Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Spaudos laisvė
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Spaudos laisvė – kiekvieno demokratinės visuomenės piliečio teisė laisvai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Ta laisvė gali būti apribota tik įstatymu, siekiant apginti žmogaus sveikatą, garbę, orumą, privatų gyvenimą, taip pat valstybės konstitucinę santvarką, nepriklausomybę bei teritorinį integralumą.
Valstybėje, kurioje egzistuoja spaudos laisvė, kiekvienas pilietis turi teisę netrukdomas įstatymo nustatyta tvarka steigti laikraščius, žurnalus, radijo ir televizijos stotis bei kitas . Jų cenzūra yra draudžiama. Valstybinės institucijos bei privačios struktūros negali kištis į visuomenės informavimo priemonių veiklą. Niekas negali riboti žmogaus teisės užsiimti žurnalistine veikla. Spaudos laisvė yra vienas iš pagrindinių valstybės demokratiškumo kriterijų.
Istorija
Pirmieji laikraščiai Europoje atsirado XVII a. pradžioje. Norint juos leisti, reikėjo gauti karaliaus arba kito aukščiausio šalies pareigūno leidimą. Ilgus metus galiojo cenzūra, griežtos bausmės už valstybės institucijų kritiką.
Anglija
Spaudos laisvės idėjos pirmiausia gimė Anglijoje. Čia XVII a. pirmoje pusėje kelerius metus buvo leidžiama laisvai skelbti Parlamento debatus. Kai ši teisė buvo panaikinta, tokį Parlamento žingsnį griežtai kritikavo rašytojas ir filosofas savo veikale „Areopagitica“ (1644 m.). 1695 m. Anglijoje buvo panaikinta cenzūra bei išankstiniai leidimai leisti laikraščius, tačiau iki tikros spaudos laisvės dar buvo toli, nes griežtomis, net mirties bausmėmis dar ilgai buvo baudžiami leidėjai bei žurnalistai, kritikavę vyriausybę ir bažnyčią.
Švedija
Pirmasis rašytinis teisinis dokumentas – – buvo priimtas Švedijoje 1766 m. Jo pagrindinius principus suformulavęs kunigas ir parlamentaras rašė, jog rašto ir spaudos laisvė – tai kertinis laisvo valstybės valdymo akmuo. Kita vertus, A. Chydenius svarstė, „kaip teisingai su ta laisve elgtis, kad, iš vienos pusės, ji nebūtų užgniaužta, o iš kitos pusės, kad ji pati nevirstų nežabota savivale“.
Prancūzija
Ilgą ir sunkų kovos kelią dėl savo laisvės nuėjo prancūzų spauda. Jos pagrindinis principas – visų pirma žmogaus teisę laisvai reikšti savo nuomonę – 1751 – 1772 m. pagrindė Enciklopedijos leidėjai ir autoriai D. Didro (D. Diderot), Ž. Ž. Ruso (J. J. Rousseau), F. Volteras (F. Voiltaire), (L. Jaucourt). Tačiau tik Didžiosios prancūzų revoliucijos dėka 1789 m. priimtos Žmogaus ir piliečio teisių deklaracijos XI straipsnyje buvo suformuluotas preciziškas ir iki šiol galiojantis spaudos laisvės principas: „Laisvai pasikeisti mintimis ir nuomonėmis yra viena iš brangiausių žmogaus teisių. Kiekvienas pilietis gali laisvai kalbėti, rašyti ir spausdinti su sąlyga, kad turės atsakyti už piktnaudžiavimą šita laisve įstatymo numatyta tvarka“. Tačiau šį principą realizuoti praktikoje pasirodė ne taip paprasta. 1791 m. Prancūzijoje buvo priimtas Spaudos įstatymas, bet jis buvo nuolat keičiamas, taisomas ir spaudos laisvė tai virsdavo nekontroliuojama savivale (1789 – 1792 m.), tai buvo užgniaužiama, restauruojant cenzūrą, išankstinių leidimų sistemą bei griežtas bausmes. Tik 1881 m. Prancūzijoje buvo priimtas tikrai demokratiškas spaudos laisvės įstatymas, kurio pagrindiniai principai galioja ir šiandien.
JAV
Liberaliausiai spauda buvo traktuojama JAV, kur ji jau XVIII a. nepatyrė tokių suvaržymų kaip Europoje, o 1791 m. įsigaliojusi skelbė: „Kongresas negali priimti įstatymo, …apribojančio žodžio ir spaudos laisvę“. Taip šioje šalyje spaudos laisvei buvo padėtas tvirtas teisinis pamatas.
Kitos Europos šalys
Kitose Europos šalyse spaudos laisvės principai buvo pradėti fiksuoti jų konstitucijose XIX a.: Norvegijoje (1814 m.), Nyderlanduose (1815 m.), Belgijoje (1831 m.), Austrijoje (1867 m.). Realiai spaudos laisvės principai daugelyje Europos šalių įsigaliojo tik XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Tačiau juos nutraukė Pirmasis pasaulinis karas, kai visose į karinį konfliktą įsitraukusiose valstybėse buvo įvesta spaudos cenzūra.
Tarpukario (1917 – 1939 m.) Europos šalys pagal spaudos laisvės lygį galėjo būti suskirstytos į tris grupes. Pirmoje (Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Šveicarija, Belgija, Nyderlandai, Čekoslovakija, Suomija, Norvegija, Danija) egzistavo spaudos laisvė, kurią užtikrino įstatymai ir tose valstybėse įsigalėjusi praktika. Antros grupės šalyse (Ispanija, Portugalija, Austrija, Vengrija, Lenkija, Jugoslavija, Latvija, Lietuva, iš dalies Estija) spaudos laisvė buvo gerokai suvaržyta. Ji praktiškai buvo panaikinta trečios grupės šalyse (Tarybų Sąjunga, Italija, Vokietija). Tiesa, Italijoje greta fašistinės spaudos ėjo ir krikščionių demokratų leidiniai.
Spaudos laisvė pokariu
Po Antrojo pasaulinio karo spaudos laisve kaip neatimama žmogaus teise susirūpino tarptautinės organizacijos. Reikšmingu dokumentu tapo Europos Tarybos 1950 m. priimta „Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija“, kurios X straipsnyje užfiksuotos pagrindinės nuostatos, užtikrinančios spaudos laisvę. Po karo ši laisvė buvo labiausiai varžoma komunistinio bloko šalyse (TSRS, Lenkija, Čekoslovakija, Rumunija, Vengrija, VDR, Bulgarija, Albanija, Mongolija, Kuba). Tiesa, ir šio bloko viduje spauda buvo suvaržyta nevienodai. Kai kuriose šalyse (Lenkijoje, ČSR, VDR ir kt.) greta komunistinės spaudos buvo leidžiama spausdinti ir kitų nuosaikių partijų laikraščius ir žurnalus. Čia ne tokia stropi buvo cenzūra, leidusi įsivežti daugiau užsienio spaudos leidinių. Kita vertus, spaudos laisvė buvo susiaurinta, egzistavo cenzūra tuose kraštuose, kur buvo įvestas diktatorinis režimas (Ispanijoje generolo Franko valdymas iki 1975 m., Graikijoje 1967 – 1974 m.).
1988 – 1990 m. sužlugus komunistiniams režimams ir Rytų bei Centrinės Europos kraštams atgavus nepriklausomybę, laisva demokratinė spauda susiformavo ir daugelyje šio regiono valstybių. Tiesa, šis laisvėjimo procesas ne visose postkomunistinėse valstybėse vyko vienodai. Dar 1996 m. spauda nebuvo visiškai laisva tose valstybėse, kuriose sunkiai formavosi demokratinio valdymo sistema (Baltarusija, Kirgizija, Tadžikija, Uzbekija, Kazachija) arba kuriose kelerius metus vyko karo veiksmai (Armėnija, Azerbaidžanas, Gruzija, Jugoslavija, Bosnija ir Hercegovina). Vis dėlto po 1995 m. pasaulyje jau buvo labai daug valstybių, kuriose egzistavo valdžios struktūrų neribojama spaudos laisvė.
Lietuva
Lietuvoje žurnalistikos kelias į spaudos laisvę taip pat buvo nelengvas. XIX a. antroje pusėje Lietuvos, tuo metu buvusios Rusijos imperijos sudėtyje, laikraščiai ir žurnalai buvo pradėti leisti spaudos draudimo sąlygomis, kai bet kokia raštija lotyniškais rašmenimis buvo uždrausta. Todėl lietuviška spauda buvo leidžiama Mažojoje Lietuvoje (Prūsijoje, daugiausia Tilžėje). Tai varžė naujų laikraščių atsiradimą, sudarė sunkumų plėsti autorių ratą, įvežti ir platinti tiražą Lietuvoje. Nemaža nelegalioje spaudoje rašiusių ar ją platinusių žmonių buvo nubausti. Kita vertus, spaudos draudimas tik užgimstančiai žurnalistikai turėjo ir pozityvios reikšmės. Pirmieji lietuviški žurnalai „Aušra“, „Varpas“ buvo leidžiami be jokios cenzūros, jų autoriai neturėjo taikytis prie valdžios reikalavimų, galėjo nevaržomai ją kritikuoti. Lietuvių žurnalistikai tokia demokratinė situacija buvo labai svarbi.
1904 m. panaikinus spaudos draudimą, Lietuvos spauda iki Nepriklausomybės paskelbimo 1918 m. turėjo derintis prie Rusijos įstatymų: leisti laikraščiui reikėjo gauti valdžios leidimą, egzistavo cenzūra ir griežtų bausmių sistema. Tačiau ir tuo metu Lietuvos spauda augo ir plėtėsi, skatino tautinį atgimimą.
1918 m. Lietuva tapo nepriklausoma valstybe. Nepaisant sudėtingos politinės ir karinės situacijos, 1919 m. buvo priimtas , kuris atitiko demokratinių šalių tokių įstatymų standartus ir užtikrino spaudos laisvę. Po 1926 m. perversmo, įsigalint diktatūrinio valdymo sistemai, buvo siaurinama ir demokratija. Tai atsispindi ir 1935 m. priimtame , kuris smarkiai suvaržė spaudos laisvę, įvesdamas cenzūrą, apribojimus leisti naujus laikraščius bei gauti informaciją iš valstybės įstaigų.
1940 – 1988 m. buvo dar vienas „juodas“ laikotarpis Lietuvos žurnalistikos istorijoje, kai spaudos laisvė buvo užgniaužta. Tiek vokiečių (1941 – 1944 m.), tiek sovietinės okupacijos (1940 – 1941 m. ir 1944 – 1990 m.) metais spaudos leidiniui išleisti reikėjo valdžios leidimo. Sovietinėje Lietuvoje tik komunistų partija turėjo teisę ir galimybę leisti laikraščius, žurnalus, steigti radijo ar televizijos stotis. Formaliai savo leidinius galėjo turėti kūrybinės sąjungos, atskiros žinybos, bet ir jos leidimą turėjo gauti iš Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto. Spaudos cenzūros funkcijas atliko „Glavlitas“, kuris, formaliai saugodamas valstybės paslaptis, iš tikrųjų užsiėmė politine ir ideologine priežiūra. per savo skirtus redaktorius pasiekė, kad spauda tarnautų ne tiesai, o atliktų vien propagandinę funkciją.
Žodžio laisvė egzistavo tik partizanų laikraščiuose (1944 – 1957 m.) bei pogrindžio spaudoje (1972 – 1988 m.). Tačiau ir vienu, ir kitu atveju aršaus persekiojimo ir teroro sąlygomis ši spauda nebuvo ir negalėjo būti gausi, neturėjo didelių tiražų.
Vykstant Tarybų Sąjungos pertvarkai, Lietuvos spaudoje 1988 – 1989 m. prasidėjo atgimimas, greitai įgavęs didžiulį mastą. Spauda, keldama pačius svarbiausius Lietuvos praeities klausimus, taip pat padėjo atsirasti Sąjūdžiui, kuris galutinai pakirto totalitarinio režimo pamatus. 1990 m. buvo priimtas Lietuvos spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatymas, kuris užtikrino laisvos ir demokratiškos spaudos egzistenciją.
