Matematikoje algebrinė arba polinominė lygtis lygtis kurios forma yra P Q displaystyle P Q kur P ir Q polinomai kurių ko
Algebrinė lygtis

Matematikoje algebrinė, arba polinominė, lygtis – lygtis, kurios forma yra
- ,
kur P ir Q – polinomai, kurių koeficientai yra kuriam nors lauke, dažniausiai – racionaliųjų skaičių. Paprastai lygtys būna vienmatės, t. y., jos turi tik vieną . Kitavertus, polinominė lygtis gali turėti kelis kintamuosius; tokiu atveju ji laikoma daugiamate ir vadinama ne algebrine, o polinomine lygtimi.
Pavyzdžiui,
yra algebrinė lygtis su sveikaisiais koeficientais, o
yra daugiamatė polinominė lygtis su racionaliaisiais koeficientais.
Kai kurios, tačiau ne visos, polinominės lygtys su racionaliaisiais koeficientais turi sprendinį, kuris yra algebrinė išraiška su baigtiniu matematinių operacijų skaičiumi, naudojant tik lygtyje esančius koeficientus. Ši taisyklė gali būti pritaikoma pirmojo, antrojo, trečiojo arba ketvirtojo laipsnio lygtims; penktojo laipsnio ir aukštesnėms lygtims ši taisyklė gali būti pritaikoma tik kai kurioms lygtims.
Istorija
1824 m. norvegų matematikas Nilsas Henrikas Abelis įrodė, kad aukštesnio negu ketvirtojo laipsnio algebrinės lygties šaknų bendruoju atveju negalima išreikšti lygties koeficientais atliekant su jais baigtinį skaičių algebrinių veiksmų.
Taip pat skaitykite
- Kvadratinė lygtis
Šaltiniai
- algebrinė lygtis. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-01-30).
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Algebrinė lygtis, Kas yra Algebrinė lygtis? Ką reiškia Algebrinė lygtis?
Matematikoje algebrine arba polinomine lygtis lygtis kurios forma yra P Q displaystyle P Q kur P ir Q polinomai kuriu koeficientai yra kuriam nors lauke dazniausiai racionaliuju skaiciu Paprastai lygtys buna vienmates t y jos turi tik viena Kitavertus polinomine lygtis gali tureti kelis kintamuosius tokiu atveju ji laikoma daugiamate ir vadinama ne algebrine o polinomine lygtimi Pavyzdziui x5 3x 1 0 displaystyle x 5 3x 1 0 yra algebrine lygtis su sveikaisiais koeficientais o y4 xy2 x33 xy2 y2 17 displaystyle y 4 frac xy 2 frac x 3 3 xy 2 y 2 frac 1 7 yra daugiamate polinomine lygtis su racionaliaisiais koeficientais Kai kurios taciau ne visos polinomines lygtys su racionaliaisiais koeficientais turi sprendinį kuris yra algebrine israiska su baigtiniu matematiniu operaciju skaiciumi naudojant tik lygtyje esancius koeficientus Si taisykle gali buti pritaikoma pirmojo antrojo treciojo arba ketvirtojo laipsnio lygtims penktojo laipsnio ir aukstesnems lygtims si taisykle gali buti pritaikoma tik kai kurioms lygtims Istorija1824 m norvegu matematikas Nilsas Henrikas Abelis įrode kad aukstesnio negu ketvirtojo laipsnio algebrines lygties saknu bendruoju atveju negalima isreiksti lygties koeficientais atliekant su jais baigtinį skaiciu algebriniu veiksmu Taip pat skaitykiteKvadratine lygtisSaltiniaialgebrine lygtis Visuotine lietuviu enciklopedija tikrinta 2024 01 30