Sofija JogailaitėSofija JogailaitėJogailaičiaiGimė 1464 m gegužės 6 d KrokuvaMirė 1512 m spalio 5 d 48 metai AnsbachasTė

Sofija Jogailaitė

Sofija Jogailaitė
Jogailaičiai
Gimė	1464 m. gegužės 6 d. Krokuva
Mirė	1512 m. spalio 5 d. (48 metai) Ansbachas
Tėvas	Kazimieras Jogailaitis
Motina	Elżbieta Habsburgaitė
Sutuoktinis (-ė)	Frydrichas V Brandenburgietis
Vaikai	Elžbieta (1480–1480), Kazimieras (1481–1527), Margarita (1483–1532), Jurgis (1484–1543), Sofija (1485–1537), Ana (1487–1539), Barbora (1488–1490), Albrechtas (1490–1568), Frydrichas (1491–1497), Johanas (1493–1525), Elžbieta (1494–1518), Barbora (1495–1552), Frydrichas (1497–1536), Vilhelmsas (1498–1563), Johanas Albrechtas (1499–1550), Frydrichas Albrechtas (1501–1504), Humprechtas (1503–1528)
Brandenburgo-Ansbacho markgrafienė
Valdė	1486 m. – 1512 m. (~26 metai)
Pirmtakas	Ana Saksė
Įpėdinis	Emilija Saksė
Brandenburgo-Kulmbacho markgrafienė
Valdė	1495 m. - 1512 m. (~17 metų)
Pirmtakas	Ana Saksė
Įpėdinis	Siuzana Saksė

Vikiteka	Sofija Jogailaitė (1464-1512)

Sofija Jogailaitė (lenk. Zofia Jagiellonka; 1464 m. gegužės 6 d., Krokuva – 1512 m. spalio 5 d., Ansbachas) – Lietuvos kunigaikštytė ir Lenkijos karalaitė, Brandenburgo–Kulmbacho ir Brandenburgo–Ansbacho markgrafienė.

Biografija

Gimė Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio ir Elžbietos Habsburgaitės šeimoje. Augo tarp kitų dešimties brolių ir seserų, vėliau tapusiais žinomomis asmenybėmis: Kazimieras – katalikų šventasis, Aleksandras, Jonas Albrechtas ir Zigmantas – Lietuvos ir Lenkijos valdovai, – Čekijos ir Vengrijos karalius; – Bavarijos kunigaikštienė; Ona – Pomeranijos ir Kašubijos hercogienė; Barbora – Saksonijos kunigaikštienė; Fridrikas - Romos katalikų bažnyčios Lenkijos ir Lietuvos primas; – Legnicos ir Bžego kunigaikštienė.

Sofija tėvų šeimoje buvo antroji duktė, jai vardą davė senelės pagal tėvo liniją Sofijos Alšėniškės garbei. 1468 metais Sofija buvo sužadėta su erchercogu Maksimilijonu, imperatoriaus Frydricho Trečiojo sūnumi ir paveldėtoju. Tų pačių metų balandžio 8 d. vyskupas Olomucas, atstovaujantis Vengrijos karaliaus Matjašo interesus, prašė Sofijos rankos, tačiau šitie santuokos planai žlugo.

Nežinoma, kada būtent prasidėjo derybos dėl santuokos tarp Sofijos ir Frydricho I. Egzistuoja prielaida, kad idėja galėjo atsirasti 1470 metų vasarą, kada Lenkijos pasiuntiniai apsilankė Brandenburge.1473 metais Lenkijos karaliaus atstovai vedė derybas dėl santuokos tarp Sofijos ir Frydricho, kurios baigėsi pasirašymu oficialiomis sužadėtuvėmis tų pačių metų gruodžio 7 d.

Santuoka buvo politizuota: Sofijos tėvas Kazimieras, sunerimęs dėl Šventosios Romos imperatoriaus Frydricho II didėjančios įtakos, palaikančio kunigaikštį Vladislovą Čekijoje, ieškojo sąjungininkų tarp vokiečių. Iš kitos pusės, kurfiurstas Albrechtas III, susirūpinęs didėjančia Vengrijos karaliaus Matjošo galia, grasinančio užimti kai kurias jo žemes, nusprendė ieškoti sąjungos su Jogailos dinastija.

1479 m. vasario 14 d. Frankfurte prie Oderio Sofija ir Frydrichas susituokė. Pasak Lenkijos metraštininko Jano Dlugošo, vestuvės nebuvo prabangios ir netgi karaliaus dvariškiai nepuotavo.

Sofija mirė 1512 m. spalio 5 d. Ansbache. Ji buvo palaidota Hailbrono vienuolyne.

Palikuonys

Santuokoje gimė vaikai:

Elžbieta (1480–1480);
(1481–1527) – Brandenburgo-Kulmbacho markgrafas;
Margarita (1483–1532);
(1484–1543) – Brandenburgo–Ansbacho markgrafas;
Zofija (1485–1537) – Legnicos ir Bžego hercogo Frydricho II žmona;
Marija, g. 1486 m. – likimas nežinomas;
Ona (1487–1539) – Tešino kunigaikščio Vaclovo II žmona;
Barbora (1488–1490);
Albrechtas (1490–1568) – Kryžiuočių ordino magistras, Prūsijos kunigaikštis;
Frydrichas (1491–1497);
(1493–1525) – Valensijos vicekaralius;
Elžbieta (1494–1518) – Baden–Durlacho markgrafo Ernesto žmona;
Barbora (1495–1552) – Leuchtenbergo landgrafo Jurgio žmona;
Frydrichas (1497–1536) – Viurcburgo dvasininkas;
(1498–1563) – Rygos arkivyskupas;
(1499–1550) – Halberštato vyskupas ir Magdeburgo arkivyskupas;
Frydrichas Albrechtas (1501–1504);
Gumbertas (Gumprechtas) (1503–1528) – Bambergo ir Viurcburgo dvasininkas.

Literatūra

K. Baczkowski: Polish history of late-medieval, Kraków 1999, ISBN 83-85719-40-7, p. 230, 236, 249.
M. Duczmal: Jagiellonowie. Biographical Lexicon, Poznań-Kraków 1996, ISBN 83-08-02577-3, pp. 495–507.
W. Dworzaczek: Genealogy, Warsaw, 1959.
E. Rudzki: Polish queens, vol. 1, Warsaw 1990, p. 134, 141, 148, 153, 154.
Z. Wdowiszewski: Genealogy of the House of Vasa and Jagiello of Poland, Kraków 2005, pp. 110–112.

Nuorodos

Karališkieji titulai
Sofija Jogailaitė (1464-1512) Jogailaičiai Gimė: 1464 m. gegužės 6 d. Mirė: 1512 m. spalio 5 d.
Prieš tai: Ana Saksė	Barndenburg-Ansbacho markgrafienė 1486 m. kovo 11 d. – 1512 m. spalio 5 d.	Laisvas Sekantis titulo turėtojas Emilija Saksė
Prieš tai: Ana Saksė	Brandenbueg-Kulmbach markghrafienė 1495 m. vasario 26 d. – 1512 m. spalio 5 d.	Laisvas Sekantis titulo turėtojas Siuzana Bavarė

Šaltiniai

M. Duczmal: Jagiellonowie, p. 497.
M. Duczmal: Jagiellonowie, p. 498.
Ancestors of Zofia Jagiellonka

[1] M. Duczmal: Jagiellonowie, p. 497.

[2] M. Duczmal: Jagiellonowie, p. 498.

[3] Ancestors of Zofia Jagiellonka