1990 m. kovo 11 d. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, spaudos laisvė buvo toliau stiprinama. Nepaisant valdžios mėginimų kontroliuoti informacijos priemones, visų pirma valstybinį Lietuvos radiją ir televiziją, nepaisant to, kad nuo 1990 m. veikė Spaudos kontrolės valdyba, Lietuvoje įsitvirtino spaudos laisvė, kurią dabar garantuoja 1996 m. priimtas .
Šaltiniai
- Žurnalistikos enciklopedija, 1997, Vilnius
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Spaudos laisvė, Kas yra Spaudos laisvė? Ką reiškia Spaudos laisvė?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Spaudos laisve kiekvieno demokratines visuomenes piliecio teise laisvai ieskoti gauti ir skleisti informacija bei idejas Ta laisve gali buti apribota tik įstatymu siekiant apginti zmogaus sveikata garbe oruma privatu gyvenima taip pat valstybes konstitucine santvarka nepriklausomybe bei teritorinį integraluma Valstybeje kurioje egzistuoja spaudos laisve kiekvienas pilietis turi teise netrukdomas įstatymo nustatyta tvarka steigti laikrascius zurnalus radijo ir televizijos stotis bei kitas Ju cenzura yra draudziama Valstybines institucijos bei privacios strukturos negali kistis į visuomenes informavimo priemoniu veikla Niekas negali riboti zmogaus teises uzsiimti zurnalistine veikla Spaudos laisve yra vienas is pagrindiniu valstybes demokratiskumo kriteriju IstorijaPirmieji laikrasciai Europoje atsirado XVII a pradzioje Norint juos leisti reikejo gauti karaliaus arba kito auksciausio salies pareiguno leidima Ilgus metus galiojo cenzura grieztos bausmes uz valstybes instituciju kritika Anglija Spaudos laisves idejos pirmiausia gime Anglijoje Cia XVII a pirmoje puseje kelerius metus buvo leidziama laisvai skelbti Parlamento debatus Kai si teise buvo panaikinta tokį Parlamento zingsnį grieztai kritikavo rasytojas ir filosofas savo veikale Areopagitica 1644 m 1695 m Anglijoje buvo panaikinta cenzura bei isankstiniai leidimai leisti laikrascius taciau iki tikros spaudos laisves dar buvo toli nes grieztomis net mirties bausmemis dar ilgai buvo baudziami leidejai bei zurnalistai kritikave vyriausybe ir baznycia Svedija Pirmasis rasytinis teisinis dokumentas buvo priimtas Svedijoje 1766 m Jo pagrindinius principus suformulaves kunigas ir parlamentaras rase jog rasto ir spaudos laisve tai kertinis laisvo valstybes valdymo akmuo Kita vertus A Chydenius svarste kaip teisingai su ta laisve elgtis kad is vienos puses ji nebutu uzgniauzta o is kitos puses kad ji pati nevirstu nezabota savivale Prancuzija Ilga ir sunku kovos kelia del savo laisves nuejo prancuzu spauda Jos pagrindinis principas visu pirma zmogaus teise laisvai reiksti savo nuomone 1751 1772 m pagrinde Enciklopedijos leidejai ir autoriai D Didro D Diderot Z Z Ruso J J Rousseau F Volteras F Voiltaire L Jaucourt Taciau tik Didziosios prancuzu revoliucijos deka 1789 m priimtos Zmogaus ir piliecio teisiu deklaracijos XI straipsnyje buvo suformuluotas preciziskas ir iki siol galiojantis spaudos laisves principas Laisvai pasikeisti mintimis ir nuomonemis yra viena is brangiausiu zmogaus teisiu Kiekvienas pilietis gali laisvai kalbeti rasyti ir spausdinti su salyga kad tures atsakyti uz piktnaudziavima sita laisve įstatymo numatyta tvarka Taciau sį principa realizuoti praktikoje pasirode ne taip paprasta 1791 m Prancuzijoje buvo priimtas Spaudos įstatymas bet jis buvo nuolat keiciamas