Victor Francis HessGimė 1883 m birželio 24 d Valdšteino pilis Štirija Austrijos Vengrijos imperijaMirė 1964 m gruodžio 1
Victor Franz Hess

Victor Francis Hess | |
---|---|
Gimė | 1883 m. birželio 24 d. Valdšteino pilis, , Štirija, Austrijos-Vengrijos imperija |
Mirė | 1964 m. gruodžio 17 d. (81 metai) , Niujorko valstija, JAV |
Sritis | fizika |
Organizacijos | Radžio tyrimo institutas Graco universitetas |
Alma mater | Graco universitetas Vienos universitetas (mokslų daktaras) |
Žinomas (-a) už | kosminės spinduliuotės atradimas ir paaiškinimas |
Žymūs apdovanojimai | |
(1919 m.) |
Viktoras Francas Hesas (angl. Victor Francis Hess, 1883 m. birželio 24 d. – 1964 m. gruodžio 17 d.) – Austrijos ir JAV fizikas, 1936 m. apdovanotas Nobelio fizikos premija už kosminės spinduliuotės paaiškinimą. Taip pat matavo kosminių spindulių intensyvumo variacijas, tyrė šilumos išsiskyrimą skylant radžiui, joninį vėją (jonizuotųjų dujų konvekcinius reiškinius), atmosferos elektrinį laidumą ir jį sukeliančius veiksnius, atmosferos jonizacinį balansą, skaičiavo radžio skleidžiamas alfa daleles.
Biografija
Gimė 1883 m. birželio 24 d. Valdšteino pilyje, netoli , Štirijoje, Austrijoje, Vincenco Heso ir Serafinos Edlės fon Grosbauer-Valdštėt šeimoje. Tėvas dirbo buvo karališkuoju miškininku princo Liudviko Etingeno-Valdšteino tarnyboje.
1893–1901 m. lankė Graco gimnaziją, 1901–1905 m. studijavo Graco universitete. 1910 m. Vienos universitete apgynė daktaro disertaciją. 1910–1920 m. dirbo asistentu pas Štefaną Mejerį radžio tyrimų institute
1920 m. vedė Mari Bertą Varner Breiski. 1921 m. išvyko į JAV, įsidarbino Jungtinių Valstijų radžio korporacijoje Naujajame Džersyje, dirbo fiziku konsultantu JAV šachtų biure (angl. Bureau of Mines) Vašingtone. 1923 m. grįžo į Graco universitetą, 1925 m. ten paskirtas eksperimentinės fizikos profesoriumi. 1931 m. paskirtas profesoriumi universitete ir Radiologijos instituto direktoriumi.
Bėgdamas nuo nacistų represijų su žyde žmona persikėlė į JAV. Tais pačiais metais gavo paskyrimą kaip fizikos profesorius, o 1944 m. įgijo JAV pilietybę. 1955 m. jo žmona mirė nuo vėžio. Tais pačiais metais vedė Elizabetą M. Henkę, moterį, slaugiusią Bertą paskutiniais jos gyvenimo metais.
Hesas buvo praktikuojantis katalikas. 1946 m. parašė straipsnį apie mokslo ir religijos santykį „Mano tikėjimas“, jame paaiškino, kodėl tiki į Dievą. 1958 m. išėjo į pensiją. 1964 m. gruodžio 17 d. mirė (Niujorko valstija) nuo Parkinsono ligos.
Tyrimai apie kosminę spinduliuotę
Pagrindinius tyrimus, už kuriuos 1936 m. Hesas buvo apdovanotas Nobelio premija, mokslininkas atliko 1911–1913 m. Tuo metu mokslininkus glumino atmosferoje išmatuotas jonizuojančiosios spinduliuotės lygis. Daryta prielaida, kad spinduliuotės šaltinis yra Žemė, tad nuo jos tolstant turėtų mažėti spinduliuotės intensyvumas. Anksčiau naudoti elektroskopai leido apytiksliai išmatuoti spinduliuotę, tačiau rodė, kad didesniame atmosferos aukštyje spinduliuotės lygis iš tikrųjų gali būti didesnis nei žemės paviršiuje. Hesas šį klausimą spręsti bandė pirmiausia gerokai padidindamas matavimo įrangos tikslumą, o paskui asmeniškai pakildamas oro balionu matavimams atlikti. 1911–1912 m. jis sistemingai, naktį ir dieną, atlikdavo rizikingus spinduliuotės lygio matavimus iki 5,3 km aukštyje.
