ir dvi patelės) labai mėgo „dainuoti“ keturiese.
Banginių kalba
Banginiai (tarp jų ir delfinai) pasižymi labai sudėtinga kalba, išgaunama tam tikro dažnio ir sekų pliaukšėjimais liežuviu, kurie vadinami kodais. Šie kodai sklinda po vandeniu šimtus metrų. Nustatyta, kad kašalotai naudoja bent 150 skirtingų kodų. Kašalotų skleidžiami balso garsai šiek tiek primena žmonių kalbos fonemas p, æ, l ir ə. Banginiai ne tik pliaukši, spragsi liežuviu ar švilpčioja – jie skleidžia melodingus pratisus garsus, vadinamus „banginių dainavimu“.
Banginių kalba nėra paveldima, jos išmokstama iš vyresniųjų. Kašalotai gyvena bendruomenėmis ir jų kalba gali skirtis priklausomai nuo gyvenamosios teritorijos (vandens plotų), taigi egzistuoja banginių kalbos ar tarmės. Be keleto signalų, kol kas banginių kalbos iššifruoti nėra pavykę, tačiau užfiksuota dviejų delfinų vienas kitam siunčiamų švilpčiojimų ir spragtelėjimų seka, panaši į žmonių bendravimą sakiniais ir žodžiais, nes delfinai vienas kito nepertraukinėjo.
Išnašos
- Морозов 1987, pp. 13–14.
- Морозов 1987, pp. 15–17.
- И. И. Акимушкин (1985). „Брачные церемонии у насекомых“. Проблемы этологии. Москва: Молодая гвардия. Nuoroda tikrinta 2025-04-27.
{{cite book}}:|website=ignoruotas (pagalba) - Морозов.
- Морозов 1987, pp. 26–30.
- „10 faktų apie žuvis, kurie nustebins: po to, ką sužinosite, apie jas imsite galvoti visai kitaip“. delfi.lt. Delfi. 2023-02-24. Nuoroda tikrinta 2025-04-26.
- Алексеев 1997, p. 111.
- Морозов 1987, pp. 70–75.
- Морозов 1987, pp. 66–70.
- Морозов 1987, pp. 54–59.
- Морозов 1987, pp. 20–26.
- Морозов 1987, pp. 49–53.
- „Mokslininkai: netrukus galbūt sugebėsime pasikalbėti su banginiais“. lrt.lt. LRT. 2024-08-04. Nuoroda tikrinta 2025-04-26.
- „Pagaliau įminta mįslė, kaip banginiai „dainuoja““. kauno.diena.lt. Kauno diena. 2024-02-23. Nuoroda tikrinta 2025-04-26.
- „6 metus tyrė banginių kalbą ir išsiaiškino labai įdomių faktų“. lrytas.lt. Lietuvos rytas. 2016-02-29. Nuoroda tikrinta 2025-04-26.
- „Mokslininkai analizuoja delfinų „kalbą““. 15min.lt. 15min. 2017-05-05. Nuoroda tikrinta 2025-04-26.
Literatūra
- Морозов, В. П. (1987). Занимательная биоакустика (2 leid.). М.: Знание.
- Алексеев, В. А. (1997). 300 вопросов и ответов о животных. Ярославль: Академия развития. ISBN 5-7797-0039-7.
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Gyvūnų kalba, Kas yra Gyvūnų kalba? Ką reiškia Gyvūnų kalba?
