Pranas MarkūnasGimė 1873 m sausio 13 d Butkiškis Andrioniškio valsčiusMirė 1964 m kovo 17 d 91 metai KaunasPalaidotas a
Pranciškus Markūnas

Pranas Markūnas | |
---|---|
Gimė | 1873 m. sausio 13 d. Butkiškis, Andrioniškio valsčius |
Mirė | 1964 m. kovo 17 d. (91 metai) Kaunas |
Palaidotas (-a) | Andrioniškio kapinėse |
Veikla | statybos inžinierius |
Alma mater | Sankt Peterburgo technologijos institutas, 1898 m. |
Žinomas (-a) už | gelžbetonio konstrukcijų projektavimo ir statybos Lietuvoje vienas pradininkų |
Pranas Markūnas (arba Pranas Morkūnas; 1873 m. sausio 13 d. Butkiškis, Andrioniškio valsčius – 1964 m. kovo 17 d. Kaunas) – Lietuvos statybos inžinierius, gelžbetonio konstrukcijų projektavimo ir statybos Lietuvoje vienas pradininkų. Šiuo metu gelžbetonis laikomas viena svarbiausių statybinių medžiagų.
Biografija
Pranas Markūnas pradžios mokyklą baigė Andrioniškyje. Šešerius metus lankė Panevėžio realinę mokyklą, o septintąją klasę baigė Balstogėje. 1898 m. baigė . Iki 1919 m. Rusijos miestuose statė tiltus, kitus, daugiausia gelžbetoninius statinius. 1919 m. grįžęs į Lietuvą dirbo statybos inžinieriumi – projektavo ir statė gelžbetonio konstrukcijas. 1923–1941 m. dar ir Lietuvos universiteto (nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo universitetas) dėstytojas, privatdocentas. 1945–1956 m. pramonės statybos projektavimo instituto konstruktorius.
P. Markūnas dirbo inžinieriumi Jenakijevo (Ukraina) „Petrovskije Zovadi“ gamykloje ištisą dešimtmetį. Tikėtina, kad P. Vileišio paskatintas tuomet pradėjo domėtis gelžbetoniu bei tiltų projektavimu ir statyba. 1909 m. persikėlė į Saratovą, kuris garsėjo metalo apdirbimo, mašinų gamybos ir kt. pramone. Čia P. Markūnas įsidarbino Grinhofo statybos bare inžinieriaus pareigoms ir atliko įvairius su gelžbetoniu susijusius darbus. P. Markūnas tuomet ėmėsi projektuoti tiltus ir ilgainiui tapo žymiu gelžbetoninių konstrukcijų specialistu.
Tiesioginį inžinieriaus darbą P. Markūnas dirbo net penkiasdešimt septynerius metus. Tik sulaukęs 83 metų pasitraukė į pensiją. Bet ir toliau lankydavosi Projektavimo institute, konsultuodavo, domėjosi naujovėmis. Kai P. Markūnui sukako 90 metų, jį „Pramprojekto“ kolektyvas pripažino Garbės nariu, iškilmingai pagerbė. P. Markūnas mirė 1964 m. kovo 17 dieną. Buvo dedama pastangų, kad P. Markūną palaidotų jo lėšomis pastatytos Andrioniškio bažnyčios šventoriuje, bet P. Markūną palaidojo Andrioniškio kapinėse, centrinėje kapinių vietoje ant kalnelio. „Pramprojekto“ kolektyvas pastatė jam paminklą. Akmeninis paminklas su metaline saulute, akmens plokštėje iškaltas Andrioniškio bažnyčios atvaizdas.
Projektai
Pirmiausia Lietuvoje gelžbetonis panaudotas 1887 m. Kauno VIII forto statyboje, kur betonas armuotas plieniniais bėgiais. Plieninė armatūra kiek vartota IX ir X fortų statybai. 1895 m. Kaune buvo pastatyta stačiatikių bažnyčia - soboras. Jo centrinis 16,35 m. skersmens kupolas yra gelžbetoninis. Įžymūs architektai ir inžinieriai statė nemažai statinių naudodami betoną ir gelžbetonines konstrukcijas, tačiau gelžbetonio naudojimo mastais jau Nepriklausomoje Lietuvoje visus pralenkė P. Markūnas. 1935–1938 m. suprojektavo pirmąją Lietuvoje Švenčiausiosios Jėzaus Širdies bažnyčios Kaune plonasienę gelžbetoninę kevalinę stogo konstrukciją. Kaip konstruktorius prisidėjo prie V. Landsbergio-Žemkalnio, K. Reisono ir kitų architektų projektų.
Ypač reikšmingi krašto susisiekimui buvo gelžbetonio patriarcho Lietuvoje suprojektuoti gelžbetoniniai tiltai. Iki 1940 m. pagal jo projektus ir jam vadovaujant pastatyta daug gelžbetonio tiltų: 4 per Šventąją, 4 per Nevėžį, 8 per Šešupę, per Miniją ties Gargždais, per Nemuną ties Prienais, per Mūšą netoli Pasvalio. Ne visi jų dėl įvairių priežasčių išlikę, buvo perstatyti: Panevėžio „Laisvės“ ir Respublikos tiltai, Surviliškio–Kazokų, Krekenavos tiltai ir kt.
Taip pat projektavo ir pastatė pramonės pastatų (šaldytuvų ir skerdyklų Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, elevatorių Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose, cukraus fabriką Marijampolėje ir kitus), Kristaus Karaliaus katedros Panevėžyje gelžbetonio bokštą (1930 m.), akmenų ir plytų mūro Andrioniškio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią (1935 m.).
Andrioniškyje pastatyta vienabokštė akmeninė Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia, kurią projektavo Vaclovas Michnevičius. Bažnyčia iškilo per trejus metus 1933-1935 m. Ją statant panaudotos moderniausios gelžbetoninės konstrukcijos.
- Kauno Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia
- Andrioniškio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia
- Dabužių Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia
- Inkūnų Švč. Aušros Vartų Dievo Motinos bažnyčia
- Mickūnų tiltas
- Nemunaičių tiltas
- Ustukių tiltas
Šaltiniai
- Pranas Markūnas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, 316 psl.
- Architektas inžinierius Vytautas Landsbergis-Žemkalnis ir jo darbų konstruktoriai. Algimantas Nakas. "Technika", 1997, 129 psl.
Nuorodos
- Pranciškus Markūnas anykstenai.lt
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Pranciškus Markūnas, Kas yra Pranciškus Markūnas? Ką reiškia Pranciškus Markūnas?
Pranas MarkunasGime 1873 m sausio 13 d Butkiskis Andrioniskio valsciusMire 1964 m kovo 17 d 91 metai KaunasPalaidotas a Andrioniskio kapineseVeikla statybos inzinieriusAlma mater Sankt Peterburgo technologijos institutas 1898 m Zinomas a uz gelzbetonio konstrukciju projektavimo ir statybos Lietuvoje vienas pradininku Pranas Markunas arba Pranas Morkunas 1873 m sausio 13 d Butkiskis Andrioniskio valscius 1964 m kovo 17 d Kaunas Lietuvos statybos inzinierius gelzbetonio konstrukciju projektavimo ir statybos Lietuvoje vienas pradininku Siuo metu gelzbetonis laikomas viena svarbiausiu statybiniu medziagu P Morkuno kapas Andrioniskio kapineseBiografijaPranas Markunas pradzios mokykla baige Andrioniskyje Seserius metus lanke Panevezio realine mokykla o septintaja klase baige Balstogeje 1898 m baige Iki 1919 m Rusijos miestuose state tiltus kitus daugiausia gelzbetoninius statinius 1919 m grįzes į Lietuva dirbo statybos inzinieriumi projektavo ir state gelzbetonio konstrukcijas 1923 1941 m dar ir Lietuvos universiteto nuo 1930 m Vytauto Didziojo universitetas destytojas privatdocentas 1945 1956 m pramones statybos projektavimo instituto konstruktorius P Markunas dirbo inzinieriumi Jenakijevo Ukraina Petrovskije Zovadi gamykloje istisa desimtmetį Tiketina kad P Vileisio paskatintas tuomet pradejo dometis gelzbetoniu bei tiltu projektavimu ir statyba 1909 m persikele į Saratova kuris garsejo metalo apdirbimo masinu gamybos ir kt pramone Cia P Markunas įsidarbino Grinhofo statybos bare inzinieriaus pareigoms ir atliko įvairius su gelzbetoniu susijusius darbus P Markunas tuomet emesi projektuoti tiltus ir ilgainiui tapo zymiu gelzbetoniniu konstrukciju specialistu Tiesioginį inzinieriaus darba P Markunas dirbo net penkiasdesimt septynerius metus Tik sulaukes 83 metu pasitrauke į pensija Bet ir toliau lankydavosi Projektavimo institute konsultuodavo domejosi naujovemis Kai P Markunui sukako 90 metu jį Pramprojekto kolektyvas pripazino Garbes nariu iskilmingai pagerbe P Markunas mire 1964 m kovo 17 diena Buvo dedama pastangu kad P Markuna palaidotu jo lesomis pastatytos Andrioniskio baznycios sventoriuje bet P Markuna palaidojo Andrioniskio kapinese centrineje kapiniu vietoje ant kalnelio Pramprojekto kolektyvas pastate jam paminkla Akmeninis paminklas su metaline saulute akmens ploksteje iskaltas Andrioniskio baznycios atvaizdas ProjektaiPirmiausia Lietuvoje gelzbetonis panaudotas 1887 m Kauno VIII forto statyboje kur betonas armuotas plieniniais begiais Plienine armatura kiek vartota IX ir X fortu statybai 1895 m Kaune buvo pastatyta staciatikiu baznycia soboras Jo centrinis 16 35 m skersmens kupolas yra gelzbetoninis Įzymus architektai ir inzinieriai state nemazai statiniu naudodami betona ir gelzbetonines konstrukcijas taciau gelzbetonio naudojimo mastais jau Nepriklausomoje Lietuvoje visus pralenke P Markunas 1935 1938 m suprojektavo pirmaja Lietuvoje Svenciausiosios Jezaus Sirdies baznycios Kaune plonasiene gelzbetonine kevaline stogo konstrukcija Kaip konstruktorius prisidejo prie V Landsbergio Zemkalnio K Reisono ir kitu architektu projektu Ypac reiksmingi krasto susisiekimui buvo gelzbetonio patriarcho Lietuvoje suprojektuoti gelzbetoniniai tiltai Iki 1940 m pagal jo projektus ir jam vadovaujant pastatyta daug gelzbetonio tiltu 4 per Sventaja 4 per Nevezį 8 per Sesupe per Minija ties Gargzdais per Nemuna ties Prienais per Musa netoli Pasvalio Ne visi ju del įvairiu priezasciu islike buvo perstatyti Panevezio Laisves ir Respublikos tiltai Surviliskio Kazoku Krekenavos tiltai ir kt Taip pat projektavo ir pastate pramones pastatu saldytuvu ir skerdyklu Kaune Klaipedoje Panevezyje elevatoriu Kaune Panevezyje Siauliuose cukraus fabrika Marijampoleje ir kitus Kristaus Karaliaus katedros Panevezyje gelzbetonio boksta 1930 m akmenu ir plytu muro Andrioniskio Sv apastalu Petro ir Povilo baznycia 1935 m Andrioniskyje pastatyta vienabokste akmenine Sv apastalu Petro ir Povilo baznycia kuria projektavo Vaclovas Michnevicius Baznycia iskilo per trejus metus 1933 1935 m Ja statant panaudotos moderniausios gelzbetonines konstrukcijos Kauno Svc Jezaus Sirdies baznycia Andrioniskio Sv apastalu Petro ir Povilo baznycia Dabuziu Kristaus Zengimo į dangu baznycia Inkunu Svc Ausros Vartu Dievo Motinos baznycia Mickunu tiltas Nemunaiciu tiltas Ustukiu tiltasSaltiniaiPranas Markunas Visuotine lietuviu enciklopedija T XIV Magdalena Mexico V Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2008 316 psl Architektas inzinierius Vytautas Landsbergis Zemkalnis ir jo darbu konstruktoriai Algimantas Nakas Technika 1997 129 psl NuorodosPranciskus Markunas anykstenai lt