Austrijos mokslų akademijos leistame leidinyje Proceedings of the Austrian Academy of Sciences buvo paskelbti kruopštaus Heso tyrimo rezultatai, parodę, kad radiacijos lygis mažėja iki maždaug 1 km aukščio, tačiau aukščiau radiacijos lygis gerokai išauga, o 5 km aptikta radiacija yra maždaug dvigubai didesnė nei išmatuota jūros lygyje.
Mokslininkas priėjo išvados, kad iš kosmoso į Žemės atmosferą atkeliauja spinduliuotė. 1925 m. jo atradimą patvirtino Robertas Endriusas Milikanas, kuris šią spinduliuotę praminė „kosminiais spinduliais“. Heso atradimas atvėrė kelią daugeliui naujų atradimų ir branduolinės fizikos srityse. O pirmasis atrado ir kosminėje spinduliuotėje, už ką Hesas ir Andersonas 1936 m. pasidalijo Nobelio fizikos premiją.
Šaltiniai
- „Victor F. Hess, Physicist, Dies. Shared the Nobel Prize in 1936. Was Early Experimenter on Conductivity of Air. Taught at Fordham Till 1958“. New York Times. 1964 n. gruodžio 19 d. Nuoroda tikrinta 2012-09-30.
{{cite news}}
: Patikrinkite date reikšmes:|date=
() - Victor Franz Hess (VLE)
- „Victor Franz Hess“. Nobelio fondas. 1936. Nuoroda tikrinta 2007-10-04.
- Angelo, Joseph A (2004). Nuclear Technology. . pp. 121–124. ISBN 1-57356-336-6.
- „Hess, Victor – Deutsche Biographie“.
- Victor Franz Hess. „My Faith“. San Antonio Light Laikraščio archyvas. 1946 m. lapkričio 3 d., 52 psl.
- „A Physicist's Faith“.
- V. F. Hess (1912). „Über Beobachtungen der durchdringenden Strahlung bei sieben Freiballonfahrten (English translation)“. Physikalische Zeitschrift (anglų). 13: 1084–1091. :1808.02927.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Victor Franz Hess, Kas yra Victor Franz Hess? Ką reiškia Victor Franz Hess?
Victor Francis HessGime 1883 m birzelio 24 d Valdsteino pilis Stirija Austrijos Vengrijos imperijaMire 1964 m gruodzio 17 d 81 metai Niujorko valstija JAVSritis fizikaOrganizacijos Radzio tyrimo institutas Graco universitetasAlma mater Graco universitetas Vienos universitetas mokslu daktaras Zinomas a uz kosmines spinduliuotes atradimas ir paaiskinimasZymus apdovanojimai 1919 m Nobelio fizikos premija 1936 m Viktoras Francas Hesas angl Victor Francis Hess 1883 m birzelio 24 d 1964 m gruodzio 17 d Austrijos ir JAV fizikas 1936 m apdovanotas Nobelio fizikos premija uz kosmines spinduliuotes paaiskinima Taip pat matavo kosminiu spinduliu intensyvumo variacijas tyre silumos issiskyrima skylant radziui joninį veja jonizuotuju duju konvekcinius reiskinius atmosferos elektrinį laiduma ir jį sukeliancius veiksnius atmosferos jonizacinį balansa skaiciavo radzio skleidziamas alfa daleles BiografijaGime 1883 m birzelio 24 d Valdsteino pilyje netoli Stirijoje Austrijoje Vincenco Heso ir Serafinos Edles fon Grosbauer Valdstet seimoje Tevas dirbo buvo karaliskuoju miskininku princo Liudviko Etingeno Valdsteino tarnyboje 1893 1901 m lanke Graco gimnazija 1901 1905 m studijavo Graco universitete 1910 m Vienos universitete apgyne daktaro disertacija 1910 1920 m dirbo asistentu pas Stefana Mejerį radzio tyrimu institute 1920 m vede Mari Berta Varner Breiski 1921 m isvyko į JAV įsidarbino Jungtiniu Valstiju radzio korporacijoje