Gyvunu kalba gyvunu budu keistis informacija visuma Staugiantis vilkas Pasak ilga laika terminas buves salygiskas ir biologu rasytas kabutese taciau R Biusnelio ir kitu mokslininku darbai tokį supratima pakeite Gyvunu kalba aprepia daug rysiu kanalu rega uosle klausa Svarbiausia tokios kalbos ypatybe yra perteikiamos emocijos Gyvunu kalbos elementai perteikia tokius israiskingus pranesimus kaip Demesio Pavojus Gelbekites Saugokites Eik salin Kitas svarbus gyvunu kalbos bruozas signalu abeceles priklausymas nuo padeties Dauguma gyvunu savo abeceleje turi tik 10 20 garsiniu signalu taciau juos naudodami perduoda zymiai daugiau informacijos ziurint kokia situacija Daugumos signalu reiksme yra tiketina nelygu kokia padetis Siuo atzvilgiu gyvunu kalba panasi į zmoniu emocine kalba Vis delto gyvunu kalbos signalai visada labai tikslus ir pranesa tam tikras aplinkybes arba busenas Tuo ji labiausiai skiriasi nuo zmoniu kalbos Rysiu kanalaiPozu ir kuno judesiu kalba source source source source source source Azijines tamsesnis pilvelis ir europines raudonai pazymetos meduneses bites mokosi vienos kitu sokio tarmiu Keiciantis informacija svarbus vaidmuo tenka pozu ir kuno judesiu kalbai o pacioje kalboje uodegai ir ausims Daugybe ju padeciu kalba apie subtilesnes seimininko nuotaikas ir ketinimus Si kalbos atmaina reiksminga taip pat ir nemazai daliai nariuotakoju rusiu Pozu ir kuno judesiu kalba grįsti biciu sokiai Kvapu kalba Svarbiausias gyvunu kalbos elementas kvapai Dauguma rusiu turi specialias kvapo liaukas isskiriancias tam tikrai rusiai specifines stipriai kvepiancias medziagas kurias gyvunai palieka savo buvimo vietose ir taip zymi savo teritorijos ribas Garsu kalba Garsu kalba daugeliu atzvilgiu pranasesne uz kitas dvi Ji leidzia gyvunams bendrauti vieniems kitu nematant o to reikia pozu ir kuno judesiu kalboje arba esant toli vieniems nuo kitu Pauksciams garsiniai signalai leidzia bendrauti tankumynuose nors vieni kitu jie matyti negali Zuvu kalbaJurgaidis dryzuotasis dygliuoklis Chelidonichthys lastoviza Zuvys nera nebylios staurides skleidzia į lojima panasius garsus Pogonias cromis bugnu bampsejima o jurines vegeles moka įspudingai murkti ir kriukseti Jurgaidziai iskilus pavojui paleidzia kudakuojamu garsu pliupsnį ir prie ju prisideda kitos nuo prieso sprunkancios zuvys Zuvys neturi balso klosciu todel jos girgzdina ziaunas griezia dantimis spragsi kauliukais Tam tikros rusys bendrauja elektros impulsais Be to kai kuriu juros zuvu garsai labai stiprus ir Antrajame pasauliniame kare priversdavo sprogti akustines minas Ukajalio upeje Amazones intake zuvys tiesiog gieda zuvu zodyne isskiria tris agresyviu signalu tipus grasinimas stipriojo silpnesniajam siunciamas įspejimas įspejimas silpnesniojo perduodama stipresniajam karo suksnis naudojama pestynese Taip pat pasitelkiamas kiekvienai rusiai kitoks pavojaus signalas Labai įvairus zuvu nersto garsai viliodami pateles į nerstavietes juos skleidzia patinai sie garsai paprastai sklinda toli Pauksciu kalbaGarsiniai signalai pauksciu gyvenime isskirtinai svarbus Jie padeda apsaugoti savo teritorija nuo įsibroveliu t y is esmes apsaugo maisto isteklius privilioti patele siekiant susilaukti palikuoniu isgelbeti gentainius ir vaikus nuo gresiancio pavojaus Pauksciu kalboje suskaiciuota desimtys garsiniu signalu nelaimes įspejimo maisto asistavimo poravimosi agresijos burio lizdo sukimo ir t t Plesrieji pauksciai ereliai peledos pranesdami apie pavoju daznai tarskina snapu Baltajam gandrui sie garsai is esmes pakeite naudojimasi balsu Garsai taip pat gali sklisti nuo vejo vibruojant vairuojamosioms uodegos plunksnoms pavyzdziui tokiu budu perkuno ozelio isgautas garsas primena oziuko mekenima arba plakant sparnais Kartais pauksciu giesmes turi įvairia prasme kito paukscio suprantama priklausomai nuo aplinkybiu Dauginimosi laikotarpiu ta pati giesme gali reiksti pateles viliojima o perint kad teritorija uzimta Kaip signalas naudojami ne visi giesmes elementai neretai papildomos frazes rodo paukscio saviraiska Plesrunu kalbaHienoms vilkams sakalams ir kitiems bendruomeniniams gyvunams budingas chorinis grupinis staugimas Bezdzioniu kalbaGorila Koko 1971 2018 Bezdzioniu balso garsu emocine prasme is esmes sutampa su zmoniu Bezdzioniu kalboje taip pat vartojama daug garsiniu elementu pagal skambesį panasiu