Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Žemutinės Gvinėjos miškai tai pietinės Vakarų Afrikos pakrantės atogrąžų drėgnųjų plačialapių miškų regionas besidriekia
Žemutinės Gvinėjos drėgnieji miškai
Žemutinės Gvinėjos miškai - tai pietinės Vakarų Afrikos pakrantės atogrąžų drėgnųjų plačialapių miškų regionas, besidriekiantis palei šiaurės rytinę Gvinėjos įlankos pakrantę nuo rytinio Benino per Nigeriją ir Kamerūną. Žemutinės Gvinėjos miškai taip pat apima nedidelę, Centrinės Afrikos vakarinę dalį, esančia palei Gvinėjos įlankos šiaurės rytinę pakrantę.
- savanų ir sausmiškių regionas Toge ir Benine, skiria Žemutinės Gvinėjos miškus nuo į vakarus esančių , kurie tęsiasi palei šiaurės vakarinę Gvinėjos įlankos pakrantę nuo Togo iki Liberijos ir į šiaurę iki Gvinėjos.
Žemutinės Gvinėjos miškai šiaurėje ir šiaurės rytuose pereina į sausesnę Gvinėjos vidinių miškų ir savanų mozaiką bei Šiaurės Kongo miškų ir savanų mozaiką, o pietryčiuose - į , kurių riba yra Sanagos upė Kamerūne.
Žemutinės Gvinėjos miškai turi daug biotinių panašumų su Aukštutinės Gvinėjos miškais ir šie miškų regionai bendrai vadinami .
Didžiausios upės - Nigeris ir Sanaga.
Didžiausi šio miškų regiono miestai: Nigerijoje (Lagosas, Ibadanas, Beninas, Port Harkortas, Varis), Kamerūne: Duala.
Ekoregionai
Pasaulio gamtos fondas Žemutinės Gvinėjos miškus yra suskirstęs į keletą atskirų mažesnių ekoregionų:
- (Togas, Nigerija)
- (Nigerija)
- (Nigerija)
- (Nigerija, Kamerūnas, Pusiaujo Gvinėja)
- (Nigerija, Kamerūnas)
- (Kamerūnas, Pusiaujo Gvinėja)
- (Pusiaujo Gvinėja, San Tomė ir Prinsipė)
Pasaulio gamtos fondas du Žemutinės Gvinėjos miškų regionus savo „“ reitinge yra paskelbęs prioritetiniais išsaugojant. Pasaulio gamtos fondo „Kongo pakrančių miškų“ regionas apima Kroso-Sanagos-Bioko pakrančių miškus, San Tomės, Prinsipės ir Anobono drėgnųjų žemumų miškus ir Atlanto pakrantės pusiaujo miškų ekoregionus. „Kamerūno aukštumų miškai“ Global 200 regionų reitinge apima Kamerūno aukštumų miškus bei Kamerūno kalno ir Bioko kalnų miškų ekoregionus.
Klimatas
Tai atogrąžų ir drėgno klimato regionas, aukščiausia metinė temperatūra svyruoja nuo +30 iki +36 °C šilumos. Vėsesnė šio temperatūros intervalo dalis yra netoli pakrantės, o temperatūra kila einant gilyn į žemyna. Temperatūra regione mažai priklauso nuo metų sezoniškumo, ir temperatūros maksimumai ir minimumai išlieka panašūs ištisus metus bet kurioje vietovėje.
Kamerūno kalno apylinkėse metinis kritulių kiekis vietomis gali siekti 10 000 mm per metus, ir palaipsniui mažėja kilant aukštyn, jo viršūnėje iškrinta mažiau nei 2 000 mm kritulių. Nigerijos žemumų miškų ir Kros Nigerio pereinamųjų miškų ekoregionai yra santykinai mažiau drėgni, juose metinis kritulių kiekis mažėja nuo 2 000-2 500 mm netoli įlankos pakrantės, ir 1 500-2 000 mm einant toliau į žemyno gilumą.
Toks šiltas, drėgnas ar labai drėgnas klimatas sudaro didelę, teigiamą įtaką regione, suteikia geras sąlygas klestėti didelei rūšių biologinei įvairovei.
Gyvūnija
Čia gyvena afrikiniai miškiniai drambliai (Loxodonta cyclotis), mažieji hipopotamai (Choeropsis liberiensis) ir kiti žinduoliai, iš kurių labai didelė primatų (Primates) būrio rūšių įvairovė, iš jų 9 rūšys šiuose miškuose yra endeminės. Čia gyvena Pan troglodytes ellioti porūšio paprastosios šimpanzės, Gorilla gorilla diehli porūšio lygumų gorilos, (Cercopithecus erythrotis), , Mandrillus leucophaeus, , , , ir kitos jų rūšys.
Taip pat skaitykite
Šaltiniai
- researchgate.net / Ecosystem Profile Guinean Forests of West Africa Biodiversity Hotspot; Authors: Jamie Carr, Adewale Adeleke, Kenneth Angu Angu, Elise Belle, Neil D. Burgess, Savrina Carrizo, Argyrios Choimes, Nonie Coulthard, William Darwall, Wendy Foden, Jean-Marc Garreau, Wenceslas Gatarabirwa, Charlotte Hicks, Daniel Kapijimpanga, Emily King, Kellee Koenig, Santiago Martinez, Han Meng, Samuel Kofi Nyame, Beth Polidoro, Sebastien Regnaut, Yara Shennan-Farpon, G. Shepherd, Kevin Smith, Arnout van Soesbergen, Jacques Somda, Gretchen Marie Walters | December 2015
Nuorodos
- onlinelibrary.wiley.com / The partitioning of Africa: statistically defined biogeographical regions in sub-Saharan Africa; H. Peter Linder, Helen M. de Klerk, Julia Born, Neil D. Burgess, Jon Fjeldså, Carsten Rahbek. | First published: 21 May 2012
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Žemutinės Gvinėjos drėgnieji miškai, Kas yra Žemutinės Gvinėjos drėgnieji miškai? Ką reiškia Žemutinės Gvinėjos drėgnieji miškai?
