Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Vilniaus rotušė viena iš trijų Lietuvoje išlikusių istorinių miestų rotušių Vilniaus Rotušės aikštės dominantė 2023 m Ro
Vilniaus rotušė
Vilniaus rotušė – viena iš trijų Lietuvoje išlikusių istorinių miestų rotušių. Vilniaus Rotušės aikštės dominantė.
Istorija
XIV–XVIII a.
Suteikus savivaldos teises (1387 m. Jogailos privilegija Vilniui suteikė Magdeburgo teises), mieste turėjo būti pastatytas administracinis miesto pastatas. Pirmą kartą rotušė paminėta 1503 m. kunigaikščio Aleksandro privilegijoje (manoma, kad ji stovėjo dabartinėje vietoje). Rotušėje įrengti posėdžių kambariai, teismo salės, pirklių bendruomenės kambarys, iždinė, , archyvas, patalpos svarstyklėms, grūdų atsargoms, ginklų sandėliui, rūsiuose – kalėjimas.
Pagal 1545 m. Vilniaus miesto planą rotušė – gotikinio stiliaus 2 aukštų statinys su bokštu (panašiai pavaizduota ir 1600 m. graviūrose). Bokšto balkone – galerijoje rengti šventiniai koncertai. XVII ir XVIII a. Rotušę ne kartą naikino tiek karai, tiek gaisrai (labiausiai nukentėjo bokštas). Iki šių dienų yra išlikę pirmosios rotušės pamatai.
XVII a. viduryje Rotušę sudarė keli pastatai. Jie naudoti kaip (teismo), sargybos, vaitų būstinės, kalėjimai, krautuvės ir sandėliai. Visi pastatai supo dengtą, akmenimis grįstą kiemą. XVIII a. pirmajame aukšte dominavo erdvė su keturiais kvadratinio skerspjūvio stulpais. Tai buvo vidaus kiemo pobūdžio patalpa su įvažiavimais iš šonų ir trimis įėjimais iš pagrindinio fasado. Iš tos patalpos buvo patenkama į krautuves ir magistratatą. Antrojo aukšto patalpos skirtos miesto savivaldos ir pirklių reikalams. Ten buvo erdvus vestibiulis, reprezentacinė, pirklių, vaito ir magistrato salės.
1748 m. sudegė aplinkinės krautuvėlės, o 1749 m. medinis bokšto viršus su laikrodžiu. Jį atstatyti pavesta architektui J. K. Glaubicui. 1769 m. darbai baigti. Bokštas tapo aštuonkampis, trijų laipsnių, mūrinis, su skliautais dengtu stogu ir vėtrunge – Vyčiu viršūnėje. Antrajame tarpsnyje įmontuotas laikrodis, o viršutiniame kabojo keletas varpų. Varpais būdavo pranešama apie pavojus ar įvykius mieste, o mušamos valandos buvo svarbiu gyventojų laiko orientyru.
- 1763 m.
- Lauryno Stuokos Gucevičiaus naujos rotušės projektas, 1785-1786 m.
- Martyno Zaleskio paveikslas, 1846 m.
- 1877 m.
- 1882 m.
Vilniaus Rotušė po rekonstrukcijos (XVIII a.)
Po maždaug 10 metų bokštas pradėjo svirti. Jį remontuoti teko L. Gucevičiui. Remontuojant bokštas griuvo; apgadinta dalis Rotušės. Atstatyti vėl patikėta L. Gucevičiui. Karaliaus (tokio masto projektui reikėjo šalies valdovo sutikimo) ir Magistrato vertinimui pateikta keletas projektų. Pasirinktas kukliausias, lengviausiai įgyvendinamas. Pagal projektą truputį pakeistas vidaus suplanavimas, nebeliko bokšto. Projektas skyrėsi nuo dabartinio pastato: jame visi portiko tarpkoloniniai numatyti lygūs, virš pagrindinio fasado pirmojo aukšto angų turėjo būti trikampiai, kaip Vilniaus katedroje.
1785–1799 m. vyko statybos. Atstatyta ant išlikusiųjų senųjų dalių ir rūsių. Naujojo pastato pagrindinis įėjimas, kaip dabar, buvo iš aikštės šiaurinės pusės. Trejos durys vedė į erdvią kvadratinę kiemo tipo patalpą, į kurią vedė įvažiavimai iš rytų ir vakarų pusių. Patalpos skliautus rėmė keturi keturkampiai pilioriai. Pirmajame pastato aukšte įrengtos patalpos matavimo prietaisams laikyti, sargybos ir raštininkų kambariai, įėjimai į krautuves ir kalėjimą. Antrajame aukšte – reprezentacinė vaito salė, teismo ir pirklių patalpos, lobynai bei didžioji salė su dviem kolonų eilėmis.
Dabar Vilniaus Rotušė – kompaktiško monumentalaus tūrio, dviaukštė, darnių proporcijų. Jaukūs, puošnūs Rotušės interjerai yra kontrastas santūriai ir griežtai išorės architektūros išraiškai. Lygiose fasadų sienose tolygiai išdėstyti langai, aprėminti kukliais klasicistiniais apvadais ir sandrikais. Plačios pastato perdangos (antablemento) karnizą puošia stambūs modiljonai (S formos karnizą remiančios gegnės). Pagrindinį fasadą akcentuoja šešių dorėninių kolonų portikas ir gana žemas trikampis frontonas.
L. Gucevičius realizavo kompromisinį paprastesnį Rotušės variantą, kuriame išorės formos ne visiškai atitiko pastato paskirtį (tai jam sekėsi geriau atlikti Vilniaus katedroje). Šiaurinę dalį užėmė didžioji salė, o pietinės dalies viduryje buvo vaito salė (kurioje posėdžiaudavo suolininkų teismas). Rytinėje pusėje nuo didžiosios salės buvo magistrato salė, o vakarinėje buvo Vilniaus pirklių bendrijos salė, kurioje posėdžiaudavo pirklių taryba. Jos pietvakariniame kampe buvo pirklių archyvas, o į rytus nuo jo – pirklių iždinė. Pastogėje buvo raštininkų ir pagalbinės patalpos. Autorius nepamatė savo kūrinio baigto, Rotušė užbaigta po jo mirties.
Nuo 1811 m. (panaikinus savivaldą) Rotušėje veikė „Mažasis“ teatras, nuo 1845 m. įsikūrė nuolatinis miesto teatras. Tada pritaikant pastatą teatro reikmėms, suniokota nemažai Rotušės interjero – nugriautos kolonos, užmūryti ir sunaikinti židiniai su vertingais bareljefais bei daug kitų vertingų architektūros ir dekoro elementų. Teatras pastate veikė iki 1924 m., vėliau pastatas apleistas ir pradėjo nykti.
1936–1939 m. Rotušė restauruota pagal architekto S. Narembskio projektą. Restauruojant interjerą, stengtasi laikytis XVIII a. antrosios pusės stilistikos. Pastato centriniame fasade įrengti granito laiptai, konservuoti gotikiniai rūsiai. Pastatą norėta pritaikyti miesto reprezentacinėms reikmėms, tačiau prasidėjus Antrajam pasauliniam karui dalis darbų liko neįgyvendinti.
1941–1996 m. pastate veikė Lietuvos dailės muziejus, 1996–1999 m. – Lietuvos menininkų rūmai, nuo 1999 m. – VMSA priklausanti viešoji įstaiga „Vilniaus rotušė“.
Šaltiniai
- „Senoji Vilniaus rotušė“ Archyvuota kopija 2012-12-16 iš Wayback Machine projekto. (Portalas „Menas dvaruose“)
- „Turizmas po Lietuvą“ tinklalapio informacija
- Vilniaus rotušės istorija Archyvuota kopija 2009-08-04 iš Wayback Machine projekto. (Istorijos santrauka ir veiklos apžvalga)
54°40′41″š. pl. 25°17′13″r. ilg. / 54.678°š. pl. 25.287°r. ilg.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vilniaus rotušė, Kas yra Vilniaus rotušė? Ką reiškia Vilniaus rotušė?
Vilniaus rotuse viena is triju Lietuvoje islikusiu istoriniu miestu rotusiu Vilniaus Rotuses aikstes dominante 2023 m Rotuses a 2021 m 2019 m Rotuses a 2011 m 2008 m IstorijaXIV XVIII a Suteikus savivaldos teises 1387 m Jogailos privilegija Vilniui suteike Magdeburgo teises mieste turejo buti pastatytas administracinis miesto pastatas Pirma karta rotuse pamineta 1503 m kunigaikscio Aleksandro privilegijoje manoma kad ji stovejo dabartineje vietoje Rotuseje įrengti posedziu kambariai teismo sales pirkliu bendruomenes kambarys izdine archyvas patalpos svarstyklems grudu atsargoms ginklu sandeliui rusiuose kalejimas Pagal 1545 m Vilniaus miesto plana rotuse gotikinio stiliaus 2 aukstu statinys su bokstu panasiai pavaizduota ir 1600 m graviurose Boksto balkone galerijoje rengti sventiniai koncertai XVII ir XVIII a Rotuse ne karta naikino tiek karai tiek gaisrai labiausiai nukentejo bokstas Iki siu dienu yra islike pirmosios rotuses pamatai XVII a viduryje Rotuse sudare keli pastatai Jie naudoti kaip teismo sargybos vaitu bustines kalejimai krautuves ir sandeliai Visi pastatai supo dengta akmenimis grįsta kiema XVIII a pirmajame aukste dominavo erdve su keturiais kvadratinio skerspjuvio stulpais Tai buvo vidaus kiemo pobudzio patalpa su įvaziavimais is sonu ir trimis įejimais is pagrindinio fasado Is tos patalpos buvo patenkama į krautuves ir magistratata Antrojo auksto patalpos skirtos miesto savivaldos ir pirkliu reikalams Ten buvo erdvus vestibiulis reprezentacine pirkliu vaito ir magistrato sales 1748 m sudege aplinkines krautuveles o 1749 m medinis boksto virsus su laikrodziu Jį atstatyti pavesta architektui J K Glaubicui 1769 m darbai baigti Bokstas tapo astuonkampis triju laipsniu murinis su skliautais dengtu stogu ir vetrunge Vyciu virsuneje Antrajame tarpsnyje įmontuotas laikrodis o