Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Dryopteris cristataSkiauterinis papartis Dryopteris cristata Mokslinė klasifikacijaKaralystė Augalai Plantae Skyrius Šer
Skiauterinis papartis
| Dryopteris cristata | ||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Skiauterinis papartis (Dryopteris cristata) | ||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||
|
Skiauterinis papartis (Dryopteris cristata) – papartinių (Dryopteridaceae) šeimos augalas, priklausantis sporinių induočių grupei. Randamas pelkėse, tarpinėse pelkėse, pelkiniuose juodalksnynuose ir miškuose. Auga ant kupstų, aplink medžius ar jų kelmus. Siauros ekologinės amplitudės augalas. Dažnas.
Morfologija
Šakniastiebis kyla arba besidriekia. Lapai gali išaugti iki 0,1–0,7 m. 0,05 – 0,15 m pločio. Lapalakštis perpus ilgesnis už lapkotį, jį apaugę rusvi plėviškis žvynai, jis yra odiškas, standus, gelsvai žalias, vieną arba du kartus plunksniškai suskaldytas, dukart suskaldytas pasitaiko rečiau. Lapalakšis pailgai lacentiškas, turi 13–20 segmentų poras. Kraštai būna dantyti, o dantelių viršūnės turi standžius šerelius. Viršutinėje lapalakščio pusėje ryškios vagelėse išsidėsčiusios gyslelės. Lapalakštis 2,5–4 kartus ilgesnis už jo plotį. Šviesiai žalios spalvos. Vegetatyviniai ir sporifikuojantys lapai skiriasi vienas nuo kito. Sporifikuojantys yra didesni, gali siekti iki 1 m aukštį, lapkotis tvirtesnis, vienodo ilgio su lapalakščiu. Segmentų pora esantį apačioje trumpa, plačiai trikampiška, paprastai nutolusi nuo kitų, ant jos sorų nėra. Sporifikuojantys lapai dažnu atveju persisukę sorais viršun. Dideli sorai išsidėsto dviem tankiomis, kartais net besiliečiančiomis eilėmis apatinėje lapalakščio pusėje. Skarelės (induzijos) nėra didelės, neturi liaukų, lygiais kraštais. Tamsiai rudos spalvos sporos. su skiautere ir vienasluoksne sienele. Būdingos izosporos.
Anatomija
Ašinės struktūros neturi brazdo, antriniu būdu storėti negali. Paparčiams būdinga diktiostelė. Turi 5–7 indų kūlelius.
Gyvenimo ciklas
Lytiškai subręsta per 10–20 metų. Vasaros pradžioje, apatinėje lapalakščių pusėje, ant šoninių atsišakojimų ir gyslų, atsiranda sporangių telkiniai – . Sorai pridengti skarelėmis – induzijomis – kurios jaunos yra beveik baltos, o bręstant sudžiūna ir pasidaro rudos. Sporos neturi chloroplastų, jos gali ilgą laiką išgyventi net ir esant ekstremalioms sąlygoms. Palankiomis sąlygomis sporos gali sudygti be ramybės periodo. Iš sporų per 2–3 mėnesių laikotarpį išauga lytinė karta – gametofitas. Gametofitas, dar vadinamas polaiškiu, yra autotrofai, širdiškos formos, 0,5–1,0 cm skersmens. Tvirtinasi prie substrato apatinėje pusėje išaugusiais rizoidais. Ant gametofitos susidaro vyriškos gametangės – anteridžiai ir moteriškos gametangės – archegonės. Gametangės susidaro skirtingu metu, kad neįvyktų savivaisa. Po apvaisinimo, ant gametofito liekanų išauga daigas – nelytinės kartos individas – sporofitas. Sporofitas yra dominuojanti karta.
Paplitimas
Skandinavijoje, Atlantinėje ir Vidurio Europoje, Balkanuose, nuo Karelijos–Laplandijos ir Dvinos–Pečioros iki Juodosios jūros, Vakarų Sibire, Šiaurės Amerikoje.
Šaltiniai
- Patalauskaitė, D. (2004). Dryopteris genties rūšys ir jų paplitimo ypatybės Lietuvoje. Botanica Lithuanica, Suppl. 6.
- Algirdas Lekavičius. Vadovas augalams pažinti. – Vilnius: Mokslas, 1989. // psl. 43
- Minkevičius A., Lietuvos TSR flora, 1 tomas. Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla – Vilnius, 1959.