į fonetinius zmoniu kalbos elementus Ismokyti bezdziones zmoniu kalbos nepavyko taciau ne del to kad bezdzioniu per zemas intelektas o del to kad ju kalbos padargai taip pat ir pastaruju valdymo centrai smegenyse yra kitokios sandaros ir nepritaikyti tarti sudetingu zmogiskos kalbos garsu junginiu Vis delto bezdziones gali ismokti vaizdiniu signalu pavyzdziui gestu kalbos kaip kad simpanze Voso uzaugino amerikieciu zoopsichologai sutuoktiniai bei Gardneriai ir per keleta menesiu ji ismoko ne viena desimtį zodiniu zenklu o veliau mazdaug 300 Savo zodyno istekliais ji naudojosi kurybingai pavyzdziui nora atidaryti saldytuva ir paesti reiske tokiais zenklais atidaryti saltaja deze esti gerti Daugybe fraziu buvo sudariusi pati Voso pavyzdziui duok man kutenima pakutenk mane Nepalankumas kitiems buvo reiskiamas zodziu purvinas Antį Voso buvo linkusi vadinti paukstis vanduo o ne tam skirtu zodziu Pirmasis Voso jauniklis mire netrukus po gimimo Motina ilgai prie jo tupejo zenklais mazyli mazyli kalbindama ir laukdama atsakymo Po neilgo laiko ji atsivede kita jauniklį Sekvoja kurį eksperimentuotoju sumanymu Voso turejo ismokyti gestu kalbos Gorila amerikieciu tyrejos mokoma netruko ismokti 375 zenklus ir ju pagalba issakydavo ne tik buitinius poreikius bet ir sudetingus isgyvenimus bei emocijas Ji zinojo tokias abstrakcias savokas kaip nuobodulys įsivaizdavimas praejes ir busimas laikas 1917 2010 ir sukure dirbtine gestu kalba skirta primatams bendrauti su zmonemis 1970 2016 pirmoji jerkiso vartotoja kompiuteriu ismokusi apie 60 sios kalbos leksigramu naudodamasi klaviatura mokejo sudaryti frazes kad paprasytu įjungti kino projektoriu noredama paziureti filma apie bezdzioniu gyvenima arba įjungti magnetofona ir t t Bezdziones sumaniai naudojasi savo zodyno istekliais Simpanze Sara is plastikiniu figuru zodziu sudeliodavo sakinius kiniskai is virsaus į apacia Grupinis staugimas budingas ir bezdzionems 1974 m Frankfurto zoologijos sode dvi siamangu poros du patinai ir dvi pateles labai mego dainuoti keturiese Banginiu kalbaKuprotasis banginis source source Akustinis kuprotojo banginio signalas Banginiai tarp ju ir delfinai pasizymi labai sudetinga kalba isgaunama tam tikro daznio ir seku pliauksejimais liezuviu kurie vadinami kodais Sie kodai sklinda po vandeniu simtus metru Nustatyta kad kasalotai naudoja bent 150 skirtingu kodu Kasalotu skleidziami balso garsai siek tiek primena zmoniu kalbos fonemas p ae l ir e Banginiai ne tik pliauksi spragsi liezuviu ar svilpcioja jie skleidzia melodingus pratisus garsus vadinamus banginiu dainavimu Banginiu kalba nera paveldima jos ismokstama is vyresniuju Kasalotai gyvena bendruomenemis ir ju kalba gali skirtis priklausomai nuo gyvenamosios teritorijos vandens plotu taigi egzistuoja banginiu kalbos ar tarmes Be keleto signalu kol kas banginiu kalbos issifruoti nera pavyke taciau uzfiksuota dvieju delfinu vienas kitam siunciamu svilpciojimu ir spragtelejimu seka panasi į zmoniu bendravima sakiniais ir zodziais nes delfinai vienas kito nepertraukinejo IsnasosMorozov 1987 pp 13 14 Morozov 1987 pp 15 17 I I Akimushkin 1985 Brachnye ceremonii u nasekomyh Problemy etologii Moskva Molodaya gvardiya Nuoroda tikrinta 2025 04 27 a href wiki C5 A0ablonas Cite book title Sablonas Cite book cite book a website ignoruotas pagalba Morozov sfn error no target CITEREFMorozov Morozov 1987 pp 26 30 10 faktu apie zuvis kurie nustebins po to ka suzinosite apie jas imsite galvoti visai kitaip delfi lt Delfi 2023 02 24 Nuoroda tikrinta 2025 04 26 Alekseev 1997 p 111 Morozov 1987 pp 70 75 Morozov 1987 pp 66 70 Morozov 1987 pp 54 59 Morozov 1987 pp 20 26 Morozov 1987 pp 49 53 Mokslininkai netrukus galbut sugebesime pasikalbeti su banginiais lrt lt LRT 2024 08 04 Nuoroda tikrinta 2025 04 26 Pagaliau įminta mįsle kaip banginiai dainuoja kauno diena lt Kauno diena 2024 02 23 Nuoroda tikrinta 2025 04 26 6 metus tyre banginiu kalba ir issiaiskino labai įdomiu faktu lrytas lt Lietuvos rytas 2016 02 29 Nuoroda tikrinta 2025 04 26 Mokslininkai analizuoja delfinu kalba 15min lt 15min 2017 05 05 Nuoroda tikrinta 2025 04 26 LiteraturaMorozov V P 1987 Zanimatelnaya bioakustika 2 leid M Znanie Alekseev V A 1997 300 voprosov i otvetov o zhivotnyh Yaroslavl Akademiya razvitiya ISBN 5 7797 0039 7 Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu