Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Sidabriškieji debesys viršutinėje atmosferos dalyje 75 85 km aukštyje esantys švytintys naktiniai debesys daugiausiai st
Sidabriškieji debesys
Sidabriškieji debesys – viršutinėje atmosferos dalyje (75 ~ 85 km aukštyje) esantys švytintys naktiniai debesys, daugiausiai stebimi platumose tarp 50º ir 70º į pietus ir šiaurę nuo pusiaujo. Šių debesų fenomenas dar pilnai nėra paaiškintas iki šiol.
Sudėtis
Pirmą kartą jie buvo aprašyti R. Leslio 1884 metais. Iki 1910 metų sidabriškųjų debesų susidarymas buvo aiškinamas kaip ugnikalnių išmetamų cheminių junginių darinys, nes šie debesys buvo pastebėti po 1883 metais rugpjūčio 27 d. išsiveržusio Krakatau ugnikalnio, kurio išsiveržimas sukėlė įvairius atmosferinius reiškinius. 1910 metais buvo atsisakyta vulkaninės kilmės teorijos ir pradėta manyti, kad sidabriškieji debesys susideda ne iš vulkaninių dulkių, o iš ledo gabaliukų. Dabartiniai tyrimai tai patvirtina: sidabriškieji debesys sudaryti iš labai mažų (apie 100 nanometrų) ledo gabaliukų.
Susidarymas ir ypatybės
Sidabriniai (mezosferiniai) debesys susidaro mezosferoje, maždaug 80 km aukštyje. Jie panašūs į plonyčius, beveik skaidrius, plunksninius debesis, jų spalva – švelniai žydra su sidabrišku atspalviu. Pro sidabriškuosius debesis matyti žvaigždės. Sidabriškieji debesys ypatingi tuo, kad pasirodo netoli zenito šiaurės vakarinėje–šiaurinėje dangaus skliauto dalyje Saulei nusileidus po horizontu 6–16° (todėl jie matomi tik šiltuoju metu laiku). Vidurnaktį sidabriškieji debesys matomi tiesiai šiaurėje ir būna ryškiausi, kai yra 10–20° aukštyje virš horizonto.
Anksčiau buvo manoma, kad sidabriškieji debesys susideda iš vulkaninių arba kosminių dulkių, bet dabartiniai tyrimai su raketomis parodė, kad sidabrinių debesų kilmė gali būti panaši į plunksninių. Aukščiau 80 km, mezopauzėje, atmosferos stratifikacija pastovi, todėl vandens garai kaupiasi žemiau šio sluoksnio. Dėl labai žemos temperatūros – vasarą ji nukrinta žemiau negu –125 °C (antroji priežastis, kodėl sidabriniai debesys matomi tik vasarą) – pakanka net ir nedidelės vandens garų koncentracijos, kad prasidėtų sublimacija – vandens garų virtimas ledo kristalais. Šių kristalų matmenys yra neįtikėtinai maži, nesiekia nė 100 nm (nanometras – dešimttūkstantoji milimetro dalis). Žydrai sidabriškas švytėjimas – tai ne tik išsklaidyta Saulės šviesa, bet, sprendžiant pagal jos spektrą, dar ir ledo kristalų fotoliuminescencija veikiant ultravioletinei (UV) spinduliuotei.
Vandens garų radimosi mezosferoje priežastys
Yra trys vandens garų radimosi mezosferoje priežastys:
- dėl intensyvios Saulės UV spinduliuotės vykstanti metano fotodisociacija (molekulių irimas veikiant šviesai). Metano molekulės, veikiamos UV spindulių, dalyvauja fotocheminėse reakcijose su atominiu deguonimi bei hidroksilų radikalais ir iš vienos metano molekulės susidaro dvi vandens molekulės.;
- iš žemutinių atmosferos sluoksnių kylančios oro tėkmės, kurias sukelia gravitacinės ir orografinės bangos bei troposferinės audros, atneša vandens garų. Ten, kur gęsta gravitacinės bangos, smarkiai krinta temperatūra. Manoma, kad būtent dėl to mezosferoje susidaro vietų, kuriose temperatūra ypač žema – mezopauzė. Taip pat šios bangos į mezosferą atneša tam tikrą vandens garų kiekį. Būtent gravitacinių bangų judėjimo ypatumai ir suteikia sidabriškiesiems debesims savitų formų, šiek tiek panašių į plunksninių debesų. Jų kitimo dinamika leidžia nustatyti, kad mezosferos sluoksnyje, kuriame susidaro sidabriškieji debesys, pučia stiprūs vėjai (jų greitis gali siekti net kelis šimtus metrų per sekundę);
- kosminių raketų kuro degimo produktai, kuriuose vyrauja vandens garai.
Tačiau vien vandens garų atsiradimas mezosferoje net ir esant labai žemai temperatūrai dar negarantuoja, kad atsiras debesų. Ledo kristaliukams susidaryti reikia kondensacijos branduolių. Tokiais centrais tampa jonai ir kai kurie mikrometeorinių dulkelių, atskriejančių iš tarpplanetinės erdvės, cheminiai komponentai (pvz., natrio hidrokarbonatas). Jonų atsiranda dėl jonizuojančiojo Saulės spinduliuotės poveikio, o kosminių dulkių per parą į Žemės atmosferą patenka net iki 40 t.
Taigi, kad atsirastų sidabriškieji debesys, turi būti tam tikros sąlygos – labai žema temperatūra, pakankamas vandens garų ir kondensacijos (sublimacijos) branduolių kiekis.
Sąryšis su klimato kaita
Teigiama, kad pastarieji sidabriškųjų debesų susidarymai ir jų palaipsnis didėjimas gali būti susiję su klimato kaita. Pirmieji šių debesų stebėjimai sutampa tiek su Krakatau ugnikalnio išsiveržimu, tiek su kylančiu pramonės perversmu, sidabriškieji debesys tapo labiau paplitę ir dažnesni XX amžiuje. Vis dėlto pasaulinio atšilimo ir sidabriškųjų debesų sąryšis išlieka kontroversiškas.
Klimato modeliai prognozuoja, kad padidėjusi šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija sukels mezosferos vėsimą, o tai lems dažnesnį ir labiau paplitusį sidabriškųjų debesų susidarymą. Didesnė metano emisija dėl intensyvaus ūkininkavimo veiklos leidžia susidaryti daugiau vandens garų viršutinėje atmosferoje.Metano koncentracija per pastaruosius 100 metų padidėjo daugiau nei dvigubai.
Lietuvoje
Lietuvos geografinė padėtis yra labai palanki sidabriškiesiems debesims stebėti. Per metus juos galima išvysti 5–25 kartus (dažniausiai birželį–liepą). Lietuvos fizikų A. Dubiečio ir R. Balčiūno duomenimis, didžiausia tikimybė pamatyti sidabriškuosius debesis yra pirmąjį liepos mėnesio dešimtadienį. Pasitaikė atvejų, kai sidabriškieji debesys buvo matomi net penkias ar daugiau naktų paeiliui. Žinoma, turi nusistovėti ramūs anticikloniniai orai. Pati šių debesų matomumo trukmė naktį labai įvairi – nuo 10 min. iki keleto ar daugiau valandų. Skiriasi ir regimasis sidabriškųjų debesų šviesumas bei formos. Kartais šie debesys vos įžiūrimi neaukštai virš horizonto kaip neryškios pavienės juostelės. Tačiau būna naktų, kai sidabriškieji debesys matyti kaip ryškus švytintis masyvas, užimantis vos ne visą šiaurinį dangaus skliautą. Įdomus reiškinys Lietuvoje stebėtas 2005 m. birželio 14–osios naktį, kai vienu metu švytėjo ir sidabriškieji debesys, ir šiaurės pašvaistė.
Galerija
Sidabriškieji debesys, matomi virš įvairių vietovių:
- Sidabriškieji debesys virš Enschedės (Nyderlandai)
- Sidabriškieji debesys virš Simunos (Estija)
- Sidabriškieji debesys virš Saimos ežero Suomijoje
- Sidabriškieji debesys Žemutiniame Naugarde (Rusija)
- Sidabriškieji debesys virš Bargerveno draustinio Nyderlanduose
- Sidabriškieji debesys Vyborge Rusija)
- Sidabriškieji debesys, matomi iš ISS (International Space Station)
- Sidabriškieji debesys virš Bergeno (Norvegija)
Literatūra
- Atmosferos reiškinių stebėjimai. Arūnas Bukantis. Vilniaus universiteto leidykla, Vilnius, 2009. 78–81 p.
Šaltiniai
- Thomas, GE; Olivero, J (2001). „Noctilucent clouds as possible indicators of global change in the mesosphere“. Advances in Space Research. 28 (7): 939–946. Bibcode:2001AdSpR..28..937T. doi:10.1016/S0273-1177(01)80021-1. ISSN 0273-1177.
- Sullivan, Brian K. (2015-06-09). „You're About to See an Incredibly Rare Cloud, and It's Proof the Climate Is Changing“. Bloomberg.com. Nuoroda tikrinta 2016-10-06.
- Phillips, Tony (2008 m. rugpjūčio 25 d). „Strange Clouds at the Edge of Space“. NASA. Suarchyvuotas originalas 2008-10-04. Nuoroda tikrinta 2016-10-09.
- A. Klekociuk; R. Morris; J. French (2008). „First Antarctic ground-satellite view of ice aerosol clouds at the edge of space“. Australian Antarctic Division. Nuoroda tikrinta 2016-10-06.
- „Noctilucent clouds“. Australian Antarctic Division. Suarchyvuotas originalas 2013-02-04. Nuoroda tikrinta 2016-10-09.
- Hsu, Jeremy (2008-09-03). „Strange clouds spotted at the edge of Earth's atmosphere“. USAtoday.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Sidabriškieji debesys, Kas yra Sidabriškieji debesys? Ką reiškia Sidabriškieji debesys?
Sidabriskieji debesys virsutineje atmosferos dalyje 75 85 km aukstyje esantys svytintys naktiniai debesys daugiausiai stebimi platumose tarp 50º ir 70º į pietus ir siaure nuo pusiaujo Siu debesu fenomenas dar pilnai nera paaiskintas iki siol Sidabriskieji debesys virs Vilniaus miestoSidabriskieji debesys virs Virintu ezero netoli Moletu Sidabriskieji debesys animacija Ludanihalasis Vengrija SudetisPirma karta jie buvo aprasyti R Leslio 1884 metais Iki 1910 metu sidabriskuju debesu susidarymas buvo aiskinamas kaip ugnikalniu ismetamu cheminiu junginiu darinys nes sie debesys buvo pastebeti po 1883 metais rugpjucio 27 d issiverzusio Krakatau ugnikalnio kurio issiverzimas sukele įvairius atmosferinius reiskinius 1910 metais buvo atsisakyta vulkanines kilmes teorijos ir pradeta manyti kad sidabriskieji debesys susideda ne is vulkaniniu dulkiu o is ledo gabaliuku Dabartiniai tyrimai tai patvirtina sidabriskieji debesys sudaryti is labai mazu apie 100 nanometru ledo gabaliuku Susidarymas ir ypatybesSidabriskieji debesys virs Simunos Estija Sidabriskieji debesys netoli siauriausio Estijos tasko Sidabriniai mezosferiniai debesys susidaro mezosferoje mazdaug 80 km aukstyje Jie panasus į plonycius beveik skaidrius plunksninius debesis ju spalva svelniai zydra su sidabrisku atspalviu Pro sidabriskuosius debesis matyti zvaigzdes Sidabriskieji debesys ypatingi tuo kad pasirodo netoli zenito siaures vakarineje siaurineje dangaus skliauto dalyje Saulei nusileidus po horizontu 6 16 todel jie matomi tik siltuoju metu laiku Vidurnaktį sidabriskieji debesys matomi tiesiai siaureje ir buna ryskiausi kai yra 10 20 aukstyje virs horizonto Anksciau buvo manoma kad sidabriskieji debesys susideda is vulkaniniu arba kosminiu dulkiu bet dabartiniai tyrimai su raketomis parode kad sidabriniu debesu kilme gali buti panasi į plunksniniu Auksciau 80 km mezopauzeje atmosferos stratifikacija pastovi todel vandens garai kaupiasi zemiau sio sluoksnio Del labai zemos temperaturos vasara ji nukrinta zemiau negu 125 C antroji priezastis kodel sidabriniai debesys matomi tik vasara pakanka net ir nedideles vandens garu koncentracijos kad prasidetu sublimacija vandens garu virtimas ledo kristalais Siu kristalu matmenys yra neįtiketinai mazi nesiekia ne 100 nm nanometras desimttukstantoji milimetro dalis Zydrai sidabriskas svytejimas tai ne tik issklaidyta Saules sviesa bet sprendziant pagal jos spektra dar ir ledo kristalu fotoliuminescencija veikiant ultravioletinei UV spinduliuotei Vandens garu radimosi mezosferoje priezastys Sidabriskuju debesu nuotrauka is Tarptautines kosmines stotiesSidabriskieji debesys virs Jelgavos Latvija 2016 07 10 Yra trys vandens garu radimosi mezosferoje priezastys del intensyvios Saules UV spinduliuotes vykstanti metano fotodisociacija molekuliu irimas veikiant sviesai Metano molekules veikiamos UV spinduliu dalyvauja fotocheminese reakcijose su atominiu deguonimi bei hidroksilu radikalais ir is vienos metano molekules susidaro dvi vandens molekules is zemutiniu atmosferos sluoksniu kylancios oro tekmes kurias sukelia gravitacines ir orografines bangos bei troposferines audros atnesa vandens garu Ten kur gesta gravitacines bangos smarkiai krinta temperatura Manoma kad butent del to mezosferoje susidaro vietu kuriose temperatura ypac zema mezopauze Taip pat sios bangos į mezosfera atnesa tam tikra vandens garu kiekį Butent gravitaciniu bangu judejimo ypatumai ir suteikia sidabriskiesiems debesims savitu formu siek tiek panasiu į plunksniniu debesu Ju kitimo dinamika leidzia nustatyti kad mezosferos sluoksnyje kuriame susidaro sidabriskieji debesys pucia stiprus vejai ju greitis gali siekti net kelis simtus metru per sekunde kosminiu raketu kuro degimo produktai kuriuose vyrauja vandens garai Taciau vien vandens garu atsiradimas mezosferoje net ir esant labai zemai temperaturai dar negarantuoja kad atsiras debesu Ledo kristaliukams susidaryti reikia kondensacijos branduoliu Tokiais centrais tampa jonai ir kai kurie mikrometeoriniu dulkeliu atskriejanciu is tarpplanetines erdves cheminiai komponentai pvz natrio hidrokarbonatas Jonu atsiranda del jonizuojanciojo Saules spinduliuotes poveikio o kosminiu dulkiu per para į Zemes atmosfera patenka net iki 40 t Taigi kad atsirastu sidabriskieji debesys turi buti tam tikros salygos labai zema temperatura pakankamas vandens garu ir kondensacijos sublimacijos branduoliu kiekis Sarysis su klimato kaitaTeigiama kad pastarieji sidabriskuju debesu susidarymai ir ju palaipsnis didejimas gali buti susije su klimato kaita Pirmieji siu debesu stebejimai sutampa tiek su Krakatau ugnikalnio issiverzimu tiek su kylanciu pramones perversmu sidabriskieji debesys tapo labiau paplite ir daznesni XX amziuje Vis delto pasaulinio atsilimo ir sidabriskuju debesu sarysis islieka kontroversiskas Klimato modeliai prognozuoja kad padidejusi siltnamio efekta sukelianciu duju emisija sukels mezosferos vesima o tai lems daznesnį ir labiau paplitusį sidabriskuju debesu susidaryma Didesne metano emisija del intensyvaus ukininkavimo veiklos leidzia susidaryti daugiau vandens garu virsutineje atmosferoje Metano koncentracija per pastaruosius 100 metu padidejo daugiau nei dvigubai LietuvojeLietuvos geografine padetis yra labai palanki sidabriskiesiems debesims stebeti Per metus juos galima isvysti 5 25 kartus dazniausiai birzelį liepa Lietuvos fiziku A Dubiecio ir R Balciuno duomenimis didziausia tikimybe pamatyti sidabriskuosius debesis yra pirmajį liepos menesio desimtadienį Pasitaike atveju kai sidabriskieji debesys buvo matomi net penkias ar daugiau naktu paeiliui Zinoma turi nusistoveti ramus anticikloniniai orai Pati siu debesu matomumo trukme naktį labai įvairi nuo 10 min iki keleto ar daugiau valandu Skiriasi ir regimasis sidabriskuju debesu sviesumas bei formos Kartais sie debesys vos įziurimi neaukstai virs horizonto kaip neryskios pavienes juosteles Taciau buna naktu kai sidabriskieji debesys matyti kaip ryskus svytintis masyvas uzimantis vos ne visa siaurinį dangaus skliauta Įdomus reiskinys Lietuvoje stebetas 2005 m birzelio 14 osios naktį kai vienu metu svytejo ir sidabriskieji debesys ir siaures pasvaiste GalerijaSidabriskieji debesys matomi virs įvairiu vietoviu Sidabriskieji debesys virs Enschedes Nyderlandai Sidabriskieji debesys virs Simunos Estija Sidabriskieji debesys virs Saimos ezero Suomijoje Sidabriskieji debesys Zemutiniame Naugarde Rusija Sidabriskieji debesys virs Bargerveno draustinio Nyderlanduose Sidabriskieji debesys Vyborge Rusija Sidabriskieji debesys matomi is ISS International Space Station Sidabriskieji debesys virs Bergeno Norvegija LiteraturaAtmosferos reiskiniu stebejimai Arunas Bukantis Vilniaus universiteto leidykla Vilnius 2009 78 81 p SaltiniaiThomas GE Olivero J 2001 Noctilucent clouds as possible indicators of global change in the mesosphere Advances in Space Research 28 7 939 946 Bibcode 2001AdSpR 28 937T doi 10 1016 S0273 1177 01 80021 1 ISSN 0273 1177 Sullivan Brian K 2015 06 09 You re About to See an Incredibly Rare Cloud and It s Proof the Climate Is Changing Bloomberg com Nuoroda tikrinta 2016 10 06 Phillips Tony 2008 m rugpjucio 25 d Strange Clouds at the Edge of Space NASA Suarchyvuotas originalas 2008 10 04 Nuoroda tikrinta 2016 10 09 A Klekociuk R Morris J French 2008 First Antarctic ground satellite view of ice aerosol clouds at the edge of space Australian Antarctic Division Nuoroda tikrinta 2016 10 06 Noctilucent clouds Australian Antarctic Division Suarchyvuotas originalas 2013 02 04 Nuoroda tikrinta 2016 10 09 Hsu Jeremy 2008 09 03 Strange clouds spotted at the edge of Earth s atmosphere USAtoday Vikiteka Sidabriskieji debesys vaizdine ir garsine medziaga