Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Pyrus pyrasterMiškinė kriaušė Pyrus pyraster Mokslinė klasifikacijaKaralystė Augalai Plantae Skyrius Magnolijūnai Magnol
Miškinė kriaušė
| Pyrus pyraster | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Miškinė kriaušė (Pyrus pyraster) | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||
| Pinus mugo , 1772 | ||||||||||||||
| Sinonimai | ||||||||||||||
|
Miškinė kriaušė (Pyrus pyraster) – erškėtinių (Rosaceae) šeimos, kriaušių (Pyrus) genties augalas.
Paplitimas
Natūraliai paplitusi nuo vakarų Europos iki Kaukazo.
Paplitimas ir augavietės Lietuvoje
Retoka, tad nekertama ir globojama. Negausiai paplitusi Lietuvos mišriuose ir lapuočių miškuose, daugiausiai pietvakarinėje ir pietrytinėje Lietuvos dalyse. Auga dažniau mišku apaugusiuose saulėtuose šlaituose, kalvose, pamiškėse, upių šlaituose, senose kaimo sodybose. Mėgsta velėninius jaurinius, karbonatingus, turtingus maisto medžiagų humusingus bei lengvus priemolius. Šviesomėgė, tačiau pakenčia unksmę. Atspari šalčiui ir sausrai.
Matmenys
Medis auga lėtai, užauga iki 15-20 m, išskirtiniais atvejais iki 26,20 m aukščio, bei 3,75 m kamieno apimties. Lenkijoje, Rutki,Borki vietovėje, storiausia kriaušė 0,8 m aukštyje buvo 630 cm apimties (aukštis 17 m), o aukščiausia kriaušė Huba vietovėje siekė 25 m (1990 m.). Paprastai, jos būna 18 m aukščio, 0,6 m kamieno skersmens (Brzeziecki ir Kienast 1994, Древесные породы мира 1982), nors pasitaiko ir krūmų pavidalu užaugančių tik 2-4 m.
Amžius
Miškinės kriaušės gyvena apie 100–150 metų.
Požymiai
Laja plati ir kūgiška. Žievė tamsiai pilka ir sueižėjusi. Jos šakos dygliuotos, o dygliai ilgi. Jauni ūgliai yra plaukuoti, vėliau tampa pliki, gelsvai rudi, neretai baigiasi dygliu. Pumpurai juosvai rudi, kūgiški, smailiaviršūniai, atspurę su 5-7 blakstienotais žvyneliais. Lapai 2-4 (kartais 5 cm) ilgio, 1,5-3 cm pločio, apskritai kiaušiniški, beveik apskriti su lapo viršutine plika, žalia, žvilgančia puse, apačia plaukuota, šviesesnė, matinė. Jų viršūnė nusmailėjusi, beveik apskrita, su trumpu danteliu, kraštai smulkiai pjūkliški ar rinčiuoti, kartais lygūs, pamatas apskritas ir negiliai širdiškas, rečiau plačiai pleištiškas. Kriaušės lapai džiūdami pajuosta, o rudenį pagelsta ir parausta. Lapkotis lapalakščio ilgio. Žiedai balti, apie 3 cm skersmens, susitelkę po 5-9 į skėtiškas kekes, retai pavieniai. Jų dulkinės raudonos. Žiedkočiai 1-3 cm ilgio. Žydi gausiai ir beveik kasmet, prieš sulapojant, balandžio-gegužės mėnesiais. Žiedyne pirmiausia pražysta apatiniai žiedai. Vaisiai 3-4 cm ilgio, dažniausiai būna žali, geltoni, gelsvi, rausvi, kūgiški ar rutuliški, kiek nusmailėjusiu pamatu, žalsvai geltoni. Sunoksta rugsėjo-spalio mėnesiais. Jų sėklos lygiu, matiniu arba blizgančiu paviršiumi, tamsiai rudos ar beveik juodos. Derėti pradeda dešimtais augimo metais.
