Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinka
Saulė (mitologija)
| Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
- Kitos reikšmės – Saulė (reikšmės).
Saulė (latviškai Saule) deivė lietuvių ir latvių mitologijose.
Tai viena galingiausių dievybių, gyvenimo ir vaisingumo, šilumos ir sveikatos deivė. Saulė - nelaimingųjų, ypač našlaičių, globėja. Saulė minima viename iš ankstyviausių lietuvių mitologijos šaltinių. Pagal slavišką Jono Malalos kronikos (1261 m.) vertimą, galingas kalvis Teliavelis padarė Saulę ir užmetė ją ant dangaus. Jeronimas Prahiškis (apie 1369-1440 m.), kuris praleido trejus metus versdamas Lietuvą į krikščionybę vėliau aprašė mitą apie pagrobtąją Saulę.
Saulės tikėjimas susiformavo matriarchato laikotarpiu, kai dar viešpatavo grupinės santuokos, kai tuoktis galėjo broliai su seserimis, kartais ir tėvai su vaikais. Kad Saulė siuntė piršlius pas Mėnulį, taip pat nurodo, matriarchato laikus, kai viešpatavo paprotys moterims rinktis vyrą ir siūlyti tuoktis. Kai kur sakoma, kad Saulei meilinosi jos broliai Ryto ir Vakaro žaros – juodas ir baltas žirgas.
Vadinta: šviesioji, švitrioji, meilioji Saulelė. Deivė, dangaus šeimininkė, gyvybės teikėja. Saulei šviečiant, retai pasirodančios blogos dvasios, demonai. Ji ištirpdo sniegą ir ledą, neleidžia šalčiui sušaldyti medžių, išaugina gražius žmones. Ji visus žmones lygiai mylinti, visiems lygiai šviečianti. Saulės gyvenimas laikytas amžinu, niekad nesibaigiančiu. Ji gimsta žiemą ir toliau auga, bręsta visą metų ratą, kol vėl grįžta žiema. Saulė, jos šviesa ar aukso spalvos substancija, pasklidusi žmonių pasaulyje, – tai folkloro aukso rasa, indai ir t. t.
Laikais, kai rankiojimas ir medžioklė buvo pagrindiniai verslai, Saulė vaizduota daugiausia pavidalu. Dainose pasirodo elnias devyniaragis kaip nauja Saulė, ištirpdanti ledus. Vėliau, kaplinės žemdirbystės laikais vaizduojama kaip mergina ilgais auksiniais ar linų spalvos plaukais, su linų žiedų vainiku, kurį nusipynusi pati arba jai nupynęs Mėnulis. Kitur vaizduojama su auksine karūna ant galvos, apsirengusi ilgais auksiniais drabužiais, su skraiste ant pečių. Dar kitur vaizduota gražia ir paprasta moterimi, auksakase, apsisiautusia žibančiu apsiaustu. Saulė dirbanti įvairius darbus: verpianti, , skalbianti, sodinanti sodą, daržą, semianti jūroje vandenį, raikanti duoną, skaičiuojanti žvaigždes. Ji kartais šypsosi, juokiasi, kartais liūdi, verkia, rauda kruvinomis ašaromis.
Saulės ženklai Lietuvoje yra vieni seniausių – tai lygūs arba ornamentuoti skritinėliai, amuletai, spinduliuoti apskritimai, rombai. Žalvario amžiuje pasirodė saulinės apvalios segės ir įvijiniai smeigtai. Saulę reiškė įvairaus pavidalo svastikos. Saulė – šešiakampė segmentinė žvaigždė – labai populiari liaudies mene (architektūroje, prieverpstėse, paminkluose ir t. t.). Ji galėjo būti ir Perkūno simbolis. Roželė – Saulės ir pasaulio medžio ženklas mūsų juostose bei audiniuose.
Lietuviai Saulę labai mylėjo, gerbė, kalbėjo jai maldas. Buvo draudžiama rodyti į ją pirštu, rodyti jai liežuvį, pamėgdžioti, nes Saulė galinti supykti ir nubausti. Geri žmonės būdavo palyginami su Saule.
