Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Austrijos Prūsijos karas arba Vokietijos karas vok Deutscher Krieg Prūsijos ministro prezidento Otto von Bismarcko 1866
Austrijos–Prūsijos karas
Austrijos–Prūsijos karas, arba Vokietijos karas (vok. Deutscher Krieg), Prūsijos ministro - prezidento Otto von Bismarcko 1866 m. išprovokuotas karinis konfliktas, trukęs septynias savaites. Kilo Bismarckui siekiant sumenkinti Austrijos įtaką vokiečių žemėse ir taip eliminuoti ją nuo Prūsijos vykdomo Vokietijos suvienijimo „iš viršaus“. Iš esmės tai buvo Prūsijos karas ne su Austrija, bet su visa Vokietijos Sąjunga.
Kontekstas
Otto von Bismarcko esminis užsienio politikos tikslas nuo pat paskyrimo Prūsijos ministru - prezidentu 1862 m. buvo Prūsijos viršenybės įtvirtinimas Vokietijoje. Tam reikėjo įveikti Austriją, kuri dominavo Vokietijos Sąjungoje. Kaip tik todėl Austrija Bismarckui buvo pagrindinis priešas. Kadangi Habsburgų monarchija XIX a. 7 dešimtmetyje turėjo problemų su besivienijančiais italais, Bismarckas manė išnaudoti šios situacijos dėkingumą ir pažeminti Austrijos vaidmenį Vokietijoje. Tačiau karas su Austrija, skirtingai nei 1863–1864 m. karas su Danija, buvo labai nepopuliarus ir būtų sulaukęs didelės opozicijos Prūsijos visuomenėje; tam priešinosi ir artimiausia Prūsijos karaliaus Vilhelmo I aplinka. Tad Bismarckui rūpėjo išprovokuoti Habsburgų monarchiją žengti pirmąjį žingsnį.
Prūsijos (iš esmės – Vokietijos Sąjungos) karui su Danija pasibaigus 1864 m. spalio 30 d. Vienos sutartimi, pagal kurią Šlėzvigo ir Holšteino hercogystės buvo atimtos iš Danijos, Bismarckas įtikino Austriją valdyti šias hercogystes bendrai. Tačiau jau 1865 m. pradžioje jis ėmė kurstyti prieštaravimus dėl bendro Šlėzvigo-Holšteino valdymo. Įsikišus Prancūzų imperatoriui Napoleonui III, 1865 m. rugpjūčio 14 d. buvo pasirašyta , pagal kurią Prūsija gavo valdymo teises Šlėzvige, o Austrija – Holšteine. Tačiau ne vėliau kaip 1866 m. vasario mėn. Bismarckas vėl ėmė provokuoti Austriją. Habsburgų vyriausybė neatlaikė, kai balandžio 9 d. Prūsija pasiūlė demokratizuoti Vokietijos Sąjungą įvedant visuotiniu balsavimu išrinktą parlamentą ir konstituciją. Atsakydama į tai, Austrija birželio 1 d. paskelbė, kad Šlėzvigo-Holšteino likimą turi nuspręsti Vokietijos Sąjungos susirinkimas. Prūsija savo ruožtu atsakė, kad tai – Gašteino konvencijos sulaužymas ir birželio 9 d. pasiuntė kariuomenę okupuoti Holšteino.
Visos svarbiausios Vokietijos Sąjungos valstybės – Saksonija, Bavarija, Badenas, Viurtembergas, Hanoveris, ir Nasau – šiame konflikte parėmė Austriją. Tuomet Prūsija birželio 14 d. paskelbė Vokietijos Sąjungą „negaliojančia“ ir išstojo prieš Austriją kartu su smulkiais sąjungininkais – Oldenburgu, Meklenburgu ir Braunšveigu.
Skirtingai nei karas su Danija, kuris tebuvo palankios situacijos išnaudojimas, karas su Austrija Bismarckui buvo svarbiausias užsienio politikos tikslas, todėl jis buvo nuosekliai planuojamas, o greitos pergalės Bismarckas visiškai nesitikėjo. Neapibrėžtais pažadais dėl tam tikrų teritorijų Vokietijoje Bismarckas užsitikrino Prancūzų imperatoriaus Napoleono III – tuomet įtakingiausios Europos diplomatinės figūros – neutralumą. Be to, 1866 m. balandžio 8 d. jis sudarė slaptą sutartį su Italija, kuri siekė „išlaisvinti“ Austrijos valdomą Veneciją – italai, prasidėjus karui su Prūsija, turėjo atitraukti Austrijos pajėgų dalį savo kariniais veiksmais Venecijoje.
Karo veiksmai
Prūsija, mobilizavusi 280 tūkst. žmonių kariuomenę, birželio 17 d. įsiveržė į Hanoverį, Heseną ir Saksoniją (po trijų dienų italai sureagavo Venecijoje). Austrija, planuodama invaziją į Sileziją, koncentravo armiją Bohemijoje, tačiau jai vadovauti buvo pasiųstas vidutinių gabumų karvedys Ludwigas Benedekas. Prūsijos kariuomenės vadas greitai mobilizuotą kariuomenę pasiuntė į Bohemiją. Susidūrimas įvyko 1866 m. liepos 3 d. prie Königgrätzo (Sadovos), kur prūsų pajėgos apsupo ir sumušė austrus. Nesunkiai įveikusi italus, Austrija savo ruožtu organizavo naują gynybinį frontą prie Dunojaus ir rengėsi ilgalaikiam karui su Prūsija.
Tokio karo tikimybė buvo reali, kadangi nustebinti ir sužavėti greitos generolo Helmutho von Moltkės sėkmės, karininkai ir daugelis svarbiausių Prūsijos politikų ėmė spausti karalių Vilhelmą I išnaudoti pasiektą pergalę ir sutriuškinti Austriją, tačiau Bismarckas šioje vietoje pasiūlė sustoti ir įtikino Vilhelmą I bei generolus skubiai sudaryti Nikolsburgo paliaubas (liepos 26 d.), užuot siekus tolesnių laimėjimų. Tuo metu Bismarcką varžė ta aplinkybė, kad Austrijos imperija buvo pernelyg didelė jėga, dar turėjusi vidinių rezervų tęsti karą, be to, supratęs, kokias pasekmes balansavimui Vokietijoje gali turėti Austrijos sutriuškinimas, vėl įsikišo Napoleonas III.
Šio karo metu išryškėjo artilerijos svarba, efektyviai naudota žaibo karo taktika.
Karo rezultatai
Taikos sutartis buvo pasirašyta 1866 m. rugpjūčio 23 d. Prahoje: Prūsija nepareikalavo jokių Austrijos teritorijų, tačiau Austrija:
- turėjo pripažinti Šlėzvigo, Holšteino, Frankfurto, Hanoverio, Heseno-Keselio ir Nasau prijungimą prie Prūsijos;
- turėjo oficialiai paleisti Vokietijos Sąjungą;
- turėjo sankcionuoti naują Šiaurės Vokietijos Sąjungos projektą, pripažinti, kad vokiečių valstybės piečiau Maino bus susaistytos su Šiaurės Vokietijos sąjunga vėliau bei įsipareigoti nebesikišti į pastarosios sąjungos reikalus.
Istoriko Jacobo Burckhardto vertinimu, šiuo karu Prūsijos vyriausybė ir armija įvykdė „didžiąją 1866 metų vokiečių revoliuciją“.
Nuorodos
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Austrijos–Prūsijos karas, Kas yra Austrijos–Prūsijos karas? Ką reiškia Austrijos–Prūsijos karas?
Austrijos Prusijos karas arba Vokietijos karas vok Deutscher Krieg Prusijos ministro prezidento Otto von Bismarcko 1866 m isprovokuotas karinis konfliktas trukes septynias savaites Kilo Bismarckui siekiant sumenkinti Austrijos įtaka vokieciu zemese ir taip eliminuoti ja nuo Prusijos vykdomo Vokietijos suvienijimo is virsaus Is esmes tai buvo Prusijos karas ne su Austrija bet su visa Vokietijos Sajunga Padetis pries kara Prusijos teritorijos pazymetos tamsiai melynai jos sajungininku melynai Austrijos raudonai jos sajungininku sviesiai raudonai Slezvigas Holsteinas geltonaiPadetis po karo Prusijos teritorijos pazymetos tamsiai melynai prisijungtos teritorijos zydrai jos sajungininku melynai Austrijos raudonai jos sajungininku sviesiai raudonaiKontekstasOtto von Bismarcko esminis uzsienio politikos tikslas nuo pat paskyrimo Prusijos ministru prezidentu 1862 m buvo Prusijos virsenybes įtvirtinimas Vokietijoje Tam reikejo įveikti Austrija kuri dominavo Vokietijos Sajungoje Kaip tik todel Austrija Bismarckui buvo pagrindinis priesas Kadangi Habsburgu monarchija XIX a 7 desimtmetyje turejo problemu su besivienijanciais italais Bismarckas mane isnaudoti sios situacijos dekinguma ir pazeminti Austrijos vaidmenį Vokietijoje Taciau karas su Austrija skirtingai nei 1863 1864 m karas su Danija buvo labai nepopuliarus ir butu sulaukes dideles opozicijos Prusijos visuomeneje tam priesinosi ir artimiausia Prusijos karaliaus Vilhelmo I aplinka Tad Bismarckui rupejo isprovokuoti Habsburgu monarchija zengti pirmajį zingsnį Prusijos is esmes Vokietijos Sajungos karui su Danija pasibaigus 1864 m spalio 30 d Vienos sutartimi pagal kuria Slezvigo ir Holsteino hercogystes buvo atimtos