Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Rinkimų sistema metodas leidžiantis rinkėjams išreikšti savo nuomonę balsais ir pagal juos paskirstyti vietas renkamame
Rinkimų sistema
Rinkimų sistema – metodas, leidžiantis rinkėjams išreikšti savo nuomonę balsais ir pagal juos paskirstyti vietas renkamame valdžios organe. Rinkimų sistema susideda iš taisyklių, pagal kurias vykdomas pats balsavimas, skaičiuojami bei vertinami gauti rezultatai. Kiekvienoje valstybėje nustatoma sava rinkimų sistema, pritaikyta prie tradicijų, teritorinių ypatumų, politinės kultūros ir kitų aspektų.
Rinkimų sistemos gali būti skirstomos į daugumos (arba mažoritarines), proporcines, mišrias ir kitokias.
Raida
Iki naujųjų laikų rinkimuose didelių permainų nebūta, vyravo vienas principas – kandidatai buvo atrenkami paprasta , skyrėsi nebent tam tikrų žmonių kategorijų teisė dalyvauti rinkimuose. Su Apšvietos epocha padaugėjo su rinkimų sistema susijusių klausimų. 1789 m. Prancūzijoje pirmą kartą buvo iškeltas klausimas, o jau nuo 1791 m. jis buvo įvestas visų lygių rinkėjams, bet tokio balsavimo procedūra nebuvo aiškiai nusakyta – 1793 m. Prancūzijos konstitucija šį klausimą (balsuoti slaptai ar atvirai) paliko spręsti patiems rinkėjams. Kitose vakarų šalyse, pvz., Didžiojoje Britanijoje, Belgijoje, Švedijoje, Šveicarijoje ši problema nebuvo išspręsta iki XIX a. vid. – XX a. pr., pirmiausia dėl mažo gyventojų raštingumo. Slapto balsavimo klausimas išliko aktualus ir XX a. antrojoje pusėje daugumai Azijos ir Afrikos valstybių tapus nepriklausomomis.
Rinkimų sistemų tobulinimas išryškino demokratizacijos problemas. Dar XX a. pr. pradėta spręsti proporcinio gyventojų atstovavimo, moterų rinkimų teisės ir kitokie klausimai.
Bendri elementai
Rinkimų sistemos turi tris bendrus elementus: balsavimo sandarą, rinkimų apygardų struktūrą ir rinkimų formulę.
Balsavimo sandara
Balsavimo sandara nurodo, kokiu būdu išreiškia savo pasirinkimą iš pateiktų galimybių. Pavyzdžiui, rinkimuose tas pats žmogus gali turėti vieną arba kelis balsus, balsuoti už pavienius arba jų sąrašus, savo nuomonę išreikšti arba , ir kita.
Rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą atveju kiekvienas rinkėjas turi du balsus, kurių vienas atiduodamas už vienmandatės apygardos kandidatą, o kitas už partijos sąrašą, kurį galima reitinguoti. Tuo tarpu renkant Lietuvos prezidentą turimas tik vienas balsas.
Rinkimų apygardų struktūra
Rinkimų apygardų struktūra nusako teritorijos, kurioje keliami kandidatai ar jų sąrašai, dydį, ribas bei joje išrenkamų mandatų kiekį. Rinkimai gali vykti tiek visoje valstybės teritorijoje, tiek ir daugelyje apygardų. Nuo to, kaip šalis padalinama į apygardas, priklauso rinkimų rezultatų proporcingumas, ar kitokių mažumų interesų atstovavimo galimybės ir kiti aspektai.
Rinkimų formulė
Rinkimų formulė apibūdina rezultatų skaičiavimo metodą. Naudojant daugumos (mažoritarines) formules, rinkimus laimi daugiausiai balsų gavę kandidatai. Tuo tarpu proporcinės formulės taikymas leidžia mandatus padalinti tolygiai pagal gautų balsų skaičių.
Visose formulėse gali būti taikomas ir išrinkimo barjeras, nurodantis, jog mandatas gali būti suteikiamas tik tam tikrą minimalų balsų kiekį gavusiam kandidatui.
Klasifikacija
Daugumos atstovavimo sistema
Daugumos atstovavimo sistema, kaip sako pats pavadinimas, yra pagrįsta daugumos principu. Taikant šią rinkimų sistemą valstybės teritorija padalijama į tiek apygardų su daugiau ar mažiau vienodu gyventojų skaičiumi, kiek yra numatyta išdalyti mandatų, ir iš kiekvienos išrenkama tik po vieną atstovą. Juo tampa kandidatas, gavęs daugiausiai balsų lyginant su kitais kandidatais – t. y. surinkęs paprastąją arba absoliučiąją (gavęs daugiau nei 50 % visų balsų) daugumą. Jeigu esant pastarajam reikalavimui nei vienas kandidatas jo neįvykdo, gali būti rengiamas antras rinkimų turas, kuriame varžosi du ar daugiau geriausiai pirmame ture pasirodžiusių asmenų. Kitas sprendimas yra alternatyvaus balso suteikimas rinkėjams. Jo pagalba galima nurodyti ne tik labiausiai patikusį kandidatą, bet ir įvertinti likusius. Tokiu atveju nei vienam kandidatui nesurinkus absoliučiosios daugumos, mažiausiai balsų surinkusio kandidato peržiūrimi ir iš jų balsai atiduodami pažymėtiems antru numeriu. Tokiu pačiu principu skaičiavimas atliekamas tol, kol vienas iš kandidatų galiausiai surenka daugiau nei 50 % balsų.
Proporcingojo atstovavimo sistema
Proporcingojo atstovavimo sistema pagrįsta matematiškai tiksliu mandatų paskirstymu tarp kandidatų grupių proporcingai jų gautų balsų skaičiui. Sistema turi labai daug galimų variantų, nes proporcijos gali būti apskaičiuojamos įvairiai, priklausomai nuo pasirinktos formulės. Naudojant partijų sąrašų metodą, partijoms mandatai išdalinami proporcingai jų gautiems balsams. Kartais šis modelis papildomas perkeliamuoju balsu – galimybe rinkėjams reitinguoti partijų sąrašus, taip į viršų iškeliant norimus kandidatus.
Mišri sistema
Kai kurios šalys derina daugumos ir proporcingojo atstovavimo sistemas. Pavyzdžiui, rinkimų į LR Seimą metu 71 narys renkamas absoliučiosios daugumos būdu, o 70 – taikant proporcinį atstovavimą su galimybe reitinguoti partijų sąrašus.
Mišri rinkimų sistema naudojama tokiose šalyse kaip Vokietija, Japonija, Rusija, Ukraina ir kitose.
Įtaka politinei sistemai
Rinkimų sistema, veikdama rezultatus, gali daryti įtaką partijų skaičiui ir politinių sprendimų priėmimo ypatybėms, tačiau ji nėra absoliutus veiksnys ir priklauso nuo platesnių aplinkybių.
Pagal prancūzų politologo taisyklę, daugumos atstovavimo modeliu paremti rinkimai linkę šalyje formuoti dvipartinę sistemą, kuri padidina vienpartinių (nekoalicinių) vyriausybių tikimybę. Tai nutinka dėl neproporcingo mandatų paskirstymo ir rinkėjų vengimo balsuoti už mažesnes partijas, nenorint „prarasti“ balso. Tuo tarpu proporcinio atstovavimo sistemų naudojimas turi priešinga poveikį – lemia ir koalicinių vyriausybių buvimą valdžioje. Tai įtakoja sprendimų priėmimo aplinkybes, nes vienpartinėse vyriausybėse įstatymai gali būti priimti greičiau, neatsižvelgiant į oponuojančių partijų nuomonę. Tuo tarpu koalicinėse vyriausybėse vyrauja sprendimų priėmimas ieškant konsensuso, atspindint įvairesnį nuomonių spektrą.
Šaltiniai
- David Robertson. The Routledge dictionary of politics, 3rd edition. Routledge, 2004
- Gediminas Vitkus. Politologija. Vilnius, 2002
- Rima Varnienė. Rinkimų sistema. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XX (Rėv-Sal). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011
Išnašos
- Algis Krupavičius, Robertas Pogorelis. Rinkimų sistema ir rinkimai. iš Lietuvos politinė sistema: sąranga ir raida. Poligrafija ir informatika, 2004. p. 245
- Algis Krupavičius, Robertas Pogorelis. Rinkimų sistema ir rinkimai. iš Lietuvos politinė sistema: sąranga ir raida. Poligrafija ir informatika, 2004. p. 245–247
- Maurice Duverger, Les partis politiques, 1951
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Rinkimų sistema, Kas yra Rinkimų sistema? Ką reiškia Rinkimų sistema?
Rinkimu sistema metodas leidziantis rinkejams isreiksti savo nuomone balsais ir pagal juos paskirstyti vietas renkamame valdzios organe Rinkimu sistema susideda is taisykliu pagal kurias vykdomas pats balsavimas skaiciuojami bei vertinami gauti rezultatai Kiekvienoje valstybeje nustatoma sava rinkimu sistema pritaikyta prie tradiciju teritoriniu ypatumu politines kulturos ir kitu aspektu Rinkimu sistemos gali buti skirstomos į daugumos arba mazoritarines proporcines misrias ir kitokias RaidaIki naujuju laiku rinkimuose dideliu permainu nebuta vyravo vienas principas kandidatai buvo atrenkami paprasta skyresi nebent tam tikru zmoniu kategoriju teise dalyvauti rinkimuose Su Apsvietos epocha padaugejo su rinkimu sistema susijusiu klausimu 1789 m Prancuzijoje pirma karta buvo iskeltas klausimas o jau nuo 1791 m jis buvo įvestas visu lygiu rinkejams bet tokio balsavimo procedura nebuvo aiskiai nusakyta 1793 m Prancuzijos konstitucija sį klausima balsuoti slaptai ar atvirai paliko spresti patiems rinkejams Kitose vakaru salyse pvz Didziojoje Britanijoje Belgijoje Svedijoje Sveicarijoje si problema nebuvo isspresta iki XIX a vid XX a pr pirmiausia del mazo gyventoju rastingumo Slapto balsavimo klausimas isliko aktualus ir XX a antrojoje puseje daugumai Azijos ir Afrikos valstybiu tapus nepriklausomomis Rinkimu sistemu tobulinimas isryskino demokratizacijos problemas Dar XX a pr pradeta spresti proporcinio gyventoju atstovavimo moteru rinkimu teises ir kitokie klausimai Bendri elementaiRinkimu sistemos turi tris bendrus elementus balsavimo sandara rinkimu apygardu struktura ir rinkimu formule Balsavimo sandara Balsavimo sandara nurodo kokiu budu isreiskia savo pasirinkima is pateiktu galimybiu Pavyzdziui rinkimuose tas pats zmogus gali tureti viena arba kelis balsus balsuoti uz pavienius arba ju sarasus savo nuomone isreiksti arba ir kita Rinkimu į Lietuvos Respublikos Seima atveju kiekvienas rinkejas turi du balsus kuriu vienas atiduodamas uz vienmandates apygardos kandidata o kitas uz partijos sarasa kurį galima reitinguoti Tuo tarpu renkant Lietuvos prezidenta turimas tik vienas balsas Rinkimu apygardu struktura Rinkimu apygardu struktura nusako teritorijos kurioje keliami kandidatai ar ju sarasai dydį ribas bei joje isrenkamu mandatu kiekį Rinkimai gali vykti tiek visoje valstybes teritorijoje tiek ir daugelyje apygardu Nuo to kaip salis padalinama į apygardas priklauso rinkimu rezultatu proporcingumas ar kitokiu mazumu interesu atstovavimo galimybes ir kiti aspektai Rinkimu formule Rinkimu formule apibudina rezultatu skaiciavimo metoda Naudojant daugumos mazoritarines formules rinkimus laimi daugiausiai balsu gave kandidatai Tuo tarpu proporcines formules taikymas leidzia mandatus padalinti tolygiai pagal gautu balsu skaiciu Visose formulese gali buti taikomas ir isrinkimo barjeras nurodantis jog mandatas gali buti suteikiamas tik tam tikra minimalu balsu kiekį gavusiam kandidatui KlasifikacijaDaugumos atstovavimo sistema Pagrindinis straipsnis Daugumos atstovavimas Daugumos atstovavimo sistema kaip sako pats pavadinimas yra pagrįsta daugumos principu Taikant sia rinkimu sistema valstybes teritorija padalijama į tiek apygardu su daugiau ar maziau vienodu gyventoju skaiciumi kiek yra numatyta isdalyti mandatu ir is kiekvienos isrenkama tik po viena atstova Juo tampa kandidatas gaves daugiausiai balsu lyginant su kitais kandidatais t y surinkes paprastaja arba absoliuciaja gaves daugiau nei 50 visu balsu dauguma Jeigu esant pastarajam reikalavimui nei vienas kandidatas jo neįvykdo gali buti rengiamas antras rinkimu turas kuriame varzosi du ar daugiau geriausiai pirmame ture pasirodziusiu asmenu Kitas sprendimas yra alternatyvaus balso suteikimas rinkejams Jo pagalba galima nurodyti ne tik labiausiai patikusį kandidata bet ir įvertinti likusius Tokiu atveju nei vienam kandidatui nesurinkus absoliuciosios daugumos maziausiai balsu surinkusio kandidato perziurimi ir is ju balsai atiduodami pazymetiems antru numeriu Tokiu paciu principu skaiciavimas atliekamas tol kol vienas is kandidatu galiausiai surenka daugiau nei 50 balsu Proporcingojo atstovavimo sistema Pagrindinis straipsnis Proporcinis atstovavimas Proporcingojo atstovavimo sistema pagrįsta matematiskai tiksliu mandatu paskirstymu tarp kandidatu grupiu proporcingai ju gautu balsu skaiciui Sistema turi labai daug galimu variantu nes proporcijos gali buti apskaiciuojamos įvairiai priklausomai nuo pasirinktos formules Naudojant partiju sarasu metoda partijoms mandatai isdalinami proporcingai ju gautiems balsams Kartais sis modelis papildomas perkeliamuoju balsu galimybe rinkejams reitinguoti partiju sarasus taip į virsu iskeliant norimus kandidatus Misri sistema Kai kurios salys derina daugumos ir proporcingojo atstovavimo sistemas Pavyzdziui rinkimu į LR Seima metu 71 narys renkamas absoliuciosios daugumos budu o 70 taikant proporcinį atstovavima su galimybe reitinguoti partiju sarasus Misri rinkimu sistema naudojama tokiose salyse kaip Vokietija Japonija Rusija Ukraina ir kitose Įtaka politinei sistemaiRinkimu sistema veikdama rezultatus gali daryti įtaka partiju skaiciui ir politiniu sprendimu priemimo ypatybems taciau ji nera absoliutus veiksnys ir priklauso nuo platesniu aplinkybiu Pagal prancuzu politologo taisykle daugumos atstovavimo modeliu paremti rinkimai linke salyje formuoti dvipartine sistema kuri padidina vienpartiniu nekoaliciniu vyriausybiu tikimybe Tai nutinka del neproporcingo mandatu paskirstymo ir rinkeju vengimo balsuoti uz mazesnes partijas nenorint prarasti balso Tuo tarpu proporcinio atstovavimo sistemu naudojimas turi priesinga poveikį lemia ir koaliciniu vyriausybiu buvima valdzioje Tai įtakoja sprendimu priemimo aplinkybes nes vienpartinese vyriausybese įstatymai gali buti priimti greiciau neatsizvelgiant į oponuojanciu partiju nuomone Tuo tarpu koalicinese vyriausybese vyrauja sprendimu priemimas ieskant konsensuso atspindint įvairesnį nuomoniu spektra SaltiniaiDavid Robertson The Routledge dictionary of politics 3rd edition Routledge 2004 Gediminas Vitkus Politologija Vilnius 2002 Rima Varniene Rinkimu sistema Visuotine lietuviu enciklopedija T XX Rev Sal Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2011IsnasosAlgis Krupavicius Robertas Pogorelis Rinkimu sistema ir rinkimai is Lietuvos politine sistema saranga ir raida Poligrafija ir informatika 2004 p 245 Algis Krupavicius Robertas Pogorelis Rinkimu sistema ir rinkimai is Lietuvos politine sistema saranga ir raida Poligrafija ir informatika 2004 p 245 247 Maurice Duverger Les partis politiques 1951