Saulei tekant, buvo atliekami patys svarbiausi darbai, pradedami visi žygiai, per vestuves jaunikis pas nuotaką vyksta, nuotaka iš savo gimtųjų namų pas vyrą keliauja, skersdavo gyvulius. Saulei leidžiantis, žmonės baigdavo darbus, bijodami, kad jiems nepakenktų . Iki saulės nusileidimo žadindavo ligonius, kad Saulė nenusineštų jų gyvybės – jei nemirė iki Saulės nusileidimo, reiškia sulauks saulėtekio. Miegas, leidžiantis saulei, buvo vadinamas Saulės miegu.
Sunku būtų rasti tautą, kurios mitologijoje Saulei nebūtų skiriama ypatinga reikšmė. Lietuvių tautosakoje ji dažnai minima, tačiau didesnė reikšmė teikta valstiečių tikėjime, ypač piemenėlių maldelėse. Latviai Saulei teikė didesnę religinę reikšmę nei lietuviai. Dangaus ir šviesos Deivė, gėrio ir gyvybės dievybė.
Legendos
Saulė ir mėnulis laikomi sutuoktiniais, o žemė ir žvaigždės – jų vaikais. Šiandien dangaus pora yra išsiskyrusi ir todėl niekad nepateka ir nenusileidžia kartu. Jų nesantarvės priežastys aiškinama dviejuose mituose, vienas iš jų atsispindi liaudies dainose. Vieną iš senųjų padavimų apie Saulę ir Mėnulį pėdsakų yra užrašęs ir paskelbęs Liudvikas Rėza („Dainos oder Litauische Volkslieder“. Keonigsberg, 1825):
- Menu Saulužę wede,
- Pirma pawasareli.
- Sauluzė angsti kelės;
- Menuzis atsiskyre.
- Menu wiens waiksztinejo.
- Auszrinę pamilejo.
- Perkuns didej supykęs
- Ji kardu pardalijo.
- Ko Sauluzės atsiskirej?
- Auszrinnę pamilejej?
- Wienu naktij waiksztinėjej?
- Szirdis pilna liudnibės.
Lietuvių poezijoje dangaus kūnų – žmonių paralelizmų – yra nedaug, kalendorinėje poezijoje – tik vienas tipas – LDK Kl (Misevičienė V. (1972). Darbo dainos. Kalendorinių apeigų dainos//Lietuvių liaudies dainų katalogas. Red. A. Jonynas. Vilnius). Jį sudaro 3 variantai. Štai vieno jų fragmentas:
- Ein saulelė aplinkui dangų,
- Oi kupola kupolėli,
- Aplinkui dangų mėnulio kelti,
- Oi kupola kupolėli.
- - Kelkis, mėnuli, kelkis, šviesusis,
- Oi kupola kupolėli!
- Jau aš šviesi, seniai kėliausi,
- Oi kupola kupolėli,
- Ir nušviečiau visą svietą,
- Oi kupola kupolėli:
- Seną jauną, mažą ir didį,
- Oi kupola kupolėli.
Tai – Joninių daina. Šios šventės apeigose saulei buvo skiriamas didelis dėmesys. Dainoje saulė vaizduojama kaip personifikuota būtybė. Ji ne tik apšviečia žemę, bet ir žadina mėnulį. Antroje dainos šakoje analogiškai vaizduojami žmonės. Saulę atitinka martelė, o mėnulį – šešuras. Tokio pobūdžio paralelizmai, reikia manyti, siejasi su mitopoetine dangaus sferos ir jos kūnų samprata.
Yra sakmė, kad labai seniai Saulė ir Mėnulis gyvenę viename namelyje, įsimylėję vienas kitą ir pirmiausia susilaukę dukters Žemės. Po kurio laiko susipyko ir norėjo skirtis, bet negalėjo pasidalyti dukters. Tada Dievas pasiuntė Griausmą, kuris taip patvarkęs: dieną į Žemę žiūrės Saulė, o naktį – Mėnuo. Taip jie iki šiol ir pildo Dievo valią. O kai jie abu nori žiūrėti į Žemę, tai griausmas vieną kurį nuvaro.
