Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Majų mitologija majų tikėjimų ir mitų visuma Tūkstantmečiais majų mintys ir veiksmai buvo smarkiai veikiami kosmologijos

Majų mitologija

  • Pagrindinis puslapis
  • Majų mitologija
Majų mitologija
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az

Majų mitologija – majų tikėjimų ir mitų visuma. Tūkstantmečiais majų mintys ir veiksmai buvo smarkiai veikiami kosmologijos, laiko ir erdvės suvokimo. Jų pasaulėvaizdis rėmėsi sudėtinga politeistine religine sistema. Ši religinė sistema buvo sukurta dar archajiniais laikais, anksti prieš civilizacijos suklestėjimą (kuris laikomas klasikiniu laikotarpiu, II–IX a.). Tūkstantmečių bėgyje ši sistema buvo išplėsta, šiek tiek keitėsi priklausomai nuo vietos ir laiko, tačiau esminiai tikėjimo elementai, tradicijos, apeigos išliko nepakitę. Majų tikėjimas buvo artimai susijęs su kitomis Mezoamerikos kultūromis. Majų religinės tradicijos yra išlikusios iki šių dienų, tačiau dėl kolonizatorių įtakos ir ilgo laiko, skiriančio majų palikuonis nuo tikėjimo klestėjimo laikotarpio, gerokai pakitusios.

Senovės civilizacija: Mezoamerika
Olmekai, Majai, Actekai
:
, ,
Religija:
Actekų, Majų
Raštas:
Olmekų, Majų, , ,
Kalendorius:
Majų, Actekų

Majų tikėjimo šaltiniai

Nepaisant klasikinės majų civilizacijos žlugimo X a. pr., kai majų gyvenamoje teritorijoje sustojo monumentaliosios architektūros pastatų, šventyklų, bareljefų, stelų statyba, smarkiai sumažėjo gyventojų skaičius, miestai buvo apleisti, pati majų tauta išlaikė ir tęsė savo tikėjimą ir tradicijas. Išlikusius tų tradicijų ženklus galima išvysti architektūros elementuose Jukatano pusiasalio šiaurėje, kur suklestėjo poklasikinė majų civilizacija. Tiesa, ji buvo smarkiai veikiama centrinės Meksikos slėnių ir Meksikos įlankos pakrantės kultūrų. Pietų žemumų ir kalnuotojo arealo (Gvatemalos) majai praktiškai nutraukė visas monumentaliasias statybas, tačiau tikėjimai ir tradicijos išliko ir XVI–XVII a. buvo aprašyti kolonizatorių.

Ispanams užkariavus Jukatano pusiasalį majų istorija ir tradicijos tebebuvo perduodamos iš kartos į kartą, tačiau jos vis labiau persipynė su europiečių tikėjimais, katalikybės elementais. Didelė dalis šiuolaikinių majų tebetęsia iš savo protėvių paveldėtas tikėjimo tradicijas, netgi ten, kur išplitusi krikščionybė. Krikščionių majų tikėjimuose taip pat gausu senojo tikėjimo elementų.

Iki šių laikų yra išlikusios 4 daugmaž pilnos majų knygos, parašytos ikikolumbiniais laikais ir paskirtos religinei tematikai. Dauguma majų rankraščių (kodeksų) buvo sunaikinti ispanų inkvizicijos kuomet ispanai vykdė majų žemių užkariavimą. Po konkistos dalis išlikusių tekstų buvo perrašyti ar išversti į lotynišką raidyną. Žymiausi tokie religiniai šaltiniai – Popol Vuh (parašytas kičių kalba) ir . Taip pat nemažai mitologinės informacijos išlikę majų miestų architektūros elementuose – freskose, bareljefuose, stelose.

Mitologija

Pasaulio sukūrimas

Panašiai kaip actekai ir inkai, savo klestėjimą pasiekę vėliau, majai tikėjo cikliška laiko prigimtimi visuose bendruosiuose lygiuose (žr. majų kalendorius). Majai žvelgė į visatą, kaip į eilę erų, šiek tiek trumpesnių nei 5200 metų. Šis laikas buvo dalinamas į 13 mažesnių laikotarpių – baktunų. Pagal majų kalendoriaus Tompsono koreliaciją pasaulis buvo sukurtas rugpjūčio 13 d. ir bus sunaikintas 2012 m. gruodžio 23 d., kai dabartinis taip vadinamojo ilgojo skaičiavimo ciklas pasieks pabaigą. Pasak vėlyvųjų istorikų, prieš tai buvęs pasaulis žuvo milžiniškame potvynyje (tas pats elementas minimas ir actekų mitologijoje), kai dangus nukrito ant žemės ir šviesa išnyko.

Po to prasidėjo dviejų pasaulių laikotarpis, magijos ir herojinių žygių metas, aprašytas Popol Vuh knygoje. Joje pasakojamas mitas apie praeities didvyrių sūnus-dvynius, kurie paaugę buvo iškviesti į požemių karalystę Šibalbą, dėl to, kad triukšmingai žaidė kamuolio žaidimą. Po siaubingų išbandymų jie buvo nuteisti, tačiau nuo vieno iš jų (kukurūzų dievo) galvos maginiu būdu nėščia tapo Šibalbos valdovo Ahpučo duktė Kruvinoji.

Kruvinoji buvo išvyta į Žemę, kur pagimdė kitą legendinių dvynių porą Hunahpu ir Šbalankę (vardai kičių, o ne klasikine majų kalba). Paaugę broliai atliko daug didvyriškų žygių: pirmiausia jie nugalėjo piktuosius brolius ir pavertė juos žmonėmis-beždžionėmis (vėliau jie tapo menininkų, artistų, šokėjų globėjais). Paskui broliai-dvyniai užmušė siaubingą paukštį Vukub Kakišą. O paskutinis ir svarbiausias jų žygis buvo pergalė prieš Šibalbos valdovus. Kaip ir jų tėvas, broliai-dvyniai buvo iškviesti į požemių karalystę, tačiau jie atlaikė išbandymus ir galiausiai kamuolio žaidime nugalėjo Šibalbos valdovus. Nepaisant to, jie buvo nuteisti. Bet dangaus dievai brolių pagailėjo ir juos prikėlė. Tada jie su dievų pagalba nugalėjo savo priešus ir prikėlė savo tėvą, kukurūzų dievą.