Naujajame Dzersyje dirbo fiziku konsultantu JAV sachtu biure angl Bureau of Mines Vasingtone 1923 m grįzo į Graco universiteta 1925 m ten paskirtas eksperimentines fizikos profesoriumi 1931 m paskirtas profesoriumi universitete ir Radiologijos instituto direktoriumi Begdamas nuo nacistu represiju su zyde zmona persikele į JAV Tais paciais metais gavo paskyrima kaip fizikos profesorius o 1944 m įgijo JAV pilietybe 1955 m jo zmona mire nuo vezio Tais paciais metais vede Elizabeta M Henke moterį slaugiusia Berta paskutiniais jos gyvenimo metais Hesas buvo praktikuojantis katalikas 1946 m parase straipsnį apie mokslo ir religijos santykį Mano tikejimas jame paaiskino kodel tiki į Dieva 1958 m isejo į pensija 1964 m gruodzio 17 d mire Niujorko valstija nuo Parkinsono ligos Tyrimai apie kosmine spinduliuoteHesas centre matavimu metu Pagrindinius tyrimus uz kuriuos 1936 m Hesas buvo apdovanotas Nobelio premija mokslininkas atliko 1911 1913 m Tuo metu mokslininkus glumino atmosferoje ismatuotas jonizuojanciosios spinduliuotes lygis Daryta prielaida kad spinduliuotes saltinis yra Zeme tad nuo jos tolstant turetu mazeti spinduliuotes intensyvumas Anksciau naudoti elektroskopai leido apytiksliai ismatuoti spinduliuote taciau rode kad didesniame atmosferos aukstyje spinduliuotes lygis is tikruju gali buti didesnis nei zemes pavirsiuje Hesas sį klausima spresti bande pirmiausia gerokai padidindamas matavimo įrangos tiksluma o paskui asmeniskai pakildamas oro balionu matavimams atlikti 1911 1912 m jis sistemingai naktį ir diena atlikdavo rizikingus spinduliuotes lygio matavimus iki 5 3 km aukstyje Austrijos mokslu akademijos leistame leidinyje Proceedings of the Austrian Academy of Sciences buvo paskelbti kruopstaus Heso tyrimo rezultatai parode kad radiacijos lygis mazeja iki mazdaug 1 km aukscio taciau auksciau radiacijos lygis gerokai isauga o 5 km aptikta radiacija yra mazdaug dvigubai didesne nei ismatuota juros lygyje Mokslininkas priejo isvados kad is kosmoso į Zemes atmosfera atkeliauja spinduliuote 1925 m jo atradima patvirtino Robertas Endriusas Milikanas kuris sia spinduliuote pramine kosminiais spinduliais Heso atradimas atvere kelia daugeliui nauju atradimu ir branduolines fizikos srityse O pirmasis atrado ir kosmineje spinduliuoteje uz ka Hesas ir Andersonas 1936 m pasidalijo Nobelio fizikos premija Saltiniai Victor F Hess Physicist Dies Shared the Nobel Prize in 1936 Was Early Experimenter on Conductivity of Air Taught at Fordham Till 1958 New York Times 1964 n gruodzio 19 d Nuoroda tikrinta 2012 09 30 a href wiki C5 A0ablonas Cite news title Sablonas Cite news cite news a Patikrinkite date reiksmes date Victor Franz Hess VLE Victor Franz Hess Nobelio fondas 1936 Nuoroda tikrinta 2007 10 04 Angelo Joseph A 2004 Nuclear Technology pp 121 124 ISBN 1 57356 336 6 Hess Victor Deutsche Biographie Victor Franz Hess My Faith San Antonio Light Laikrascio archyvas 1946 m lapkricio 3 d 52 psl A Physicist s Faith V F Hess 1912 Uber Beobachtungen der durchdringenden Strahlung bei sieben Freiballonfahrten English translation Physikalische Zeitschrift anglu 13 1084 1091 1808 02927