Anot kitų mitų, Saulė su Mėnuliu, neįstengdami pasidalyti dukters Žemės, ėję lenktynių: kuris pralenksiąs, to ir būsianti duktė. Lenktynes laimėjusi Saulė, todėl ji į Žemę žiūrinti dieną.
Literatūra
- Saulė. Mitologijos enciklopedija, 2 tomas. Vilnius. Vaga. 1999. 294 p.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Saulė (mitologija), Kas yra Saulė (mitologija)? Ką reiškia Saulė (mitologija)?
Siam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai įrasydami tinkamas isnasas ar nuorodas į patikimus saltinius Kitos reiksmes Saule reiksmes Saule latviskai Saule deive lietuviu ir latviu mitologijose Gintaro skridinys neolitas 3096 2885 pr m e Lietuva Spejama vaizduoja Saule Apeigine saule XX a pr Paluse Ignalinos rajonasLietuvoje įvairius koplytstulpius paminklus puosia senovinis Saules simbolis Tai viena galingiausiu dievybiu gyvenimo ir vaisingumo silumos ir sveikatos deive Saule nelaiminguju ypac naslaiciu globeja Saule minima viename is ankstyviausiu lietuviu mitologijos saltiniu Pagal slaviska Jono Malalos kronikos 1261 m vertima galingas kalvis Teliavelis padare Saule ir uzmete ja ant dangaus Jeronimas Prahiskis apie 1369 1440 m kuris praleido trejus metus versdamas Lietuva į krikscionybe veliau aprase mita apie pagrobtaja Saule Saules tikejimas susiformavo matriarchato laikotarpiu kai dar viespatavo grupines santuokos kai tuoktis galejo broliai su seserimis kartais ir tevai su vaikais Kad Saule siunte pirslius pas Menulį taip pat nurodo matriarchato laikus kai viespatavo paprotys moterims rinktis vyra ir siulyti tuoktis Kai kur sakoma kad Saulei meilinosi jos broliai Ryto ir Vakaro zaros juodas ir baltas zirgas Vadinta sviesioji svitrioji meilioji Saulele Deive dangaus seimininke gyvybes teikeja Saulei svieciant retai pasirodancios blogos dvasios demonai Ji istirpdo sniega ir leda neleidzia salciui susaldyti medziu isaugina grazius zmones Ji visus zmones lygiai mylinti visiems lygiai sviecianti Saules gyvenimas laikytas amzinu niekad nesibaigianciu Ji gimsta ziema ir toliau auga bresta visa metu rata kol vel grįzta ziema Saule jos sviesa ar aukso spalvos substancija pasklidusi zmoniu pasaulyje tai folkloro aukso rasa indai ir t t Laikais kai rankiojimas ir medziokle buvo pagrindiniai verslai Saule vaizduota daugiausia pavidalu Dainose pasirodo elnias devyniaragis kaip nauja Saule istirpdanti ledus Veliau kaplines zemdirbystes laikais vaizduojama kaip mergina ilgais auksiniais ar linu spalvos plaukais su linu ziedu vainiku kurį nusipynusi pati arba jai nupynes Menulis Kitur vaizduojama su auksine karuna ant galvos apsirengusi ilgais auksiniais drabuziais su skraiste ant peciu Dar kitur vaizduota grazia ir paprasta moterimi auksakase apsisiautusia zibanciu apsiaustu Saule dirbanti įvairius darbus verpianti skalbianti sodinanti soda darza semianti juroje vandenį raikanti duona skaiciuojanti zvaigzdes Ji kartais sypsosi juokiasi kartais liudi verkia rauda kruvinomis asaromis Saules zenklai Lietuvoje yra vieni seniausiu tai lygus arba ornamentuoti skritineliai amuletai spinduliuoti apskritimai rombai Zalvario amziuje pasirode saulines apvalios seges ir įvijiniai smeigtai Saule reiske įvairaus pavidalo svastikos Saule sesiakampe segmentine zvaigzde labai populiari liaudies mene architekturoje prieverpstese paminkluose ir t t Ji galejo buti ir Perkuno