Į šį mitą dažnai žvelgiama kaip į metaforą apie žemdirbystės ciklą ir kasmetinį derliaus atgimimą. Kai majai sodina kukurūzus, jie pasiunčia grūdus į požemio karalystę, tačiau kukurūzas atgimsta jauno daigo pavidalu. Ši istorija – svarbus majų mitologijos motyvas, dažnai sutinkamas ir mene.

Pasaulis buvo sukurtas iš nieko dievų valia. Dievai ir (dar žinomas kaip Kukulkanas, actekų Kecalkoatlio atitikmuo) laikomi pasaulio sutverėjais. Jie buvo tarpe pirmųjų Žemės gyventojų ir pasižymėjo savo išmintimi. Hurakanas taip pat egzistavo pasaulio pradžioje, tačiau jam teko menkesnė personifikacija – jis pasirodo uraganu. Būtent nuo šio dievo vardo ir kilo pats žodis „uraganas“.

Kad išlaikytų savo valdžią Tepeu ir Hukamacas nusprendė sukurti tautą, kuri galėtų jiems melstis. Hurakanas atliko kūrimo veiksmą, o Tepeu ir Hukamacas vadovavo. Žemė buvo sukurta, tačiau dievams nesisekė sukurti tautą. Pirmuoju bandymu jie sukūrė žvėris, tačiau šie nesugebėjo melstis savo kūrėjams, todėl buvo išvyti į mišką.

Pradžioje dievai žmogų lipdė iš molio, tačiau jis sutrupėjo, paskui gamino iš medžio, tačiau šie žmonės greitai pamiršo savo kūrėjus. Galiausiai žmonės buvo sukurti iš kukurūzo. Majai kukurūzus laikė ne tik svarbiausiu maisto produktu, bet ir pirmine juos sudarančia materija.

Žmonių paskirtis buvo pildyti dievų užduotis, juos aptarnauti – užsiimti juvelyrika, apdirbinėti brangakmenius, kurti bareljefus ir kt. Pasak istorikų, majai kūrė meną ne vardan paties meno, o kaip malonę dievams.

Kiekviena majų valstybės sostinė turėjo savo pasaulio sutvėrimo versiją, kuri buvo paranki miestą valdančiai dinastijai. Pavyzdžiui, Palenkėje sūnaus Kano Balamo valdymo meto užrašai Kryžiaus šventykloje byloja, kad likus 8 metams iki buvusio pasaulio pabaigos gimė Pirmasis Tėvas, o per 540 dienų – Pirmoji Motina, kuri pagimdė  – gyvatės išvaizdos dievą su vamzdžiu ant kaktos. Jis per amžius buvęs karališkosios miesto dinastijos globėjas.

Pasaulio tvėrimas

Daugelis kosmologinės sistemos elementų nėra gerai žinomi, tačiau galima teigti, kad majai, kaip ir daugelis ankstyvųjų visuomenių, visatą skirstė į tris pagrindines erdves: dangų, žemę ir požemio karalystę. Majų dangus turėjo 13 sluoksnių ar lygių, kur gyveno skirtingi dievai. Požeminė karalystė Šibalba buvo sudaryta iš 9 lygių, kur gyveno seni mirties ir blogio dievai. Majai tikėjo, kad į Šibabą po mirties patekdavo daugelis žmonių ir ten būdavo žiauriai kankinami. Icamna ir karaliavo majų danguje. Naktinis dangus buvo laikomas langu, rodančiu visus antgamtiškus veiksmus. Majai siejo žvaigždynus su dievais ir stebėdami sezoninius žvaigždžių judėjimus rasdavo atsakymus į savo klausimus, kūrė legendas apie dievų gyvenimą, jie tikėjo, kad naktiniame danguje susilieja visi pasaulio lygiai.

Žemę majai įsivaizdavo plokščią ir keturkampę, o kiekvienas kampas turėjęs savitą spalvinę reikšmę: rytai buvo raudoni, šiaurė – balta, vakarai – juodi, o pietūs – geltoni. Šioje sistemoje taip pat buvo ir penktasis kampas – centras, kuris buvo siejamas su melsvai žalia spalva. Žemę laikė keturi seni dievai Pavahtunai – keturios vienodos to paties dievo formos. Dangų taip pat laikė keturi dievai Bakabai, o pasak kitos versijos – keturi skirtingi, skirtingomis spalvomis žydintys medžiai. Centre augo melsvai žalias medvilnės medis (seiba), kuris buvo laikomas Mezoamerikos pasaulio ašimi, gyvybės medžiu. Majų kosmologijoje šis medis sudarė ašį, kuri jungė Žemės centrą su dangumi ir požemiu. Pabrėždami šį ryšį, majai dažnai seibos medį sodindavo gyvenvietės centre.

Klasikinio laikotarpio majų mene Žemė taip pat dažnai vaizduota kaip milžiniško dvigalvio aligatoriaus nugara. Tas aligatorius ilsisi pilname lelijų tvenkinyje. Dangus vaizduotas kaip dvigalvė gyvatė, juolab majų kalboje žodžiai dangus ir gyvatė (kaan) tariami taip pat. Žvaigždės vaizduotos kaip tos gyvatės kūno piešiniai.

Dangaus panteonas

Apie majų panteoną žinoma labai mažai, žinoma tik, kad visas jų pasaulis buvo pilnas dievų. Pavyzdžiui, XVIII a. rankraštyje Bakabo ritualai įvardinta vardais 166 dievai, ikikolumbiniuose kodeksuose atpažinti galima mažiausiai 30. Pavyzdžiui, dievai buvo atsakingi už kiekvieną iš 13 dangaus ir 9 požemio lygius. Dažnai šita majų dievų įvairovė kyla iš dievų daugiaveidiškumo. Pirmiausia, daugelis dievų buvo ne vienas asmuo, o turėjo keturis veidus, atsakingus už kiekvieną kryptį. Antra, daug dievų turėjo priešingos lyties palydovą (vyrą ar žmoną), kas atspindi Mezoamerikos tikėjimų dualizmą ir priešingybių vienovę. Trečia, kai kurie dievai turėjo savo jauną ir seną formas arba, ypač klasikiniu laikotarpiu, kūnišką ir bekūnę formas. Ketvirta, nebuvo aiškaus skirtumo tarp gyvūno ir dievo ir tarp gyvūnų rūšių, todėl daug dievų jungė keletą gyvūnų į įmantrias formas. Galiausiai, kiekvienas astronominis dievas turėjo savo požeminį atitikmenį, kuris atsirasdavo tada, kai žvaigždė ar planeta „numirdavo“ pasiekusi horizontą ir iki savo kito pasirodymo buvodavo požemyje.

Taip pat paminėtina, kad majų dievai nebuvo tokie diskretūs, atskiri objektai kaip graikų dievai. Dievai dažnai būdavo giminingi ir turėjo aspektų, kurie lėtai pereidavo iš vieno dievo kitam. Egzistuoja daugybė skirtingų simbolių, majų religijoje atitinkančių antgamtiškus veiksmus, tačiau tik nedaugelis iš jų sutinkami pastoviai.

„Geras“ ar „blogas“ taip pat nepastovios dievų charakteristikos. Šios savybės gali keistis cikliškai, drauge su sezonų kaita. Tas cikliškumas yra vienas svarbiausių visos majų mitologijos elementų.

Vyriausiuoju majų panteono dievu buvo Icamna (Itzamna, „driežo namas“), kuris kodeksuose vaizduotas kaip senis, rašto kūrėjas, mokslo ir išminties globėjas. Jo žmona buvo Iščela (Ix Chel, „ponia vaivorykštė“) – sena verpimo, medicinos, vaikų gimdymo deivė, siejama su Mėnuliu. Plaukuota gyvatė su žnyplėmis vietoje rankų yra tos pačios kilmės kaip ir actekų Koatlikė – tai visų dievų ir žmonių motina. Visi kiti dievai, tarp jų ir Bakabai, buvo pasaulį sukūrusių dievų palikuonys, knygoje Popol Vuh aprašyti kaip kilę iš senos protėvių poros.

Saulės dievas (Kinich Ahaw) kodeksuose vaizduojamas labai panašus į ir gali būti, kad tai vienas jo įsikūnijimų (arba, galėjo būti jo tėvas). Kinič Ahau naktį keliaudamas per požemio karalystę virsta siaubingu dievu-jaguaru, kuris dažnai vaizduojamas majų monumentuose.

Jauna, pusiau nuoga moteris, nekartą pavaizduota Drezdeno kodekse, yra jaunoji Mėnulio deivė, jaunasis Iščelos įsikūnijimas, dar vadinamas Iščupa (Ix Xhup, „moteris“). Ji turėjo meilės ryšių su keletu dievų.

Žemės galuose įsikūręs keturveidis lietaus dievas Čakas (Chaak). Jo kultą galima atsekti iki olmekų laikų. Čakas buvo vienas svarbiausių ikikolumbinės majų kultūros dievų, kurio ženklai buvo žaibas ir perkūnija. Jo kultas tebegyvuoja iki šių dienų. Keturveidžiais taip pat buvo ir Bakabai, kurių kiekvienas valdė pasaulį ketvirtį kiekvieno 260 dienų laikotarpio.

Be šių dievų, majų panteone taip pat egzistavo socialinių klasių ir profesijų globėjai. Juos valdė Kavilo įpėdinis Kukulkanas. Jo kultas iškilo poklasikiniu laikotarpiu ir savo klestėjimą pasiekė prieš toltekams įsiveržiant į Jukataną. Kariai turėjo keletą karo dievų, tarpe kurių atsidūrė ir keletas tikrų karvedžių, pasižymėjusių savo užkariavimais. Pirklių ir kakavos (ji laikyta valiuta) augintojų dievas buvo (Ek Chuwah) su juodu veidu ir ilga nosimi. Taip pat majai turėjo medžiotojų, žvejų, bitininkų, menininkų, artistų, įsimylėjėlių, netgi savižudžių globėjus. Meną globojo žmonės-beždžionės, apie kurių kilmę plačiai rašoma Popol Vuh mite.

Požemio karalystė

Požemio karalystė Šibalba (Xibalba, „kovos vieta“), tikėtina, buvo devynių lygių. Kiekvienas lygis turėjęs savo valdovą, apie tai byloja legenda apie didvyrius-dvynius, kurie turėję pereiti 9 išbandymų kambarius. Į tą šaltą ir nelaimingą vietą turėję patekti beveik visi mirę majai.

Dauguma rastos majų keramikos turėjo laidojimo reikšmę – į indus buvo dedamas maistas ir vanduo kelionei. Dėl to ant keramikos dirbinių gausu pomirtinės tematikos vaizdinių. Dalis pomirtinio pasaulio epo aprašyta knygoje Popol Vuh ir labai primena egiptiečių Mirusiųjų knygą. Ant vazų, lėkščių dažnai vaizduojamas kukurūzų dievas, Vukub Kakišas, dievai-beždžionės, Hunaphu ir Išibalankė.

Įėjimais į Šibalbą laikyti gilios olos. 1979 m. rastame Nah Tuničo oloje rasta daug klasikinio ir poklasikinio laikotarpio kapaviečių, tiesa, daugelis jų jau buvo išgrobstytos. Čia rasta ir hieroglifinių tekstų (~400) ir paveikslų, išpaišytų ant sienų juoda anglimi. Vaizduojamas žaidimas kamuoliu, lytiniai aktai (tarp jų ir homoseksualūs), įvairūs dievai, didvyriai-dvyniai. Su olomis taip pat siejami ir kalnai. Iki šių dienų majai keliauja į kalnus atlikti lietaus iškvietimo ritualo. Tikima, kad kalnuose lietus užgimsta dar gerokai iki to, kol pasirodo danguje. Dabar rasta daugiau nei šimtas tokių ritualinių olų su kapavietėmis, dažnai tokiomis pat šventomis vietomis laikomi ir senotai.

Dievų panteonas

  • Аhpučas (Ah Puch) – mirties dievas, Šibalbos valdovas
  • Čakas (Chaak arba Chac) – vandens ir lietaus dievas
  • Icamna (Itzamna) – dangaus valdovas
  • Ištab (IxTab) – aukojimo ir ritualinių savižudybių deivė
  • Iščela (IxChel) – vaivorykštės, Mėnulio šviesos, vaisingumo deivė
  • (Cimi) – mirties dievas
  • Kukulkanas (Gukumatz) – vyriausias dievas, plunksuotoji gyvatė, vėjo dievas
  • Hurakanas – pirmapradis dievas, gamtos gaivalų valdovas
  • (Ek Chuah) – prekybos dievas
  • (Zipacna) – požeminio pasaulio demonas
  • (Jum Kaash) – kukurūzų ir miškų dievas
  • Šbalankė – dievas-jaguaras
  •  – karo dievas
  •  – kukurūzų dievas

Religinės apeigos

Skirtingai nuo actekų, majų žyniai nesilaikė celibato. Jų sūnūs sekdavo tėvų pėdomis ir tapdavo žyniais, nors kartais jais galėjo tapti ir antrieji valdovų sūnūs. Žynio titulas Ah Kinas (Ah Kin – „tas iš saulės“) nurodo apie jo sąryšį su kalendoriumi ir astronomija; į jų pareigas įėjo ne tik apeigų atlikimas, bet ir švietimas. Taip pat jie atsakė už kalendoriaus apskaičiavimą, astronominių įvykių aiškinimą, , švenčių organizavimą, pranašavimą, sergančiųjų gydymą, rašto mokymą, geneologinio valdovų medžio sudarymą.

Kaip jau minėta, majai tikėjo cikliška laiko prigimtimi. Apeigos ir ceremonijos buvo tiesiogiai susijusios su atskirais žvaigždžių ir žemės ciklais, kurie buvo stebimi ir atžymimi kalendoriuose. Žyniai interpretuodavo tuos ciklus, pagal juos spėdavo ateitį ar pasakodavo apie praeitį. Jei žynių pranašystės nusimatė netolimoje ateityje, buvo vykdomi aukojimai siekiant numaldyti dievus. Aukomis galėjo būti nedideli gyvūnai, valdovų nuleistas kraujas, nors gan dažnai vykdytas ir žmonių aukojimas.

Aukojant žmogų žyniui padėdavo keturi senoliai, taip vadinami čiakai (pagal lietaus dievą Čiaką, gyvenantį pasaulio kampuose). Jie laikė aukos kojas ir rankas, o krūtinę atverdavo kitas žmogus, vadinamas Nakumu. Kitu ceremonijos dalyviu buvo čilamas – šamanas, kuris gaudavo žinią iš dievų patekęs į transo būseną. Jo pranašystės buvo interpretuojamos žynių.

Kiekvienas majų ritualas būdavo padiktuotas kalendoriaus, kurio didįjį ciklą sudarė 260 dienų. Datos ir simboliai turėjo svarbią magišką reikšmę. Dažnai sutinkami skaičiai yra 4, 9, 13. Prieš ritualus ir jų metu būdavo griežtas pasninkas, būdavo draudžiama valgyti daugelį produktų, propaguotas lytinis susilaikymas, taip pat tekdavo dalyvauti kūno kankinimo ritualuose, pvz., nuleidžiant kraują iš ausų, skruostų, lūpų, liežuvio, varpos. Kraujas buvo naudojamas stabų apliejimui. Prieš pat ispanų užkariavimą tokie buvo apdedami prieskoniais, kaučiuku, rituališkai maitinti. Žmonių aukojimo ritualams buvo parenkami vergai, nesantuokiniai vaikai, išpirktos našlaitės. Kita vertus, iki toltekų užkariavimo žmonės aukoti retai, dažniau tam naudoti gyvūnai – kalakutai, šunys, voverės, iguanos, putpelės.

Pačios didžiausios ceremonijos vykdavo pasitinkant Naujuosius Metus. Ši ceremonija vykdavo kiekvienoje majų bendruomenėje penkių paskutinių senųjų metų dienų (bevardžių ir nelaimingųjų) metu. Tada ceremonija keliaudavo specialiu grįstu keliu link stabo, įrengto viename iš keturių miesto kampų. Kasmet būdavo keliaujama vis prie naujo stabo, taip buvo sudaromas 4 metų ciklas. Šis ciklas judėdavo prieš laikrodžio rodyklę. Ten vykdavo pranašavimai apie ateinančius metus. Blogos pranašystės būdavo nuvejamos specialių ritualų pagalba, pavyzdžiui, žinoma ėjimo per ugnį ceremonija, kai žyniai bėgdavo per karštą, dar įraudusią anglį.

Be to, visų metų eigoje vykdavo žemės ūkio apeigos, ritulai skirti kitiems svarbiems užsiėmimams – medžioklei, bitininkystei, žvejybai, amatams, kad miestui nepritrūktų medaus, žuvies, medžioklės laimikio ir kt. Taip pat buvo atliekami ritualai lietaus iškvietimui ir kt.

Nors tradiciškai manoma, kad klasikinė majų visuomenė buvo teokratija – žynių valdoma valstybė, tačiau iš tiesų nėra jokių įrodymų apie patį žynių egzistavimą klasikiniu laikotarpiu. Jie suklestėjo tik ankstyvuoju poklasikiniu laikotarpiu, greičiausiai dėl toltekų įtakos. Klasikiniu laikotarpiu miesto aukštuomenės rangą sudarė menininkai, rašytojai, skulptoriai. Svarbiausiuoju rašytoju, atsakingu valdovui buvo Ah Kutunas – valstybės bibliotekininkas. Nepaisant to, kraujo aukojimo ir savižalos ritualai užėmė tokį pat svarbų vaidmenį kaip ir poklasikiniu laikotarpiu.


Nuorodos

Vikisritis: Lotynų Amerika
  • Majų mitologija. Mitologijos enciklopedija
  • Senoji Mezoamerika. Majų mitologija


Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 09 Lie, 2025 / 21:31

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Majų mitologija, Kas yra Majų mitologija? Ką reiškia Majų mitologija?

Maju mitologija maju tikejimu ir mitu visuma Tukstantmeciais maju mintys ir veiksmai buvo smarkiai veikiami kosmologijos laiko ir erdves suvokimo Ju pasaulevaizdis remesi sudetinga politeistine religine sistema Si religine sistema buvo sukurta dar archajiniais laikais anksti pries civilizacijos suklestejima kuris laikomas klasikiniu laikotarpiu II IX a Tukstantmeciu begyje si sistema buvo isplesta siek tiek keitesi priklausomai nuo vietos ir laiko taciau esminiai tikejimo elementai tradicijos apeigos isliko nepakite Maju tikejimas buvo artimai susijes su kitomis Mezoamerikos kulturomis Maju religines tradicijos yra islikusios iki siu dienu taciau del kolonizatoriu įtakos ir ilgo laiko skiriancio maju palikuonis nuo tikejimo klestejimo laikotarpio gerokai pakitusios Senoves civilizacija Mezoamerika Olmekai Majai Actekai Religija Acteku MajuRastas Olmeku Maju Kalendorius Maju ActekuMaju tikejimo saltiniaiNepaisant klasikines maju civilizacijos zlugimo X a pr kai maju gyvenamoje teritorijoje sustojo monumentaliosios architekturos pastatu sventyklu bareljefu stelu statyba smarkiai sumazejo gyventoju skaicius miestai buvo apleisti pati maju tauta islaike ir tese savo tikejima ir tradicijas Islikusius tu tradiciju zenklus galima isvysti architekturos elementuose Jukatano pusiasalio siaureje kur suklestejo poklasikine maju civilizacija Tiesa ji buvo smarkiai veikiama centrines Meksikos sleniu ir Meksikos įlankos pakrantes kulturu Pietu zemumu ir kalnuotojo arealo Gvatemalos majai praktiskai nutrauke visas monumentaliasias statybas taciau tikejimai ir tradicijos isliko ir XVI XVII a buvo aprasyti kolonizatoriu Ispanams uzkariavus Jukatano pusiasalį maju istorija ir tradicijos tebebuvo perduodamos is kartos į karta taciau jos vis labiau persipyne su europieciu tikejimais katalikybes elementais Didele dalis siuolaikiniu maju tebetesia is savo proteviu paveldetas tikejimo tradicijas netgi ten kur isplitusi krikscionybe Krikscioniu maju tikejimuose taip pat gausu senojo tikejimo elementu Iki siu laiku yra islikusios 4 daugmaz pilnos maju knygos parasytos ikikolumbiniais laikais ir paskirtos religinei tematikai Dauguma maju rankrasciu kodeksu buvo sunaikinti ispanu inkvizicijos kuomet ispanai vykde maju zemiu uzkariavima Po konkistos dalis islikusiu tekstu buvo perrasyti ar isversti į lotyniska raidyna Zymiausi tokie religiniai saltiniai Popol Vuh parasytas kiciu kalba ir Taip pat nemazai mitologines informacijos islike maju miestu architekturos elementuose freskose bareljefuose stelose MitologijaPasaulio sukurimas Panasiai kaip actekai ir inkai savo klestejima pasieke veliau majai tikejo cikliska laiko prigimtimi visuose bendruosiuose lygiuose zr maju kalendorius Majai zvelge į visata kaip į eile eru siek tiek trumpesniu nei 5200 metu Sis laikas buvo dalinamas į 13 mazesniu laikotarpiu baktunu Pagal maju kalendoriaus Tompsono koreliacija pasaulis buvo sukurtas rugpjucio 13 d ir bus sunaikintas 2012 m gruodzio 23 d kai dabartinis taip vadinamojo ilgojo skaiciavimo ciklas pasieks pabaiga Pasak velyvuju istoriku pries tai buves pasaulis zuvo milziniskame potvynyje tas pats elementas minimas ir acteku mitologijoje kai dangus nukrito ant zemes ir sviesa isnyko Po to prasidejo dvieju pasauliu laikotarpis magijos ir herojiniu zygiu metas aprasytas Popol Vuh knygoje Joje pasakojamas mitas apie praeities didvyriu sunus dvynius kurie paauge buvo iskviesti į pozemiu karalyste Sibalba del to kad triuksmingai zaide kamuolio zaidima Po siaubingu isbandymu jie buvo nuteisti taciau nuo vieno is ju kukuruzu dievo galvos maginiu budu nescia tapo Sibalbos valdovo Ahpuco dukte Kruvinoji Kruvinoji buvo isvyta į Zeme kur pagimde kita legendiniu dvyniu pora Hunahpu ir Sbalanke vardai kiciu