- Naujalis, J. R., Meškauskaitė, E., Juzėnas, S., Meldžiukienė, A. (2009). Botanikos praktikos darbai. Vilniaus Universiteto leidykla
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Skiauterinis papartis, Kas yra Skiauterinis papartis? Ką reiškia Skiauterinis papartis?
Dryopteris cristataSkiauterinis papartis Dryopteris cristata Moksline klasifikacijaKaralyste Augalai Plantae Skyrius Sertvunai Polypodiophyta Klase Sertvainiai Polypodiopsida Seima Papartiniai Dryopteridaceae Gentis Papartis Dryopteris Rusis Skiauterinis papartis Dryopteris cristata Skiauterinis papartis Dryopteris cristata papartiniu Dryopteridaceae seimos augalas priklausantis sporiniu induociu grupei Randamas pelkese tarpinese pelkese pelkiniuose juodalksnynuose ir miskuose Auga ant kupstu aplink medzius ar ju kelmus Siauros ekologines amplitudes augalas Daznas MorfologijaSakniastiebis kyla arba besidriekia Lapai gali isaugti iki 0 1 0 7 m 0 05 0 15 m plocio Lapalakstis perpus ilgesnis uz lapkotį jį apauge rusvi pleviskis zvynai jis yra odiskas standus gelsvai zalias viena arba du kartus plunksniskai suskaldytas dukart suskaldytas pasitaiko reciau Lapalaksis pailgai lacentiskas turi 13 20 segmentu poras Krastai buna dantyti o danteliu virsunes turi standzius serelius Virsutineje lapalakscio puseje ryskios vagelese issidesciusios gysleles Lapalakstis 2 5 4 kartus ilgesnis uz jo plotį Sviesiai zalios spalvos Vegetatyviniai ir sporifikuojantys lapai skiriasi vienas nuo kito Sporifikuojantys yra didesni gali siekti iki 1 m aukstį lapkotis tvirtesnis vienodo ilgio su lapalaksciu Segmentu pora esantį apacioje trumpa placiai trikampiska paprastai nutolusi nuo kitu ant jos soru nera Sporifikuojantys lapai daznu atveju persisuke sorais virsun Dideli sorai issidesto dviem tankiomis kartais net besiliecianciomis eilemis apatineje lapalakscio puseje Skareles induzijos nera dideles neturi liauku lygiais krastais Tamsiai rudos spalvos sporos su skiautere ir vienasluoksne sienele Budingos izosporos AnatomijaAsines strukturos neturi brazdo antriniu budu storeti negali Paparciams budinga diktiostele Turi 5 7 indu kulelius Gyvenimo ciklasLytiskai subresta per 10 20 metu Vasaros pradzioje apatineje lapalaksciu puseje ant soniniu atsisakojimu ir gyslu atsiranda sporangiu telkiniai Sorai pridengti skarelemis induzijomis kurios jaunos yra beveik baltos o brestant sudziuna ir pasidaro rudos Sporos neturi chloroplastu jos gali ilga laika isgyventi net ir esant ekstremalioms salygoms Palankiomis salygomis sporos gali sudygti be ramybes periodo Is sporu per 2 3 menesiu laikotarpį isauga lytine karta gametofitas Gametofitas dar vadinamas polaiskiu yra autotrofai sirdiskos formos 0 5 1 0 cm skersmens Tvirtinasi prie substrato apatineje puseje isaugusiais rizoidais Ant gametofitos susidaro vyriskos gametanges anteridziai ir moteriskos gametanges archegones Gametanges susidaro skirtingu metu kad neįvyktu savivaisa Po apvaisinimo ant gametofito liekanu isauga daigas nelytines kartos individas sporofitas Sporofitas yra dominuojanti karta PaplitimasSkandinavijoje Atlantineje ir Vidurio Europoje Balkanuose nuo Karelijos Laplandijos ir Dvinos Pecioros iki Juodosios juros Vakaru Sibire Siaures Amerikoje Vikiteka Skiauterinis papartis vaizdine ir garsine medziagaSaltiniaiPatalauskaite D 2004 Dryopteris genties rusys ir ju paplitimo ypatybes Lietuvoje Botanica Lithuanica Suppl 6 Algirdas Lekavicius Vadovas augalams pazinti Vilnius Mokslas 1989 psl 43 Minkevicius A Lietuvos TSR flora 1 tomas Valstybine politines ir mokslines literaturos leidykla Vilnius 1959 Naujalis J R Meskauskaite E Juzenas S Meldziukiene A 2009 Botanikos praktikos darbai Vilniaus Universiteto leidykla