Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Gumbinė nasturtė anjus lot Tropaeolum tuberosum angl mashua añu senas retas kultūrinis P Amerikos augalas auginamas Titi
Gumbinė nasturtė
Gumbinė nasturtė, anjus (lot. Tropaeolum tuberosum; angl. mashua; añu) – senas retas kultūrinis P. Amerikos augalas, auginamas Titikakos ežero apylinkėse dėl stiebagumbių.
| Tropaeolum tuberosum | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Valgomoji bulvė (Solanum tuberosum), žiedai | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
|
Biologinės savybės
Tai sukulentinis augalas su šliaužiančiais stiebais, kurie lapkočiais gali vytis apie atramas. Žinomos stačiosios ir šliaužiančios formos. Auga 1-1,5 m. skersmens ir 50-80 cm aukščio kerais. Lapai skydiški, pakraščiais penkiaskiaučiai.
Žiedai smulkūs, tamsiai geltoni, ornažiniai arba ryškiai raudoni. Vaisius yra skeltavaisis iš trijų vaislapėlių. Užaugina daug daigių sėklų, tačiau yra nemažai tik vegetatyviai besidauginančių šio augalo formų, kurios tik retkarčiais subrandina šiek tiek sėklų.
Gumbinė nasturtė yra poliploidinė rūšis (52 chromosomos, haploidinis chromosomų rinkinys - 13 chromosomų). Mejozės metu sudaro daug multivalentų, todėl vaisingumas sumažėja. Manoma, kad dėl sterilumo problemų adaptavosi daugintis vegetatyviai. Egzistuoja ir daugiau genetinės gumbinės nasturtės kilmės hipotezių.
Stiebagumbiai formuojasi ant , kiek kūgiški, balti ar geltoni (retkarčiais būna raudonų ar purpurinių), nusėti raudonomis ar avietinėmis dėmėmis, ypač palei akutes. Minkštimas geltonas. Švieži gumbai turi aštrų kvapą, dėl ko juos sunku valgyti nevisiškai išvirtus.
Auginimas
Gumbinė nasturtė pirmą kartą paminėta 1553 m. kelionės per Andus aprašyme. Pagal archeologinius duomenis spėjama, kad pradėta auginti maždaug 5500 m.p.m.e.
Kaip kultūrinis augalas vietiniams gyventojams ji mažiau svarbi už bulves (Solanum tuberosum), gumbinį kiškiakopūstį (Oxalis tuberosa), gumbinį uliuką (Ullucus tuberosus), tačiau ją daržovių turguose nuolat pardavinėja.
Gumbinę nasturtę augina Bolivijos, Peru, Ekvadoro, Kolumbijos ir Venesuelos Anduose, jos gumbai yra svarbus maisto produktas 9 mln. žmonių, gyvenančių 2500-4000 m aukštyje. Augalas puikiai prisitaikęs augti , jis gerai auga net prastose dirvose, nebijo piktžolių. Nasturtės auginimo vietoms būdingi statūs šlaitai, stiprūs vėjai, plonas dirvožemio sluoksnis su nelaidžiomis uolienomis po juo, stipriu vandens nuotėkiu. Oras naktimis smarkiai atvėsta, o dieną - gerokai įšyla. Tokiomis sąlygomis augalai auga prastai. Geri nasturtės derliai būna ~30 t/ha 3000 m aukštyje (tiriant auginimą palankiomis sąlygomis buvo gautas derlius 70 t/ha). Vienas keras užaugina iki 4 kg gumbų. Augimo ciklas trunka 5-6 mėn., todėl įmanoma gauti du derlius per metus.
Vietiniai gyventojai paprastai sodina smulkius gumbus, kurie maistui mažiau tinka. Gumbai sodinami eilėmis (80-100 cm tarp eilių, 40-60 cm tarp augalų eilėje). Sodina ir derlių nuima rankomis. Kai kuriose Andų vietovėse nasturtė yra mėgstama kultūra, kadangi jos auginimas reikalauja mažai darbo, ji nebijo prastesnės priežiūros. Derlių galima palikti žemėje ir išsikasti prireikus.
Labai atspari vabzdžiams, nematodams, bakterijoms (manoma dėl didelės izotiocianatų koncentracijos). Kolumbijoje gumbinę nasturtę augina kartu su bulvėmis, siekiant šias apginti nuo kenkėjų.
Tačiau aptikta, kad kultivuojamos gumbinės nasturtės labai apkrėstos virusais, kas būdinga vegetatyviai dauginamiems (klonuojamiems) augalams. Virusų pašalinimas turėtų žymiai padidinti gumbinės nasturtės derlingumą.
Gumbinė nasturtė yra trumpadienis augalas, kuris formuoja stolonus ir stiebagumbius tik tada, kai dienos ilgis yra 11-13,5 val. Jei diena ilgesnė, stiebagumbiai nesiformuoja. Pavykus panaikinti šia priklausomybę nuo dienos ilgio gumbinė nasturtė taptų perspektyvia kultūra, kuri galėtų būti auginama ir kituose kraštuose.
Bandoma šią nasturtę auginti Naujojoje Zelandijoje.
Naudojimas
Maistinės savybės
Sausa stiebagumbio medžiaga turi 14-16 % baltymų, iki 80 % angliavandenių, nemažai vitaminų (~9 µg/100 g karotino, beveik 480 mg/100 g askorbo rūgšties). Į baltymų sudėtį įeina visos nepakeičiamosios aminorūgštys.
Nepaisant to, kad gumbinės nasturtės stiebagumbiai labai maistingi, jie prastoko skonio, todėl žmonės linkę imti vartoti kitas gumbines kultūras. Dėl to siūloma šį augalą auginti kaip pašarinį, nes tiek gumbai, tiek virkščios labai baltymingi.
Stiebagumbiai turi izotiocianatų (isothiocyanates), dėl kurių jų skonis primena aštrų ridikų skonį. Aštrus skonis susilpnėja ar net virsta saldžiu stiebagumbius verdant. Todėl gumbus paprastai verda su mėsa, žaliosiomis daržovėmis, kukurūzais, bulvėmis, žolėmis arba valgo keptus. Gležnus jaunus lapus valgo kaip lapines daržoves. Valgo ir žiedus.
Gumbus mirko melasoje ar sirupe ir valgo kaip saldumynus. Bolivijoje ir Peru iš gumbų daro desertą - gumbus aplieja melasa ir užšaldo.
Vaistinės savybės
Gumbinę nasturtę naudodavo kai kurioms inkstų ligoms gydyti, kaip šlapimą varančią priemonę.
Ši nasturtė vietinių gyventojų tarpe garsėja kaip antiafrodiziakas. Ispanų metraštininkas Cobo užrašė, kad inkų imperatoriai savo kareivius maitindavo nasturtės gumbais „kad šie užmirštų savo žmonas“. Vietiniai vyrai neretai atsisako valgyti šį augalą, nes tiki, kad jis sukelia impotenciją ir nevaisingumą. Atlikus tyrimus su žiurkėmis, paaiškėjo, kad nasturtės gumbais šeriamų žiurkių patinų organizme testosterono ir dihidrotestosterono lygis sumažėjo 45 %. Bolivijoje tikima, kad gumbinė nasturtė skatina menstruacijas.
- Gumbinė nasturtė ant atramų
- Gumbinės nasturtės lapai
Nuorodos
- Tropaeolum mosaic potyvirus (TropMV) reduces yield of andean mashua (Tropaeolum tuberosum) accessions[neveikianti nuoroda]
- Known susceptibilities of Tropaeolaceae Archyvuota kopija 2007-06-13 iš Wayback Machine projekto.
- Cobo, B. 1956. Historia del Nuevo Mundo. Vol. 2, Ediciones Atlas, Madrid
- Johns, T., W. D. Kitts, F. Newsome, and G. H. Neil Towers. 1982. Anti-reproductive and other medicinal effects of Tropaeolum tuberosum. J. Ethnopharmacol. 5(2): 149-161.
- Clark T. A. Mashua. Ethnobotanical leaflets Archyvuota kopija 2008-12-04 iš Wayback Machine projekto.
- Tropaeolum tuberosum. Plants For A Future: Database Search Results
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Gumbinė nasturtė, Kas yra Gumbinė nasturtė? Ką reiškia Gumbinė nasturtė?
Gumbine nasturte anjus lot Tropaeolum tuberosum angl mashua anu senas retas kulturinis P Amerikos augalas auginamas Titikakos ezero apylinkese del stiebagumbiu Gumbinio kiskiakopuscio Oxalis tuberosa ir gumbines nasturtes Tropaeolum tuberosum gumbaiTropaeolum tuberosumValgomoji bulve Solanum tuberosum ziedaiMoksline klasifikacijaKaralyste Augalai Plantae Skyrius Magnolijunai Magnoliophyta Klase Magnolijainiai Magnoliopsida Poklasis Erskeciaziedziai Rosiidae Seima Nasturtiniai Tropaeolaceae Gentis Nasturte Tropaeolum Rusis Gumbine nasturte Tropaeolum tuberosum Biologines savybesTai sukulentinis augalas su sliauzianciais stiebais kurie lapkociais gali vytis apie atramas Zinomos staciosios ir sliauziancios formos Auga 1 1 5 m skersmens ir 50 80 cm aukscio kerais Lapai skydiski pakrasciais penkiaskiauciai Ziedai smulkus tamsiai geltoni ornaziniai arba ryskiai raudoni Vaisius yra skeltavaisis is triju vaislapeliu Uzaugina daug daigiu seklu taciau yra nemazai tik vegetatyviai besidauginanciu sio augalo formu kurios tik retkarciais subrandina siek tiek seklu Gumbine nasturte yra poliploidine rusis 52 chromosomos haploidinis chromosomu rinkinys 13 chromosomu Mejozes metu sudaro daug multivalentu todel vaisingumas sumazeja Manoma kad del sterilumo problemu adaptavosi daugintis vegetatyviai Egzistuoja ir daugiau genetines gumbines nasturtes kilmes hipoteziu Stiebagumbiai formuojasi ant kiek kugiski balti ar geltoni retkarciais buna raudonu ar purpuriniu nuseti raudonomis ar avietinemis dememis ypac palei akutes Minkstimas geltonas Sviezi gumbai turi astru kvapa del ko juos sunku valgyti nevisiskai isvirtus AuginimasGumbine nasturte pirma karta pamineta 1553 m keliones per Andus aprasyme Pagal archeologinius duomenis spejama kad pradeta auginti mazdaug 5500 m p m e Kaip kulturinis augalas vietiniams gyventojams ji maziau svarbi uz bulves Solanum tuberosum gumbinį kiskiakopustį Oxalis tuberosa gumbinį uliuka Ullucus tuberosus taciau ja darzoviu turguose nuolat pardavineja Gumbine nasturte augina Bolivijos Peru Ekvadoro Kolumbijos ir Venesuelos Anduose jos gumbai yra svarbus maisto produktas 9 mln zmoniu gyvenanciu 2500 4000 m aukstyje Augalas puikiai prisitaikes augti jis gerai auga net prastose dirvose nebijo piktzoliu Nasturtes auginimo vietoms budingi status slaitai stiprus vejai plonas dirvozemio sluoksnis su nelaidziomis uolienomis po juo stipriu vandens nuotekiu Oras naktimis smarkiai atvesta o diena gerokai įsyla Tokiomis salygomis augalai auga prastai Geri nasturtes derliai buna 30 t ha 3000 m aukstyje tiriant auginima palankiomis salygomis buvo gautas derlius 70 t ha Vienas keras uzaugina iki 4 kg gumbu Augimo ciklas trunka 5 6 men todel įmanoma gauti du derlius per metus Vietiniai gyventojai paprastai sodina smulkius gumbus kurie maistui maziau tinka Gumbai sodinami eilemis 80 100 cm tarp eiliu 40 60 cm tarp augalu eileje Sodina