o ne klasikine maju kalba Paauge broliai atliko daug didvyrisku zygiu pirmiausia jie nugalejo piktuosius brolius ir paverte juos zmonemis bezdzionemis veliau jie tapo menininku artistu sokeju globejais Paskui broliai dvyniai uzmuse siaubinga paukstį Vukub Kakisa O paskutinis ir svarbiausias ju zygis buvo pergale pries Sibalbos valdovus Kaip ir ju tevas broliai dvyniai buvo iskviesti į pozemiu karalyste taciau jie atlaike isbandymus ir galiausiai kamuolio zaidime nugalejo Sibalbos valdovus Nepaisant to jie buvo nuteisti Bet dangaus dievai broliu pagailejo ir juos prikele Tada jie su dievu pagalba nugalejo savo priesus ir prikele savo teva kukuruzu dieva Į sį mita daznai zvelgiama kaip į metafora apie zemdirbystes cikla ir kasmetinį derliaus atgimima Kai majai sodina kukuruzus jie pasiuncia grudus į pozemio karalyste taciau kukuruzas atgimsta jauno daigo pavidalu Si istorija svarbus maju mitologijos motyvas daznai sutinkamas ir mene Pasaulis buvo sukurtas is nieko dievu valia Dievai ir dar zinomas kaip Kukulkanas acteku Kecalkoatlio atitikmuo laikomi pasaulio sutverejais Jie buvo tarpe pirmuju Zemes gyventoju ir pasizymejo savo ismintimi Hurakanas taip pat egzistavo pasaulio pradzioje taciau jam teko menkesne personifikacija jis pasirodo uraganu Butent nuo sio dievo vardo ir kilo pats zodis uraganas Kad islaikytu savo valdzia Tepeu ir Hukamacas nusprende sukurti tauta kuri galetu jiems melstis Hurakanas atliko kurimo veiksma o Tepeu ir Hukamacas vadovavo Zeme buvo sukurta taciau dievams nesiseke sukurti tauta Pirmuoju bandymu jie sukure zveris taciau sie nesugebejo melstis savo kurejams todel buvo isvyti į miska Pradzioje dievai zmogu lipde is molio taciau jis sutrupejo paskui gamino is medzio taciau sie zmones greitai pamirso savo kurejus Galiausiai zmones buvo sukurti is kukuruzo Majai kukuruzus laike ne tik svarbiausiu maisto produktu bet ir pirmine juos sudarancia materija Zmoniu paskirtis buvo pildyti dievu uzduotis juos aptarnauti uzsiimti juvelyrika apdirbineti brangakmenius kurti bareljefus ir kt Pasak istoriku majai kure mena ne vardan paties meno o kaip malone dievams Kiekviena maju valstybes sostine turejo savo pasaulio sutverimo versija kuri buvo paranki miesta valdanciai dinastijai Pavyzdziui Palenkeje sunaus Kano Balamo valdymo meto uzrasai Kryziaus sventykloje byloja kad likus 8 metams iki buvusio pasaulio pabaigos gime Pirmasis Tevas o per 540 dienu Pirmoji Motina kuri pagimde gyvates isvaizdos dieva su vamzdziu ant kaktos Jis per amzius buves karaliskosios miesto dinastijos globejas Pasaulio tverimas Daugelis kosmologines sistemos elementu nera gerai zinomi taciau galima teigti kad majai kaip ir daugelis ankstyvuju visuomeniu visata skirste į tris pagrindines erdves dangu zeme ir pozemio karalyste Maju dangus turejo 13 sluoksniu ar lygiu kur gyveno skirtingi dievai Pozemine karalyste Sibalba buvo sudaryta is 9 lygiu kur gyveno seni mirties ir blogio dievai Majai tikejo kad į Sibaba po mirties patekdavo daugelis zmoniu ir ten budavo ziauriai kankinami Icamna ir karaliavo maju danguje Naktinis dangus buvo laikomas langu rodanciu visus antgamtiskus veiksmus Majai siejo zvaigzdynus su dievais ir stebedami sezoninius zvaigzdziu judejimus rasdavo atsakymus į savo klausimus kure legendas apie dievu gyvenima jie tikejo kad naktiniame danguje susilieja visi pasaulio lygiai Zeme majai įsivaizdavo plokscia ir keturkampe o kiekvienas kampas turejes savita spalvine reiksme rytai buvo raudoni siaure balta vakarai juodi o pietus geltoni Sioje sistemoje taip pat buvo ir penktasis kampas centras kuris buvo siejamas su melsvai zalia spalva Zeme laike keturi seni dievai Pavahtunai keturios vienodos to paties dievo formos Dangu taip pat laike keturi dievai Bakabai o pasak kitos versijos keturi skirtingi skirtingomis spalvomis zydintys medziai Centre augo melsvai zalias medvilnes medis seiba kuris buvo laikomas Mezoamerikos pasaulio asimi gyvybes medziu Maju kosmologijoje sis medis sudare asį kuri junge Zemes centra su dangumi ir pozemiu Pabrezdami sį rysį majai daznai seibos medį sodindavo gyvenvietes centre Klasikinio laikotarpio maju mene Zeme taip pat daznai vaizduota kaip milzinisko dvigalvio aligatoriaus nugara Tas aligatorius ilsisi pilname leliju tvenkinyje Dangus vaizduotas kaip dvigalve gyvate juolab maju kalboje zodziai dangus ir gyvate kaan tariami taip pat Zvaigzdes vaizduotos kaip tos gyvates kuno piesiniai Dangaus panteonas Apie maju panteona zinoma labai mazai zinoma tik kad visas ju pasaulis buvo pilnas dievu Pavyzdziui XVIII a rankrastyje Bakabo ritualai įvardinta vardais 166 dievai ikikolumbiniuose kodeksuose atpazinti