Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Vestfalijos taika
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Vestfalijos taika, serija sutarčių, per 1648 metus sudarytų tarp Trisdešimties metų kare (1618–1648 m.) kariavusių valstybių Miunsteryje ir Osnabriuke (tarp Ispanijos ir Nyderlandų, tarp Šventosios Romos imperijos ir Prancūzijos, tarp Šventosios Romos imperijos ir Švedijos) ir vainikuotų galutine 1648 m. spalio 24 d. sutartimi.
Pagal Vestfalijos taikos sąlygas:
- Prancūzija ir Švedija gavo palyginti reikšmingų teritorinių laimėjimų;
- Konfesinėje srityje buvo patvirtintos Augsburgo religinės taikos nuostatos: iki 1624 m. sekuliarizuotose žemėse turėjo išlikti status quo;
- Pfalcui buvo grąžintas 1623 m. atimtas kurfiurstystės statusas, bet kurfiustystė liko ir Bavarija (1623 m. sausį imperatorius nuvainikavo Reino pfalcgrafą Friedrichą, kadangi kovojo prieš imperijos kariuomenę, o jo kurfiurstystę perdavė Bavarijos valdovui Maksimilijonui I); Habsburgai laimėjo pasiekę, kad kurfiurstų kolegiją sudarytų trys evangelikai ir penki katalikai, bet imperatorius turėjo pripažinti galimybę politiniams imperijos vienetams (kurių buvo apie 360) vienytis į bet kokias sąjungas, net prieš patį imperatorių. Tuo būdu imperijoje pradėjo silpnėti Habsburgų hegemonija, o centralistines tendencijas galutinai nugalėjo „kunigaikščių laisvė“. Habsburgų (kurie tradiciškai paveldėdavo Austrijos erchercogo, Bohemijos ir Vengrijos karaliaus titulus) įtaką imperijoje po Trisdešimties metų karo vis labiau varžė Bavarijos Wittelsbachai, 1583–1761 m. valdę ir Kelno arkivyskupiją bei tapę ištikimais prancūzų sąjungininkais, ir naujai iškilę Brandenburgo Hohenzollernai;
- Šveicarijos konfederacija ir Jungtinės Nyderlandų provincijos de jure gavo nepriklausomybę nuo imperijos.
Lyginant Trisdešimties metų karo dalyvių ikikarinę padėtį ir tikslus su kare pasiektais rezultatais, prie karo laimėtojų neabejotinai tektų priskirti Prancūziją, kuri gavo daug svarbių teritorijų ir padėjo pagrindus hegemonijos Europoje pretenzijoms. Pagal Vestfalijos taiką Prancūzija užvaldė Elzasą (išskyrus imperijos miestus), nors smulkūs Elzaso kunigaikščiai vis dar liko imperijos nariais. Tai leido Prancūzijai per juos daryti įtaką vidiniams imperijos reikalams, kai jie būdavo svarstomi reichstaguose.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vestfalijos taika, Kas yra Vestfalijos taika? Ką reiškia Vestfalijos taika?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Vestfalijos taika serija sutarciu per 1648 metus sudarytu tarp Trisdesimties metu kare 1618 1648 m kariavusiu valstybiu Miunsteryje ir Osnabriuke tarp Ispanijos ir Nyderlandu tarp Sventosios Romos imperijos ir Prancuzijos tarp Sventosios Romos imperijos ir Svedijos ir vainikuotu galutine 1648 m spalio 24 d sutartimi Vestfalijos Miunsterio taikos sutarties sudarymo priesaika dail Gerard ter Borch Pagal Vestfalijos taikos salygas Prancuzija ir Svedija gavo palyginti reiksmingu teritoriniu laimejimu Konfesineje srityje buvo patvirtintos Augsburgo religines taikos nuostatos iki 1624 m sekuliarizuotose zemese turejo islikti status quo Pfalcui buvo grazintas 1623 m atimtas kurfiurstystes statusas bet kurfiustyste liko ir Bavarija 1623 m sausį imperatorius nuvainikavo Reino pfalcgrafa Friedricha kadangi kovojo pries imperijos kariuomene o jo kurfiurstyste perdave Bavarijos valdovui Maksimilijonui I Habsburgai laimejo pasieke kad kurfiurstu kolegija sudarytu trys evangelikai ir penki katalikai bet imperatorius turejo pripazinti galimybe politiniams imperijos vienetams kuriu buvo apie 360 vienytis į bet kokias sajungas net pries patį imperatoriu Tuo budu imperijoje pradejo silpneti Habsburgu hegemonija o centralistines tendencijas galutinai nugalejo kunigaiksciu laisve Habsburgu kurie tradiciskai paveldedavo Austrijos erchercogo Bohemijos ir Vengrijos karaliaus titulus įtaka imperijoje po Trisdesimties metu karo vis labiau varze Bavarijos Wittelsbachai 1583 1761 m valde ir Kelno arkivyskupija bei tape istikimais prancuzu sajungininkais ir naujai iskile Brandenburgo Hohenzollernai Sveicarijos konfederacija ir Jungtines Nyderlandu provincijos de jure gavo nepriklausomybe nuo imperijos Lyginant Trisdesimties metu karo dalyviu ikikarine padetį ir tikslus su kare pasiektais rezultatais prie karo laimetoju neabejotinai tektu priskirti Prancuzija kuri gavo daug svarbiu teritoriju ir padejo pagrindus hegemonijos Europoje pretenzijoms Pagal Vestfalijos taika Prancuzija uzvalde Elzasa isskyrus imperijos miestus nors smulkus Elzaso kunigaiksciai vis dar liko imperijos nariais Tai leido Prancuzijai per juos daryti įtaka vidiniams imperijos reikalams kai jie budavo svarstomi reichstaguose