simbolis Rozele Saules ir pasaulio medzio zenklas musu juostose bei audiniuose Lietuviai Saule labai mylejo gerbe kalbejo jai maldas Buvo draudziama rodyti į ja pirstu rodyti jai liezuvį pamegdzioti nes Saule galinti supykti ir nubausti Geri zmones budavo palyginami su Saule Saulei tekant buvo atliekami patys svarbiausi darbai pradedami visi zygiai per vestuves jaunikis pas nuotaka vyksta nuotaka is savo gimtuju namu pas vyra keliauja skersdavo gyvulius Saulei leidziantis zmones baigdavo darbus bijodami kad jiems nepakenktu Iki saules nusileidimo zadindavo ligonius kad Saule nenusinestu ju gyvybes jei nemire iki Saules nusileidimo reiskia sulauks sauletekio Miegas leidziantis saulei buvo vadinamas Saules miegu Sunku butu rasti tauta kurios mitologijoje Saulei nebutu skiriama ypatinga reiksme Lietuviu tautosakoje ji daznai minima taciau didesne reiksme teikta valstieciu tikejime ypac piemeneliu maldelese Latviai Saulei teike didesne religine reiksme nei lietuviai Dangaus ir sviesos Deive gerio ir gyvybes dievybe LegendosSaule ir menulis laikomi sutuoktiniais o zeme ir zvaigzdes ju vaikais Siandien dangaus pora yra issiskyrusi ir todel niekad nepateka ir nenusileidzia kartu Ju nesantarves priezastys aiskinama dviejuose mituose vienas is ju atsispindi liaudies dainose Viena is senuju padavimu apie Saule ir Menulį pedsaku yra uzrases ir paskelbes Liudvikas Reza Dainos oder Litauische Volkslieder Keonigsberg 1825 Menu Sauluze wede Pirma pawasareli Sauluze angsti keles Menuzis atsiskyre Menu wiens waiksztinejo Auszrine pamilejo Perkuns didej supykes Ji kardu pardalijo Ko Sauluzes atsiskirej Auszrinne pamilejej Wienu naktij waiksztinejej Szirdis pilna liudnibes Lietuviu poezijoje dangaus kunu zmoniu paralelizmu yra nedaug kalendorineje poezijoje tik vienas tipas LDK Kl Miseviciene V 1972 Darbo dainos Kalendoriniu apeigu dainos Lietuviu liaudies dainu katalogas Red A Jonynas Vilnius Jį sudaro 3 variantai Stai vieno ju fragmentas Ein saulele aplinkui dangu Oi kupola kupoleli Aplinkui dangu menulio kelti Oi kupola kupoleli Kelkis menuli kelkis sviesusis Oi kupola kupoleli Jau as sviesi seniai keliausi Oi kupola kupoleli Ir nusvieciau visa svieta Oi kupola kupoleli Sena jauna maza ir didį Oi kupola kupoleli Tai Joniniu daina Sios sventes apeigose saulei buvo skiriamas didelis demesys Dainoje saule vaizduojama kaip personifikuota butybe Ji ne tik apsviecia zeme bet ir zadina menulį Antroje dainos sakoje analogiskai vaizduojami zmones Saule atitinka martele o menulį sesuras Tokio pobudzio paralelizmai reikia manyti siejasi su mitopoetine dangaus sferos ir jos kunu samprata Yra sakme kad labai seniai Saule ir Menulis gyvene viename namelyje įsimyleje vienas kita ir pirmiausia susilauke dukters Zemes Po kurio laiko susipyko ir norejo skirtis bet negalejo pasidalyti dukters Tada Dievas pasiunte Griausma kuris taip patvarkes diena į Zeme ziures Saule o naktį Menuo Taip jie iki siol ir pildo Dievo valia O kai jie abu nori ziureti į Zeme tai griausmas viena kurį nuvaro Anot kitu mitu Saule su Menuliu neįstengdami pasidalyti dukters Zemes eje lenktyniu kuris pralenksias to ir busianti dukte Lenktynes laimejusi Saule todel ji į Zeme ziurinti diena LiteraturaVikiteka Saule mitologija vaizdine ir garsine medziagaSaule Mitologijos enciklopedija 2 tomas Vilnius Vaga 1999 294 p