galima maziausiai 30 Pavyzdziui dievai buvo atsakingi uz kiekviena is 13 dangaus ir 9 pozemio lygius Daznai sita maju dievu įvairove kyla is dievu daugiaveidiskumo Pirmiausia daugelis dievu buvo ne vienas asmuo o turejo keturis veidus atsakingus uz kiekviena kryptį Antra daug dievu turejo priesingos lyties palydova vyra ar zmona kas atspindi Mezoamerikos tikejimu dualizma ir priesingybiu vienove Trecia kai kurie dievai turejo savo jauna ir sena formas arba ypac klasikiniu laikotarpiu kuniska ir bekune formas Ketvirta nebuvo aiskaus skirtumo tarp gyvuno ir dievo ir tarp gyvunu rusiu todel daug dievu junge keleta gyvunu į įmantrias formas Galiausiai kiekvienas astronominis dievas turejo savo pozeminį atitikmenį kuris atsirasdavo tada kai zvaigzde ar planeta numirdavo pasiekusi horizonta ir iki savo kito pasirodymo buvodavo pozemyje Taip pat paminetina kad maju dievai nebuvo tokie diskretus atskiri objektai kaip graiku dievai Dievai daznai budavo giminingi ir turejo aspektu kurie letai pereidavo is vieno dievo kitam Egzistuoja daugybe skirtingu simboliu maju religijoje atitinkanciu antgamtiskus veiksmus taciau tik nedaugelis is ju sutinkami pastoviai Geras ar blogas taip pat nepastovios dievu charakteristikos Sios savybes gali keistis cikliskai drauge su sezonu kaita Tas cikliskumas yra vienas svarbiausiu visos maju mitologijos elementu Bakabo atvaizdas Madrido steloje Vyriausiuoju maju panteono dievu buvo Icamna Itzamna driezo namas kuris kodeksuose vaizduotas kaip senis rasto kurejas mokslo ir isminties globejas Jo zmona buvo Iscela Ix Chel ponia vaivorykste sena verpimo medicinos vaiku gimdymo deive siejama su Menuliu Plaukuota gyvate su znyplemis vietoje ranku yra tos pacios kilmes kaip ir acteku Koatlike tai visu dievu ir zmoniu motina Visi kiti dievai tarp ju ir Bakabai buvo pasaulį sukurusiu dievu palikuonys knygoje Popol Vuh aprasyti kaip kile is senos proteviu poros Saules dievas Kinich Ahaw kodeksuose vaizduojamas labai panasus į ir gali buti kad tai vienas jo įsikunijimu arba galejo buti jo tevas Kinic Ahau naktį keliaudamas per pozemio karalyste virsta siaubingu dievu jaguaru kuris daznai vaizduojamas maju monumentuose Jauna pusiau nuoga moteris nekarta pavaizduota Drezdeno kodekse yra jaunoji Menulio deive jaunasis Iscelos įsikunijimas dar vadinamas Iscupa Ix Xhup moteris Ji turejo meiles rysiu su keletu dievu Zemes galuose įsikures keturveidis lietaus dievas Cakas Chaak Jo kulta galima atsekti iki olmeku laiku Cakas buvo vienas svarbiausiu ikikolumbines maju kulturos dievu kurio zenklai buvo zaibas ir perkunija Jo kultas tebegyvuoja iki siu dienu Keturveidziais taip pat buvo ir Bakabai kuriu kiekvienas valde pasaulį ketvirtį kiekvieno 260 dienu laikotarpio Be siu dievu maju panteone taip pat egzistavo socialiniu klasiu ir profesiju globejai Juos valde Kavilo įpedinis Kukulkanas Jo kultas iskilo poklasikiniu laikotarpiu ir savo klestejima pasieke pries toltekams įsiverziant į Jukatana Kariai turejo keleta karo dievu tarpe kuriu atsidure ir keletas tikru karvedziu pasizymejusiu savo uzkariavimais Pirkliu ir kakavos ji laikyta valiuta augintoju dievas buvo Ek Chuwah su juodu veidu ir ilga nosimi Taip pat majai turejo medziotoju zveju bitininku menininku artistu įsimylejeliu netgi savizudziu globejus Mena globojo zmones bezdziones apie kuriu kilme placiai rasoma Popol Vuh mite Pozemio karalyste Ahpucas Pozemio karalyste Sibalba Xibalba kovos vieta tiketina buvo devyniu lygiu Kiekvienas lygis turejes savo valdova apie tai byloja legenda apie didvyrius dvynius kurie tureje pereiti 9 isbandymu kambarius Į ta salta ir nelaiminga vieta tureje patekti beveik visi mire majai Dauguma rastos maju keramikos turejo laidojimo reiksme į indus buvo dedamas maistas ir vanduo kelionei Del to ant keramikos dirbiniu gausu pomirtines tematikos vaizdiniu Dalis pomirtinio pasaulio epo aprasyta knygoje Popol Vuh ir labai primena egiptieciu Mirusiuju knyga Ant vazu leksciu daznai vaizduojamas kukuruzu dievas Vukub Kakisas dievai bezdziones Hunaphu ir Isibalanke Įejimais į Sibalba laikyti gilios olos 1979 m rastame Nah Tunico oloje rasta daug klasikinio ir poklasikinio laikotarpio kapavieciu tiesa daugelis ju jau buvo isgrobstytos Cia rasta ir hieroglifiniu tekstu 400 ir paveikslu ispaisytu ant sienu juoda anglimi Vaizduojamas zaidimas kamuoliu lytiniai aktai tarp ju ir homoseksualus įvairus dievai didvyriai dvyniai Su olomis taip pat siejami ir kalnai Iki siu dienu majai keliauja į kalnus atlikti lietaus iskvietimo ritualo Tikima kad kalnuose lietus uzgimsta dar gerokai iki to kol pasirodo danguje Dabar rasta daugiau nei simtas tokiu ritualiniu olu su