taisomas ir spaudos laisve tai virsdavo nekontroliuojama savivale 1789 1792 m tai buvo uzgniauziama restauruojant cenzura isankstiniu leidimu sistema bei grieztas bausmes Tik 1881 m Prancuzijoje buvo priimtas tikrai demokratiskas spaudos laisves įstatymas kurio pagrindiniai principai galioja ir siandien JAV Liberaliausiai spauda buvo traktuojama JAV kur ji jau XVIII a nepatyre tokiu suvarzymu kaip Europoje o 1791 m įsigaliojusi skelbe Kongresas negali priimti įstatymo apribojancio zodzio ir spaudos laisve Taip sioje salyje spaudos laisvei buvo padetas tvirtas teisinis pamatas Kitos Europos salys Kitose Europos salyse spaudos laisves principai buvo pradeti fiksuoti ju konstitucijose XIX a Norvegijoje 1814 m Nyderlanduose 1815 m Belgijoje 1831 m Austrijoje 1867 m Realiai spaudos laisves principai daugelyje Europos saliu įsigaliojo tik XIX a pabaigoje XX a pradzioje Taciau juos nutrauke Pirmasis pasaulinis karas kai visose į karinį konflikta įsitraukusiose valstybese buvo įvesta spaudos cenzura Tarpukario 1917 1939 m Europos salys pagal spaudos laisves lygį galejo buti suskirstytos į tris grupes Pirmoje Jungtine Karalyste Prancuzija Sveicarija Belgija Nyderlandai Cekoslovakija Suomija Norvegija Danija egzistavo spaudos laisve kuria uztikrino įstatymai ir tose valstybese įsigalejusi praktika Antros grupes salyse Ispanija Portugalija Austrija Vengrija Lenkija Jugoslavija Latvija Lietuva is dalies Estija spaudos laisve buvo gerokai suvarzyta Ji praktiskai buvo panaikinta trecios grupes salyse Tarybu Sajunga Italija Vokietija Tiesa Italijoje greta fasistines spaudos ejo ir krikscioniu demokratu leidiniai Spaudos laisve pokariuPo Antrojo pasaulinio karo spaudos laisve kaip neatimama zmogaus teise susirupino tarptautines organizacijos Reiksmingu dokumentu tapo Europos Tarybos 1950 m priimta Europos zmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencija kurios X straipsnyje uzfiksuotos pagrindines nuostatos uztikrinancios spaudos laisve Po karo si laisve buvo labiausiai varzoma komunistinio bloko salyse TSRS Lenkija Cekoslovakija Rumunija Vengrija VDR Bulgarija Albanija Mongolija Kuba Tiesa ir sio bloko viduje spauda buvo suvarzyta nevienodai Kai kuriose salyse Lenkijoje CSR VDR ir kt greta komunistines spaudos buvo leidziama spausdinti ir kitu nuosaikiu partiju laikrascius ir zurnalus Cia ne tokia stropi buvo cenzura leidusi įsivezti daugiau uzsienio spaudos leidiniu Kita vertus spaudos laisve buvo susiaurinta egzistavo cenzura tuose krastuose kur buvo įvestas diktatorinis rezimas Ispanijoje generolo Franko valdymas iki 1975 m Graikijoje 1967 1974 m 1988 1990 m suzlugus komunistiniams rezimams ir Rytu bei Centrines Europos krastams atgavus nepriklausomybe laisva demokratine spauda susiformavo ir daugelyje sio regiono valstybiu Tiesa sis laisvejimo procesas ne visose postkomunistinese valstybese vyko vienodai Dar 1996 m spauda nebuvo visiskai laisva tose valstybese kuriose sunkiai formavosi demokratinio valdymo sistema Baltarusija Kirgizija Tadzikija Uzbekija Kazachija arba kuriose kelerius metus vyko karo veiksmai Armenija Azerbaidzanas Gruzija Jugoslavija Bosnija ir Hercegovina Vis delto po 1995 m pasaulyje jau buvo labai daug valstybiu kuriose egzistavo valdzios strukturu neribojama spaudos laisve LietuvaLietuvoje zurnalistikos kelias į spaudos laisve taip pat buvo nelengvas XIX a antroje puseje Lietuvos tuo