RimkaiVietovė prijungta prie miesto XX a Rimkų gatvėRimkai55 40 05 š pl 21 13 12 r ilg 55 668 š pl 21 220 r ilg 55 668 2

Rimkai

Vietovė prijungta prie miesto XX a.

Rimkai

55°40′05″š. pl. 21°13′12″r. ilg. / 55.668°š. pl. 21.220°r. ilg.

Apskritis

Savivaldybė

Vietovardžio kirčiavimas (4 kirčiuotė)
Vardininkas:	Rimkaĩ
Kilmininkas:	Rimkų̃
Naudininkas:	Rimkáms
Galininkas:	Rimkùs
Įnagininkas:	Rimkaĩs
Vietininkas:	Rimkuosè

Istoriniai pavadinimai

vok. Karlsberg, Carlsberg, Woydaugen, Waydaugen

Rimkai – Klaipėdos miesto dalis, esanti miesto pietryčiuose, abipus geležinkelio į Šilutę. Rytiniu ir pietiniu pakraščiu prateka Smeltalės upė. Yra Rimkų geležinkelio stotis, kolektyviniai sodai. Su Klaipėda jungia Rimkų gatvė ir Šilutės plentas. Į rytus nuo gyvenvietės eina kelias 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda .

Etimologija

Pavadinimas kilęs iš pavardės Rimkus, kuri buvo populiari Klaipėdos krašte, bet nė vieno užrašymo nerasta aplinkiniuose kaimuose. Vaidaugų pavadinimas atsiradęs iš baltų asmenvardžio Vaidaugas. Istoriniame Klaipėdos krašte beveik nepasitaiko pavardėse, kaime asmuo atsirado, matyt, apie XVIII a. pradžią, galimai atsikėlėlis iš Žemaitijos.

Istorija

XVIII a. buvo . Jo įkūrėju laikomas apie 1785 m. būsimos dvarvietės sklypą nupirkęs savininkas, Klaipėdos pašto sekretorius ir banko savininkas , dvarą sūnaus garbei pavadinęs Karlsbergu (vok. Carlsberg). 1842–1853 m. per Karlsbergo dvarą su kaimu nutiestas plentas Klaipėda–Tilžė. Vėliau plento vakarinėje pusėje, nupirkus iš dvaro žemės ruožą geležinkelio tiesimui, buvo pastatyta Rimkų geležinkelio stotis.

Iki XX a. vidurio kaimas lietuviškai vadinosi Vaidaugais, vėliau pervadintas Rimkais ir prijungtas prie miesto.

XX a. pabaigoje Rimkai prijungti prie Klaipėdos miesto, nedidelė dalis liko Klaipėdos rajone.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1871 m. ir 1989 m.

1871 m.

1885 m.

1905 m.

1910 m.

1925 m.

55

46

198

244

193

1959 m.^sur.

1970 m.^sur.

1979 m.^sur.

1987 m.

1989 m.^sur.

255

561

713

662

657

Žymūs žmonės

Rimkų (Vaidaugų) kaime gimė Vilius Pėteraitis (1914–2008), anglistas, žodynininkas, visuomeninis veikėjas, Klaipėdos universiteto garbės daktaras.

Nuorodos

Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
Jāņa sēta Map Publishers Ltd (2003). Lietuvos autokelių atlasas, 1 : 200 000 (Map). – Ryga. p. 103. (atlaso žemėlapiuose teritorijų ribos pateiktos pagal VĮ „Registrų centras“ 2003-07-01 duomenis)
Dalia Kiseliūnaitė. Klaipėdos krašto toponimai: istorinis ir etimologinis registras. – Vilnius, Lietuvių kalbos institutas, 2020. // psl. 165.
Dalia Kiseliūnaitė. Klaipėdos krašto toponimai: istorinis ir etimologinis registras. – Vilnius, Lietuvių kalbos institutas, 2020. // psl. 191.
Rimkų geležinkelio soties pastatų kompleksas. Biblioteka.lt (tikrinta 2023-07-27).
Die Gemeinden und Gutsbezirke des Preußischen Staates und ihre Bevölkerung – Nach den Urmaterialien der allgemeinen Volkszählung vom 1. Dezember 1871, Heft I (die Provinz Preussen). – Berlin, 1874. // psl. 2–15.
Gemeindelexikon für das Königreich Preußen – Auf Grund der Materialien der Volkszählung vom 1. Dezember 1885 und anderer amtlicher Quellen, Heft I (Ostpreußen). – Berlin, 1888 // psl. 2–18.
Gemeindelexikon für das Königreich Preußen – Auf Grund der Materialien der Volkszählung vom 1. Dezember 1905 und anderer amtlicher Quellen, Heft I (Ostpreußen). – Berlin, 1907. // psl. 152–163.
Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900. gemeindeverzeichnis.de
Klaipėdos Krašto Statistikos Biūras. Klaipėdos krašto apgyventų vietų sąrašas: su apskričių, pašto vietų, geležinkelio stočių, valsčių, valsčiaus teismo apygardų, policijos stočių, parapijų, mokyklų, gyventojų skaičiaus ir vietų dydžio nurodymais. // „Verzeichnis der Ortschaften des Memelgebiets: mit Angabe der Kreise, Postanstalten, Bahnstationen Amtsgerichts- und Amtsbezirke, Polizeistationen, Kirchspiele, Schulen, Einwohnerzahlen sowie der Hektargrössen. – Klaipėda, Kurt Siebert & Compagnie, 1926.
Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
Rimkai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 83 psl.
Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
Rimkai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 550
Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.

Rimkų žemėlapiai Archyvuota kopija 2005-11-02 iš Wayback Machine projekto.
http://www.biblioteka.lt/paveldas/kompleksai/37996.htm Archyvuota kopija 2015-03-19 iš Wayback Machine projekto.

[1] Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.

[2] Jāņa sēta Map Publishers Ltd (2003). Lietuvos autokelių atlasas, 1 : 200 000 (Map). – Ryga. p. 103. (atlaso žemėlapiuose teritorijų ribos pateiktos pagal VĮ „Registrų centras“ 2003-07-01 duomenis)

[3] Dalia Kiseliūnaitė. Klaipėdos krašto toponimai: istorinis ir etimologinis registras. – Vilnius, Lietuvių kalbos institutas, 2020. // psl. 165.

[4] Dalia Kiseliūnaitė. Klaipėdos krašto toponimai: istorinis ir etimologinis registras. – Vilnius, Lietuvių kalbos institutas, 2020. // psl. 191.

[5] Rimkų geležinkelio soties pastatų kompleksas. Biblioteka.lt (tikrinta 2023-07-27).

[6] Die Gemeinden und Gutsbezirke des Preußischen Staates und ihre Bevölkerung – Nach den Urmaterialien der allgemeinen Volkszählung vom 1. Dezember 1871, Heft I (die Provinz Preussen). – Berlin, 1874. // psl. 2–15.

[7] Gemeindelexikon für das Königreich Preußen – Auf Grund der Materialien der Volkszählung vom 1. Dezember 1885 und anderer amtlicher Quellen, Heft I (Ostpreußen). – Berlin, 1888 // psl. 2–18.

[8] Gemeindelexikon für das Königreich Preußen – Auf Grund der Materialien der Volkszählung vom 1. Dezember 1905 und anderer amtlicher Quellen, Heft I (Ostpreußen). – Berlin, 1907. // psl. 152–163.

[9] Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900. gemeindeverzeichnis.de

[10] Klaipėdos Krašto Statistikos Biūras. Klaipėdos krašto apgyventų vietų sąrašas: su apskričių, pašto vietų, geležinkelio stočių, valsčių, valsčiaus teismo apygardų, policijos stočių, parapijų, mokyklų, gyventojų skaičiaus ir vietų dydžio nurodymais. // „Verzeichnis der Ortschaften des Memelgebiets: mit Angabe der Kreise, Postanstalten, Bahnstationen Amtsgerichts- und Amtsbezirke, Polizeistationen, Kirchspiele, Schulen, Einwohnerzahlen sowie der Hektargrössen. – Klaipėda, Kurt Siebert & Compagnie, 1926.

[1959-70sur-11] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.

[MLTE-12] Rimkai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 83 psl.

[13] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.

[TLE-14] Rimkai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 550

[15] Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.