kapavietemis daznai tokiomis pat sventomis vietomis laikomi ir senotai Dievu panteonasCakasAhpucas Ah Puch mirties dievas Sibalbos valdovas Cakas Chaak arba Chac vandens ir lietaus dievas Icamna Itzamna dangaus valdovas Istab IxTab aukojimo ir ritualiniu savizudybiu deive Iscela IxChel vaivorykstes Menulio sviesos vaisingumo deive Cimi mirties dievas Kukulkanas Gukumatz vyriausias dievas plunksuotoji gyvate vejo dievas Hurakanas pirmapradis dievas gamtos gaivalu valdovas Ek Chuah prekybos dievas Zipacna pozeminio pasaulio demonas Jum Kaash kukuruzu ir misku dievas Sbalanke dievas jaguaras karo dievas kukuruzu dievasReligines apeigosSkirtingai nuo acteku maju zyniai nesilaike celibato Ju sunus sekdavo tevu pedomis ir tapdavo zyniais nors kartais jais galejo tapti ir antrieji valdovu sunus Zynio titulas Ah Kinas Ah Kin tas is saules nurodo apie jo sarysį su kalendoriumi ir astronomija į ju pareigas įejo ne tik apeigu atlikimas bet ir svietimas Taip pat jie atsake uz kalendoriaus apskaiciavima astronominiu įvykiu aiskinima svenciu organizavima pranasavima serganciuju gydyma rasto mokyma geneologinio valdovu medzio sudaryma Kaip jau mineta majai tikejo cikliska laiko prigimtimi Apeigos ir ceremonijos buvo tiesiogiai susijusios su atskirais zvaigzdziu ir zemes ciklais kurie buvo stebimi ir atzymimi kalendoriuose Zyniai interpretuodavo tuos ciklus pagal juos spedavo ateitį ar pasakodavo apie praeitį Jei zyniu pranasystes nusimate netolimoje ateityje buvo vykdomi aukojimai siekiant numaldyti dievus Aukomis galejo buti nedideli gyvunai valdovu nuleistas kraujas nors gan daznai vykdytas ir zmoniu aukojimas Aukojant zmogu zyniui padedavo keturi senoliai taip vadinami ciakai pagal lietaus dieva Ciaka gyvenantį pasaulio kampuose Jie laike aukos kojas ir rankas o krutine atverdavo kitas zmogus vadinamas Nakumu Kitu ceremonijos dalyviu buvo cilamas samanas kuris gaudavo zinia is dievu patekes į transo busena Jo pranasystes buvo interpretuojamos zyniu Kiekvienas maju ritualas budavo padiktuotas kalendoriaus kurio didįjį cikla sudare 260 dienu Datos ir simboliai turejo svarbia magiska reiksme Daznai sutinkami skaiciai yra 4 9 13 Pries ritualus ir ju metu budavo grieztas pasninkas budavo draudziama valgyti daugelį produktu propaguotas lytinis susilaikymas taip pat tekdavo dalyvauti kuno kankinimo ritualuose pvz nuleidziant krauja is ausu skruostu lupu liezuvio varpos Kraujas buvo naudojamas stabu apliejimui Pries pat ispanu uzkariavima tokie buvo apdedami prieskoniais kauciuku ritualiskai maitinti Zmoniu aukojimo ritualams buvo parenkami vergai nesantuokiniai vaikai ispirktos naslaites Kita vertus iki tolteku uzkariavimo zmones aukoti retai dazniau tam naudoti gyvunai kalakutai sunys voveres iguanos putpeles Pacios didziausios ceremonijos vykdavo pasitinkant Naujuosius Metus Si ceremonija vykdavo kiekvienoje maju bendruomeneje penkiu paskutiniu senuju metu dienu bevardziu ir nelaiminguju metu Tada ceremonija keliaudavo specialiu grįstu keliu link stabo įrengto viename is keturiu miesto kampu Kasmet budavo keliaujama vis prie naujo stabo taip buvo sudaromas 4 metu ciklas Sis ciklas judedavo pries laikrodzio rodykle Ten vykdavo pranasavimai apie ateinancius metus Blogos pranasystes budavo nuvejamos specialiu ritualu pagalba pavyzdziui zinoma ejimo per ugnį ceremonija kai zyniai begdavo per karsta dar įraudusia anglį Be to visu metu eigoje vykdavo zemes ukio apeigos ritulai skirti kitiems svarbiems uzsiemimams medzioklei bitininkystei zvejybai amatams kad miestui nepritruktu medaus zuvies medziokles laimikio ir kt Taip pat buvo atliekami ritualai lietaus iskvietimui ir kt Nors tradiciskai manoma kad klasikine maju visuomene buvo teokratija zyniu valdoma valstybe taciau is tiesu nera jokiu įrodymu apie patį zyniu egzistavima klasikiniu laikotarpiu Jie suklestejo tik ankstyvuoju poklasikiniu laikotarpiu greiciausiai del tolteku įtakos Klasikiniu laikotarpiu miesto aukstuomenes ranga sudare menininkai rasytojai skulptoriai Svarbiausiuoju rasytoju atsakingu valdovui buvo Ah Kutunas valstybes bibliotekininkas Nepaisant to kraujo aukojimo ir savizalos ritualai uzeme tokį pat svarbu vaidmenį kaip ir poklasikiniu laikotarpiu NuorodosVikisritis Lotynu Amerika Maju mitologija Mitologijos enciklopedija Senoji Mezoamerika Maju mitologija Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu

Naujausi straipsniai
  • Liepa 11, 2025

    Vilkaviškio rajono ežerai

  • Liepa 10, 2025

    Vilkolakis

  • Liepa 13, 2025

    Vileišių rūmai

  • Liepa 12, 2025

    Vileikos rajonas

  • Liepa 09, 2025

    Vileikos sritis

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje