Laimano miškas

Laimano miškas (arba Laimano alfa miškas) – visuma Laimano serijos alfa (neutralaus vandenilio) atsirandančių tolimų galaktikų ir kvazarų spektruose.

Šios sugerties linijos atsiranda dėl tarpgalaktinių dujų debesų, per kuriuos turi praeiti tolimų galaktikų arba kvazarų šviesa. Pagal kvantinės fizikos dėsnius sugerti gali būti tik tam tikro dažnio fotonai.

Sugerties linijų miškas atsiranda dėl raudonojo poslinkio. Tarp mūsų ir tolimojo kvazaro skirtinguose atstumuose (taip pat su skirtingais raudonaisiais poslinkiais) yra neutralaus vandenilio debesų. Kiekvienas debesis palieka savo sugerties pėdsaką spektre. Kuo tolesnis debesis, tuo didesniu greičiu jis tolsta, tuo labiau Laimano alfa linijos padėtis, registruojama Žemėje dėl Doplerio efekto slenkasi ilgesnių bangų pusėn (palyginus su nejudančio vandenilio atomo Laimano alfa sugerties linijos ties 121,6 nm padėtimi). Realiai, pavyzdžiui, tolimo kvazaro spektre yra stebima plati emisinė Laimano alfa linija, dėl raudonojo poslinkio smarkiai pastumta į ilgesnių bangų pusę (net iki 875 nm). O nuo jo, į trumpesnių bangų ilgius, iki pat 121,6 nm stebimi šimtai "miško" - Laimano alfa sugerties linijų.

Laimano miškas labai svarbus tyrinėjant tarpgalaktinę medžiagą: jos pasiskirstymą, debesų tankį ir temperatūrą. Na o tiriant kitus elementus (helį, anglį, silicį galima nustatyti ir jų gausas tarpgalaktiniuose debesyse.

Debesis su dideliu neutralaus vandenilio tankiu duos plačius sugerties linijų sparnus. Tipiniai debesų matmenys yra nuo 100 iki 100000 šviesmečių.

Laimano miške iki raudonojo poslinkio z, lygaus 6, atskirų sugerties linijų gana daug. Tačiau kvazarams, kurių z>6 neutralaus vandenilio tarpgalaktinėje erdvėje yra tiek daug, kad Laimano miškas virsta taip vadinama (neutralus vandenilis, esantis už z>6 sugeria didžiąją dalį trumpabangio spinduliavimo kvazaro spektre). Iš esmės ši įduba rodo epochos pabaigą.

Nuorodos

• „Lyman alpha systems and cosmology“. Joanne D Cohn; Space Sciences Laboratory and Theoretical Astrophysics Center, UC Berkeley. Nuoroda tikrinta 2005-08-23.^{[neveikianti nuoroda]}