is Danijos Bismarckas įtikino Austrija valdyti sias hercogystes bendrai Taciau jau 1865 m pradzioje jis eme kurstyti priestaravimus del bendro Slezvigo Holsteino valdymo Įsikisus Prancuzu imperatoriui Napoleonui III 1865 m rugpjucio 14 d buvo pasirasyta pagal kuria Prusija gavo valdymo teises Slezvige o Austrija Holsteine Taciau ne veliau kaip 1866 m vasario men Bismarckas vel eme provokuoti Austrija Habsburgu vyriausybe neatlaike kai balandzio 9 d Prusija pasiule demokratizuoti Vokietijos Sajunga įvedant visuotiniu balsavimu isrinkta parlamenta ir konstitucija Atsakydama į tai Austrija birzelio 1 d paskelbe kad Slezvigo Holsteino likima turi nuspresti Vokietijos Sajungos susirinkimas Prusija savo ruoztu atsake kad tai Gasteino konvencijos sulauzymas ir birzelio 9 d pasiunte kariuomene okupuoti Holsteino Visos svarbiausios Vokietijos Sajungos valstybes Saksonija Bavarija Badenas Viurtembergas Hanoveris ir Nasau siame konflikte pareme Austrija Tuomet Prusija birzelio 14 d paskelbe Vokietijos Sajunga negaliojancia ir isstojo pries Austrija kartu su smulkiais sajungininkais Oldenburgu Meklenburgu ir Braunsveigu Skirtingai nei karas su Danija kuris tebuvo palankios situacijos isnaudojimas karas su Austrija Bismarckui buvo svarbiausias uzsienio politikos tikslas todel jis buvo nuosekliai planuojamas o greitos pergales Bismarckas visiskai nesitikejo Neapibreztais pazadais del tam tikru teritoriju Vokietijoje Bismarckas uzsitikrino Prancuzu imperatoriaus Napoleono III tuomet įtakingiausios Europos diplomatines figuros neutraluma Be to 1866 m balandzio 8 d jis sudare slapta sutartį su Italija kuri sieke islaisvinti Austrijos valdoma Venecija italai prasidejus karui su Prusija turejo atitraukti Austrijos pajegu dalį savo kariniais veiksmais Venecijoje Karo veiksmaiMusis prie Koniggratzo Sadovos Georgo Bleibtreu paveikslas Karo veiksmai Prusija mobilizavusi 280 tukst zmoniu kariuomene birzelio 17 d įsiverze į Hanoverį Hesena ir Saksonija po triju dienu italai sureagavo Venecijoje Austrija planuodama invazija į Silezija koncentravo armija Bohemijoje taciau jai vadovauti buvo pasiustas vidutiniu gabumu karvedys Ludwigas Benedekas Prusijos kariuomenes vadas greitai mobilizuota kariuomene pasiunte į Bohemija Susidurimas įvyko 1866 m liepos 3 d prie Koniggratzo Sadovos kur prusu pajegos apsupo ir sumuse austrus Nesunkiai įveikusi italus Austrija savo ruoztu organizavo nauja gynybinį fronta prie Dunojaus ir rengesi ilgalaikiam karui su Prusija Tokio karo tikimybe buvo reali kadangi nustebinti ir suzaveti greitos generolo Helmutho von Moltkes sekmes karininkai ir daugelis svarbiausiu Prusijos politiku eme spausti karaliu Vilhelma I isnaudoti pasiekta pergale ir sutriuskinti Austrija taciau Bismarckas sioje vietoje pasiule sustoti ir įtikino Vilhelma I bei generolus skubiai sudaryti Nikolsburgo paliaubas liepos 26 d uzuot siekus tolesniu laimejimu Tuo metu Bismarcka varze ta aplinkybe kad Austrijos imperija buvo pernelyg didele jega dar turejusi vidiniu rezervu testi kara be to suprates kokias pasekmes balansavimui Vokietijoje gali tureti Austrijos sutriuskinimas vel įsikiso Napoleonas III Sio karo metu isryskejo artilerijos svarba efektyviai naudota zaibo karo taktika Karo rezultataiTaikos sutartis buvo pasirasyta 1866 m rugpjucio 23 d Prahoje Prusija nepareikalavo jokiu Austrijos teritoriju taciau Austrija turejo pripazinti Slezvigo Holsteino Frankfurto Hanoverio Heseno Keselio ir Nasau prijungima prie Prusijos turejo oficialiai paleisti Vokietijos Sajunga turejo sankcionuoti nauja Siaures Vokietijos Sajungos projekta pripazinti kad vokieciu valstybes pieciau Maino bus susaistytos su Siaures Vokietijos sajunga veliau bei įsipareigoti nebesikisti į pastarosios sajungos reikalus Istoriko Jacobo Burckhardto vertinimu siuo karu Prusijos vyriausybe ir armija įvykde didziaja 1866 metu vokieciu revoliucija NuorodosVikiteka Austrijos Prusijos karas vaizdine ir garsine medziaga