ir derliu nuima rankomis Kai kuriose Andu vietovese nasturte yra megstama kultura kadangi jos auginimas reikalauja mazai darbo ji nebijo prastesnes prieziuros Derliu galima palikti zemeje ir issikasti prireikus Labai atspari vabzdziams nematodams bakterijoms manoma del dideles izotiocianatu koncentracijos Kolumbijoje gumbine nasturte augina kartu su bulvemis siekiant sias apginti nuo kenkeju Taciau aptikta kad kultivuojamos gumbines nasturtes labai apkrestos virusais kas budinga vegetatyviai dauginamiems klonuojamiems augalams Virusu pasalinimas turetu zymiai padidinti gumbines nasturtes derlinguma Gumbine nasturte yra trumpadienis augalas kuris formuoja stolonus ir stiebagumbius tik tada kai dienos ilgis yra 11 13 5 val Jei diena ilgesne stiebagumbiai nesiformuoja Pavykus panaikinti sia priklausomybe nuo dienos ilgio gumbine nasturte taptu perspektyvia kultura kuri galetu buti auginama ir kituose krastuose Bandoma sia nasturte auginti Naujojoje Zelandijoje NaudojimasMaistines savybes Sausa stiebagumbio medziaga turi 14 16 baltymu iki 80 angliavandeniu nemazai vitaminu 9 µg 100 g karotino beveik 480 mg 100 g askorbo rugsties Į baltymu sudetį įeina visos nepakeiciamosios aminorugstys Nepaisant to kad gumbines nasturtes stiebagumbiai labai maistingi jie prastoko skonio todel zmones linke imti vartoti kitas gumbines kulturas Del to siuloma sį augala auginti kaip pasarinį nes tiek gumbai tiek virkscios labai baltymingi Stiebagumbiai turi izotiocianatu isothiocyanates del kuriu ju skonis primena astru ridiku skonį Astrus skonis susilpneja ar net virsta saldziu stiebagumbius verdant Todel gumbus paprastai verda su mesa zaliosiomis darzovemis kukuruzais bulvemis zolemis arba valgo keptus Gleznus jaunus lapus valgo kaip lapines darzoves Valgo ir ziedus Gumbus mirko melasoje ar sirupe ir valgo kaip saldumynus Bolivijoje ir Peru is gumbu daro deserta gumbus aplieja melasa ir uzsaldo Vaistines savybes Gumbine nasturte naudodavo kai kurioms inkstu ligoms gydyti kaip slapima varancia priemone Si nasturte vietiniu gyventoju tarpe garseja kaip antiafrodiziakas Ispanu metrastininkas Cobo uzrase kad inku imperatoriai savo kareivius maitindavo nasturtes gumbais kad sie uzmirstu savo zmonas Vietiniai vyrai neretai atsisako valgyti sį augala nes tiki kad jis sukelia impotencija ir nevaisinguma Atlikus tyrimus su ziurkemis paaiskejo kad nasturtes gumbais seriamu ziurkiu patinu organizme testosterono ir dihidrotestosterono lygis sumazejo 45 Bolivijoje tikima kad gumbine nasturte skatina menstruacijas Gumbine nasturte ant atramu Gumbines nasturtes lapaiNuorodosTropaeolum mosaic potyvirus TropMV reduces yield of andean mashua Tropaeolum tuberosum accessions neveikianti nuoroda Known susceptibilities of Tropaeolaceae Archyvuota kopija 2007 06 13 is Wayback Machine projekto Cobo B 1956 Historia del Nuevo Mundo Vol 2 Ediciones Atlas Madrid Johns T W D Kitts F Newsome and G H Neil Towers 1982 Anti reproductive and other medicinal effects of Tropaeolum tuberosum J Ethnopharmacol 5 2 149 161 Clark T A Mashua Ethnobotanical leaflets Archyvuota kopija 2008 12 04 is Wayback Machine projekto Tropaeolum tuberosum Plants For A Future Database Search Results