Naujoji Babilonijos karalystė

Naujoji Babilono karalystė – taip vadinamas Mesopotamijos civilizacijos laikotarpis tarp 626 ir 539 m. pr. e., kai žlugus Asirijos imperijai Babilonas vėl tapo pagrindine galia krašte. Ši valstybė taip pat vadinama Antraja Babilono karalyste arba Chaldėjų karalyste.

Naujoji Babilono karalystė
buvusi imperija
← 626 m. pr. m. e. – 539 m. pr. m. e. →
Sostinė	Babilonas
Valdymo forma	monarchija
karaliai
626–605 m. pr. m. e.	Nabopalasaras
556–539 m. pr. m. e.	Nabonidas
Era	Senovė
- Asirijos žlugimas	626 m. pr. m. e. m.
- Nukariauja Persija	539 m. pr. m. e. m.

Asirų viešpatavimo metu chaldėjų kilmės Nabopalasaras 626 m. pr. m. e. surengė sėkmingą sukilimą prieš Asiriją ir iškovojo Babilonijai nepriklausomybę. Taip įkurta Naujoji Babilono karalystė, dar vadinama XI (arba Chaldėjų) dinastija. Nabopalasaro valdymo laikotarpiu Babilonas vėl tapo prekybos ir kultūros centru. Svarbiausia vaidmenį vaidino stambieji žemvaldžiai, žyniai ir pirkliai.

Babilonija labiausiai suklestėjo valdant Nabuchodonosarui II (604–562 m. pr. m. e.), kuris perėmė kadaise Asirijai priklausiusias žemes. Buvo atstatytas Babilono bokštas, baigiami Ištarės vartai, įrenginėjami Semiramidės sodai. Babilonijoje klestėjo astronomija ir matematika.

Nabuchodonosaro II įpėdiniai buvo labai nežymūs.

549 m. pr. m. e. persų karalius Kyras iš Achemenidų dinastijos sukilo prieš medų karalių Astriagą Ekbatanoje. Astiago armija jį išdavė ir Kyras tapo visų iraniečių, elamitų ir gutijų valdovu. Praėjus 10 metų po pergalės prieš medus persai įsiveržė į Babiloną. Opio mūšyje jie nugalėjo Nabonidą. Spalio 12 d. persų inžinieriai nukreipė Eufrato vagą ir Kyro kariai be mūšio įžengė į Babiloną. Nabonidas pasidavė ir buvo ištremtas.

Kyras teigė, kad yra teisėtas Babilono karalių palikuonis ir keršijo Nabonidui už tai, kad šis nusigręžė nuo dievo Marduko. Babiloniečiai svetingai sutiko persus, bet neaišku dėl baimės ar kaip išvaduotojus. Kyras leido ištremtoms tautoms, tarp jų žydams, grįžti į tėvynę. Babilonas niekada neatgavo nepriklausomybės.

Valdovai

• Nabopalasaras 626–605 m. pr. m. e.
• Nabuchodonosaras II 605–562 m. pr. m. e.
• 562–560 m. pr. m. e.
• 560–556 m. pr. m. e.
• 556 m. pr. m. e.
• Nabonidas 556–539 m. pr. m. e.

Išnašos

1. Zara, Tom (2008). „A Brief Study of Some Aspects of Babylonian Mathematics“. Liberty University: Senior Honors Theses. 23. psl. 4
2. Dougherty, Raymond Philip (2008). Nabonidus and Belshazzar: A Study of the Closing Events of the Neo-Babylonian Empire. Wipf and Stock Publishers. ISBN 978-1-55635-956-9. psl. 1