virsutiniame kabojo keletas varpu Varpais budavo pranesama apie pavojus ar įvykius mieste o musamos valandos buvo svarbiu gyventoju laiko orientyru 1763 m Lauryno Stuokos Guceviciaus naujos rotuses projektas 1785 1786 m Martyno Zaleskio paveikslas 1846 m 1877 m 1882 m Vilniaus Rotuse po rekonstrukcijos XVIII a Po mazdaug 10 metu bokstas pradejo svirti Jį remontuoti teko L Guceviciui Remontuojant bokstas griuvo apgadinta dalis Rotuses Atstatyti vel patiketa L Guceviciui Karaliaus tokio masto projektui reikejo salies valdovo sutikimo ir Magistrato vertinimui pateikta keletas projektu Pasirinktas kukliausias lengviausiai įgyvendinamas Pagal projekta truputį pakeistas vidaus suplanavimas nebeliko boksto Projektas skyresi nuo dabartinio pastato jame visi portiko tarpkoloniniai numatyti lygus virs pagrindinio fasado pirmojo auksto angu turejo buti trikampiai kaip Vilniaus katedroje 1785 1799 m vyko statybos Atstatyta ant islikusiuju senuju daliu ir rusiu Naujojo pastato pagrindinis įejimas kaip dabar buvo is aikstes siaurines puses Trejos durys vede į erdvia kvadratine kiemo tipo patalpa į kuria vede įvaziavimai is rytu ir vakaru pusiu Patalpos skliautus reme keturi keturkampiai pilioriai Pirmajame pastato aukste įrengtos patalpos matavimo prietaisams laikyti sargybos ir rastininku kambariai įejimai į krautuves ir kalejima Antrajame aukste reprezentacine vaito sale teismo ir pirkliu patalpos lobynai bei didzioji sale su dviem kolonu eilemis Dabar Vilniaus Rotuse kompaktisko monumentalaus turio dviaukste darniu proporciju Jaukus puosnus Rotuses interjerai yra kontrastas santuriai ir grieztai isores architekturos israiskai Lygiose fasadu sienose tolygiai isdestyti langai apreminti kukliais klasicistiniais apvadais ir sandrikais Placios pastato perdangos antablemento karniza puosia stambus modiljonai S formos karniza remiancios gegnes Pagrindinį fasada akcentuoja sesiu doreniniu kolonu portikas ir gana zemas trikampis frontonas L Gucevicius realizavo kompromisinį paprastesnį Rotuses varianta kuriame isores formos ne visiskai atitiko pastato paskirtį tai jam sekesi geriau atlikti Vilniaus katedroje Siaurine dalį uzeme didzioji sale o pietines dalies viduryje buvo vaito sale kurioje posedziaudavo suolininku teismas Rytineje puseje nuo didziosios sales buvo magistrato sale o vakarineje buvo Vilniaus pirkliu bendrijos sale kurioje posedziaudavo pirkliu taryba Jos pietvakariniame kampe buvo pirkliu archyvas o į rytus nuo jo pirkliu izdine Pastogeje buvo rastininku ir pagalbines patalpos Autorius nepamate savo kurinio baigto Rotuse uzbaigta po jo mirties Nuo 1811 m panaikinus savivalda Rotuseje veike Mazasis teatras nuo 1845 m įsikure nuolatinis miesto teatras Tada pritaikant pastata teatro reikmems suniokota nemazai Rotuses interjero nugriautos kolonos uzmuryti ir sunaikinti zidiniai su vertingais bareljefais bei daug kitu vertingu architekturos ir dekoro elementu Teatras pastate veike iki 1924 m veliau pastatas apleistas ir pradejo nykti 1936 1939 m Rotuse restauruota pagal architekto S Narembskio projekta Restauruojant interjera stengtasi laikytis XVIII a antrosios puses stilistikos Pastato centriniame fasade įrengti granito laiptai konservuoti gotikiniai rusiai Pastata noreta pritaikyti miesto reprezentacinems reikmems taciau prasidejus Antrajam pasauliniam karui dalis darbu liko neįgyvendinti 1941 1996 m pastate veike Lietuvos dailes muziejus 1996 1999 m Lietuvos menininku rumai nuo 1999 m VMSA priklausanti viesoji įstaiga Vilniaus rotuse Rotuses a panoramaSaltiniaiVikiteka Vilniaus rotuse vaizdine ir garsine medziaga Senoji Vilniaus rotuse Archyvuota kopija 2012 12 16 is Wayback Machine projekto Portalas Menas dvaruose Turizmas po Lietuva tinklalapio informacija Vilniaus rotuses istorija Archyvuota kopija 2009 08 04 is Wayback Machine projekto Istorijos santrauka ir veiklos apzvalga 54 40 41 s pl 25 17 13 r ilg 54 678 s pl 25 287 r ilg 54 678 25 287