Zemutines Gvinejos miskai tai pietines Vakaru Afrikos pakrantes atograzu dregnuju placialapiu misku regionas besidriekiantis palei siaures rytine Gvinejos įlankos pakrante nuo rytinio Benino per Nigerija ir Kameruna Zemutines Gvinejos miskai taip pat apima nedidele Centrines Afrikos vakarine dalį esancia palei Gvinejos įlankos siaures rytine pakrante 1a ir Kongo dregnieji miskai 1b tarp ju yra įsiterpe Zemutines Gvinejos miskai Sie ekoregionai vadinami Nigerija Didziojo suns virsune San Tomes sala Cercopithecus erythrotis Bokije Nigerija savanu ir sausmiskiu regionas Toge ir Benine skiria Zemutines Gvinejos miskus nuo į vakarus esanciu kurie tesiasi palei siaures vakarine Gvinejos įlankos pakrante nuo Togo iki Liberijos ir į siaure iki Gvinejos Zemutines Gvinejos miskai siaureje ir siaures rytuose pereina į sausesne Gvinejos vidiniu misku ir savanu mozaika bei Siaures Kongo misku ir savanu mozaika o pietryciuose į kuriu riba yra Sanagos upe Kamerune Zemutines Gvinejos miskai turi daug biotiniu panasumu su Aukstutines Gvinejos miskais ir sie misku regionai bendrai vadinami Didziausios upes Nigeris ir Sanaga Didziausi sio misku regiono miestai Nigerijoje Lagosas Ibadanas Beninas Port Harkortas Varis Kamerune Duala EkoregionaiPasaulio gamtos fondas Zemutines Gvinejos miskus yra suskirstes į keleta atskiru mazesniu ekoregionu Togas Nigerija Nigerija Nigerija Nigerija Kamerunas Pusiaujo Gvineja Nigerija Kamerunas Kamerunas Pusiaujo Gvineja Pusiaujo Gvineja San Tome ir Prinsipe Pasaulio gamtos fondas du Zemutines Gvinejos misku regionus savo reitinge yra paskelbes prioritetiniais issaugojant Pasaulio gamtos fondo Kongo pakranciu misku regionas apima Kroso Sanagos Bioko pakranciu miskus San Tomes Prinsipes ir Anobono dregnuju zemumu miskus ir Atlanto pakrantes pusiaujo misku ekoregionus Kameruno aukstumu miskai Global 200 regionu reitinge apima Kameruno aukstumu miskus bei Kameruno kalno ir Bioko kalnu misku ekoregionus KlimatasTai atograzu ir dregno klimato regionas auksciausia metine temperatura svyruoja nuo 30 iki 36 C silumos Vesesne sio temperaturos intervalo dalis yra netoli pakrantes o temperatura kila einant gilyn į zemyna Temperatura regione mazai priklauso nuo metu sezoniskumo ir temperaturos maksimumai ir minimumai islieka panasus istisus metus bet kurioje vietoveje Kameruno kalno apylinkese metinis krituliu kiekis vietomis gali siekti 10 000 mm per metus ir palaipsniui mazeja kilant aukstyn jo virsuneje iskrinta maziau nei 2 000 mm krituliu Nigerijos zemumu misku ir Kros Nigerio pereinamuju misku ekoregionai yra santykinai maziau dregni juose metinis krituliu kiekis mazeja nuo 2 000 2 500 mm netoli įlankos pakrantes ir 1 500 2 000 mm einant toliau į zemyno giluma Toks siltas dregnas ar labai dregnas klimatas sudaro didele teigiama įtaka regione suteikia geras salygas klesteti didelei rusiu biologinei įvairovei GyvunijaCia gyvena afrikiniai miskiniai drambliai Loxodonta cyclotis mazieji hipopotamai Choeropsis liberiensis ir kiti zinduoliai is kuriu labai didele primatu Primates burio rusiu įvairove is ju 9 rusys siuose miskuose yra endemines Cia gyvena Pan troglodytes ellioti porusio paprastosios simpanzes Gorilla gorilla diehli porusio lygumu gorilos Cercopithecus erythrotis Mandrillus leucophaeus ir kitos ju rusys Taip pat skaitykiteKongo dregnieji miskai Misku nykimasSaltiniairesearchgate net Ecosystem Profile Guinean Forests of West Africa Biodiversity Hotspot Authors Jamie Carr Adewale Adeleke Kenneth Angu Angu Elise Belle Neil D Burgess Savrina Carrizo Argyrios Choimes Nonie Coulthard William Darwall Wendy Foden Jean Marc Garreau Wenceslas Gatarabirwa Charlotte Hicks Daniel Kapijimpanga Emily King Kellee Koenig Santiago Martinez Han Meng Samuel Kofi Nyame Beth Polidoro Sebastien Regnaut Yara Shennan Farpon G Shepherd Kevin Smith Arnout van Soesbergen Jacques Somda Gretchen Marie Walters December 2015Nuorodosonlinelibrary wiley com The partitioning of Africa statistically defined biogeographical regions in sub Saharan Africa H Peter Linder Helen M de Klerk Julia Born Neil D Burgess Jon Fjeldsa Carsten Rahbek First published 21 May 2012