Savybės ir kita
Miškinės kriaušės mediena yra ypač vienalytė ir glaudi, neturi žvilgesio. Balana rožinės spalvos. Centrinėje stiebo dalyje dažnai susidaro rausvas arba rusvas netikrasis branduolys. Šerdies spinduliai taisyklingame radialiniame pjūvyje kartais matyti kaip siauri tamsūs brūkšneliai. Medienos tankis – 700 kg/m³. Neišdžiovinta mediena nepatvari. Miškinė kriaušė, tai pagrindinė rūšis, iš kurios dažniausiai kryžminant su kitomis kriaušių rūšimis, kilusi dabar soduose auginama (Pyrus domestica). Tačiau jos vaisiai nėra labai skanūs. Medis dauginasi sėklomis ir šaknų atžalomis.
Panaudojimas
Miškinė kriaušė – medingas ir dekoratyvus augalas. Bitės renka nektarą ir žiedadulkes. Tinkama kitų kultūrinių kriaušių veislių poskiepiams ir selekcijai. Iš jos vertingos medienos gaminami išskirtiniai baldai, muzikos instrumentai. Gydymui ir maistui vartojami švieži bei džiovinti vaisiai bei lapai. Vaisiuose yra 6-13 procentų cukraus.
Dekoratyvinės formos
Pavienės kriaušės – kraštovaizdžio puošmena ištisus metus. Dekoratyvinės formos būdingos kitoms lapuočių medžių rūšims lygiai taip pat būdingos ir kriaušėms.
- f. globosa hort. – nedideli medžiai rutuliškomis lajomis;
- f. pendula hort. – medžiai nukarusiomis šakomis ir kt.;
- f. pyraster – vaisiai būna ropiški, kiaušiniški ir tipiški rutuliški;
- f. achras – vaisiai būna butelio, kūgio, statinės formos ir tipiški kriaušiški.
Nuorodos
- Miškinės kriaušės mokslinis lotynų kalba pavadinimas ir sinonimai per (theplantlist.org), (ipni.org), (tropicos.org) svetaines Anglų k.
- The thickest, tallest, and oldest European wild pear trees/Pyrus pyraster (monumentaltrees.com) Anglų k.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Miškinė kriaušė, Kas yra Miškinė kriaušė? Ką reiškia Miškinė kriaušė?
Pyrus pyrasterMiskine kriause Pyrus pyraster Moksline klasifikacijaKaralyste Augalai Plantae Skyrius Magnolijunai Magnoliophyta Klase Magnolijainiai Magnoliopsida Poklasis Erskeciaziedziai Rosidae Seima Ersketiniai Rosaceae Gentis Kriause Pyrus Rusis Miskine kriause Pyrus pyraster BinomasPinus mugo 1772SinonimaiPyrus communis var pyraster L Miskine kriause Pyrus pyraster ersketiniu Rosaceae seimos kriausiu Pyrus genties augalas ZiedaiZydinti miskine kriauseLapaiVaisiaiZieveKartais pasitaiko neaukstu formu ar krumo pavidalu miskiniu kriausiuPaplitimasNaturaliai paplitusi nuo vakaru Europos iki Kaukazo Paplitimas ir augavietes Lietuvoje Retoka tad nekertama ir globojama Negausiai paplitusi Lietuvos misriuose ir lapuociu miskuose daugiausiai pietvakarineje ir pietrytineje Lietuvos dalyse Auga dazniau misku apaugusiuose sauletuose slaituose kalvose pamiskese upiu slaituose senose kaimo sodybose Megsta veleninius jaurinius karbonatingus turtingus maisto medziagu humusingus bei lengvus priemolius Sviesomege taciau pakencia unksme Atspari salciui ir sausrai MatmenysMedis auga letai uzauga iki 15 20 m isskirtiniais atvejais iki 26 20 m aukscio bei 3 75 m kamieno apimties Lenkijoje Rutki Borki vietoveje storiausia kriause 0 8 m aukstyje buvo 630 cm apimties aukstis 17 m o auksciausia kriause Huba vietoveje