metu buvusios Rusijos imperijos sudetyje laikrasciai ir zurnalai buvo pradeti leisti spaudos draudimo salygomis kai bet kokia rastija lotyniskais rasmenimis buvo uzdrausta Todel lietuviska spauda buvo leidziama Mazojoje Lietuvoje Prusijoje daugiausia Tilzeje Tai varze nauju laikrasciu atsiradima sudare sunkumu plesti autoriu rata įvezti ir platinti tiraza Lietuvoje Nemaza nelegalioje spaudoje rasiusiu ar ja platinusiu zmoniu buvo nubausti Kita vertus spaudos draudimas tik uzgimstanciai zurnalistikai turejo ir pozityvios reiksmes Pirmieji lietuviski zurnalai Ausra Varpas buvo leidziami be jokios cenzuros ju autoriai neturejo taikytis prie valdzios reikalavimu galejo nevarzomai ja kritikuoti Lietuviu zurnalistikai tokia demokratine situacija buvo labai svarbi Ausra 1904 m panaikinus spaudos draudima Lietuvos spauda iki Nepriklausomybes paskelbimo 1918 m turejo derintis prie Rusijos įstatymu leisti laikrasciui reikejo gauti valdzios leidima egzistavo cenzura ir grieztu bausmiu sistema Taciau ir tuo metu Lietuvos spauda augo ir pletesi skatino tautinį atgimima 1918 m Lietuva tapo nepriklausoma valstybe Nepaisant sudetingos politines ir karines situacijos 1919 m buvo priimtas kuris atitiko demokratiniu saliu tokiu įstatymu standartus ir uztikrino spaudos laisve Po 1926 m perversmo įsigalint diktaturinio valdymo sistemai buvo siaurinama ir demokratija Tai atsispindi ir 1935 m priimtame kuris smarkiai suvarze spaudos laisve įvesdamas cenzura apribojimus leisti naujus laikrascius bei gauti informacija is valstybes įstaigu 1940 1988 m buvo dar vienas juodas laikotarpis Lietuvos zurnalistikos istorijoje kai spaudos laisve buvo uzgniauzta Tiek vokieciu 1941 1944 m tiek sovietines okupacijos 1940 1941 m ir 1944 1990 m metais spaudos leidiniui isleisti reikejo valdzios leidimo Sovietineje Lietuvoje tik komunistu partija turejo teise ir galimybe leisti laikrascius zurnalus steigti radijo ar televizijos stotis Formaliai savo leidinius galejo tureti kurybines sajungos atskiros zinybos bet ir jos leidima turejo gauti is Lietuvos komunistu partijos Centro komiteto Spaudos cenzuros funkcijas atliko Glavlitas kuris formaliai saugodamas valstybes paslaptis is tikruju uzsieme politine ir ideologine prieziura per savo skirtus redaktorius pasieke kad spauda tarnautu ne tiesai o atliktu vien propagandine funkcija Zodzio laisve egzistavo tik partizanu laikrasciuose 1944 1957 m bei pogrindzio spaudoje 1972 1988 m Taciau ir vienu ir kitu atveju arsaus persekiojimo ir teroro salygomis si spauda nebuvo ir negalejo buti gausi neturejo dideliu tirazu Vykstant Tarybu Sajungos pertvarkai Lietuvos spaudoje 1988 1989 m prasidejo atgimimas greitai įgaves didziulį masta Spauda keldama pacius svarbiausius Lietuvos praeities klausimus taip pat padejo atsirasti Sajudziui kuris galutinai pakirto totalitarinio rezimo pamatus 1990 m buvo priimtas Lietuvos spaudos ir kitu masines informacijos priemoniu įstatymas kuris uztikrino laisvos ir demokratiskos spaudos egzistencija 1990 m kovo 11 d atkurus Lietuvos nepriklausomybe spaudos laisve buvo toliau stiprinama Nepaisant valdzios meginimu kontroliuoti informacijos priemones visu pirma valstybinį Lietuvos radija ir televizija nepaisant to kad nuo 1990 m veike Spaudos kontroles valdyba Lietuvoje įsitvirtino spaudos laisve kuria dabar garantuoja 1996 m priimtas SaltiniaiZurnalistikos enciklopedija 1997 Vilnius