sieke 25 m 1990 m Paprastai jos buna 18 m aukscio 0 6 m kamieno skersmens Brzeziecki ir Kienast 1994 Drevesnye porody mira 1982 nors pasitaiko ir krumu pavidalu uzauganciu tik 2 4 m AmziusMiskines kriauses gyvena apie 100 150 metu PozymiaiLaja plati ir kugiska Zieve tamsiai pilka ir sueizejusi Jos sakos dygliuotos o dygliai ilgi Jauni ugliai yra plaukuoti veliau tampa pliki gelsvai rudi neretai baigiasi dygliu Pumpurai juosvai rudi kugiski smailiavirsuniai atspure su 5 7 blakstienotais zvyneliais Lapai 2 4 kartais 5 cm ilgio 1 5 3 cm plocio apskritai kiausiniski beveik apskriti su lapo virsutine plika zalia zvilgancia puse apacia plaukuota sviesesne matine Ju virsune nusmailejusi beveik apskrita su trumpu danteliu krastai smulkiai pjukliski ar rinciuoti kartais lygus pamatas apskritas ir negiliai sirdiskas reciau placiai pleistiskas Kriauses lapai dziudami pajuosta o rudenį pagelsta ir parausta Lapkotis lapalakscio ilgio Ziedai balti apie 3 cm skersmens susitelke po 5 9 į sketiskas kekes retai pavieniai Ju dulkines raudonos Ziedkociai 1 3 cm ilgio Zydi gausiai ir beveik kasmet pries sulapojant balandzio geguzes menesiais Ziedyne pirmiausia prazysta apatiniai ziedai Vaisiai 3 4 cm ilgio dazniausiai buna zali geltoni gelsvi rausvi kugiski ar rutuliski kiek nusmailejusiu pamatu zalsvai geltoni Sunoksta rugsejo spalio menesiais Ju seklos lygiu matiniu arba blizganciu pavirsiumi tamsiai rudos ar beveik juodos Dereti pradeda desimtais augimo metais Savybes ir kitaMiskines kriauses mediena yra ypac vienalyte ir glaudi neturi zvilgesio Balana rozines spalvos Centrineje stiebo dalyje daznai susidaro rausvas arba rusvas netikrasis branduolys Serdies spinduliai taisyklingame radialiniame pjuvyje kartais matyti kaip siauri tamsus bruksneliai Medienos tankis 700 kg m Neisdziovinta mediena nepatvari Miskine kriause tai pagrindine rusis is kurios dazniausiai kryzminant su kitomis kriausiu rusimis kilusi dabar soduose auginama Pyrus domestica Taciau jos vaisiai nera labai skanus Medis dauginasi seklomis ir saknu atzalomis PanaudojimasMiskine kriause medingas ir dekoratyvus augalas Bites renka nektara ir ziedadulkes Tinkama kitu kulturiniu kriausiu veisliu poskiepiams ir selekcijai Is jos vertingos medienos gaminami isskirtiniai baldai muzikos instrumentai Gydymui ir maistui vartojami sviezi bei dziovinti vaisiai bei lapai Vaisiuose yra 6 13 procentu cukraus Dekoratyvines formosPavienes kriauses krastovaizdzio puosmena istisus metus Dekoratyvines formos budingos kitoms lapuociu medziu rusims lygiai taip pat budingos ir kriausems f globosa hort nedideli medziai rutuliskomis lajomis f pendula hort medziai nukarusiomis sakomis ir kt f pyraster vaisiai buna ropiski kiausiniski ir tipiski rutuliski f achras vaisiai buna butelio kugio statines formos ir tipiski kriausiski NuorodosMiskines kriauses mokslinis lotynu kalba pavadinimas ir sinonimai per theplantlist org ipni org tropicos org svetaines Anglu k The thickest tallest and oldest European wild pear trees Pyrus pyraster monumentaltrees com Anglu k Vikiteka Miskine kriause vaizdine ir garsine medziaga