Martinas Liuteris Kingas Jaunesnysis angl Martin Luther King Jr Gimė 1929 m sausio 15 d Atlantoje Džordžija JAVMirė 1968

Martinas Liuteris Kingas Jaunesnysis angl. Martin Luther King Jr.

Gimė	1929 m. sausio 15 d. Atlantoje (Džordžija) JAV
Mirė	1968 m. balandžio 4 d. (39 metai) Memfis (Tenesis), JAV
Tautybė	amerikietis

Veikla	aktyvus kovotojas už juodaodžių pilietines teises JAV, Nobelio taikos premijos laureatas, knygų autorius.

Žymūs apdovanojimai
Nobelio taikos premija Prezidento laisvės medalis Kongreso aukso medalis

Vikiteka	Martin Luther King
Parašas

Martinas Liuteris Kingas Jaunesnysis (angl. Martin Luther King Jr., 1929 m. sausio 15 d. – 1968 m. balandžio 4 d.) – amerikiečių dvasininkas, įžymus afroamerikiečių lyderis ir aktyvistas. Jo pagrindinis tikslas buvo užtikrinti Jungtinėse Valstijose progresą pilietinių teisių atžvilgiu. M. Liuteris Kingas tapo žmogaus teisių judėjimo ikona – Kingas dviejų krikščionių bažnyčių yra pripažintas kankiniu. Jis vadovavo 1955 metų Montgomerio autobusų boikotui, taip pat prisidėjo įkuriant Pietinę Krikščionių vadovybės asociaciją 1957 metais, buvo pirmasis minėtosios organizacijos prezidentas. Kingas vadovavo 1963 metų žygiui į Vašingtoną, kur jis pasakė kalbą „Aš turiu svajonę”. Savo kalboje Kingas kvietė visuomenę būti sąmoningesne pilietinių teisų judėjimo atžvilgiu. Pasakyta kalba įtvirtino Martiną Liuterį Kingą tarp geriausių oratorių Jungtinių Amerikos Valstijų istorijoje.

1964 metais Kingas tapo jauniausiu žmogumi, gavusiu Nobelio taikos premiją. Premija jam suteikta už jo darbą bei pastangas pilietinio nepaklusnumo akcijomis bei kitomis taikiomis priemonėmis užbaigti rasinę segregaciją bei rasinę diskriminaciją. Prieš savo mirtį 1968 metais, Kingas taip pat sutelkė dėmesį skurdo ir Vietnamo karo užbaigimą. Kingas buvo nužudytas 1968 metų balandžio 4 dieną Memfyje, Tenesio valstijoje. Kingas po mirties buvo apdovanotas Prezidento laisvės medaliu 1977 metais ir Kongreso aukso medaliu 2004 metais. Martino Liuterio Kingo diena buvo įtraukta į 1986 metais.

Ankstyvasis gyvenimas

Martinas Liuteris Kingas jaunesnysis gimė 1929 metų sausio 15 dieną Atlantoje, Džordžijos valstijoje. Jis buvo pastoriaus bei sūnus. Kingo tėvo tikrasis vardas buvo „Maiklas Kingas” (angl. Michael King), o Martinas Liuteris Kingas jaunesnysis iš pradžių buvo „Maiklas Kingas, jaunesnynis”. Tačiau po to, kai 1934 metais šeima keliavo po Europą ir aplankė Vokietiją, Maiklas Kingas vyresnysis pakeitė savo bei savo sūnaus vardą į Martinas Liuteris, norėdamas pagerbti vokiečių protestantų lyderį Martiną Liuterį. Martinas Liuteris Kingas turėjo vyresnę seserį ir jaunesnį brolį . Kingas su savo bažnyčios choru dainavo 1939 metais filmo „Vėjo nublokšti” premjeroje Atlantoje. Iš pradžių Kingas skeptiškai žiūrėjo į daugelį krikščionybės tiesų. Taip pat stulbina tai, kad trylikametis Martinas sekmadieninėje mokykloje neigė kūnišką Jėzaus prisikėlimą. Nuo šio momento, jis pareiškė, kad jį „nesustabdomai pradėjo užplūsti abejonės”.

Kingas vedė Koretą Skot 1953 metų birželio 18 dieną. Kingas ir Skot turėjo 4 vaikus: Jolanda King, Martinas Liuteris Kingas III, Deksteris Skotas Kingas ir Bernice King.1954 metais 25 metų amžiaus Kingas tapo Dexter Avenue baptistų bažnyčios pastoriumi Montgomeryje, Alabamos valstijoje.

Išsilavinimas

Kingas lankė Atlantos vidurinę mokyklą. Kingas dėl neįprastų jo amžiui intelektualių sugebėjimų praleido devintą-dvyliktą klases ir būdamas 15 metų amžiaus įstojo į Morehouse koledžą, formaliai nebaigęs vidurinės mokyklos.1948 metais jis baigė Mourehouse koledžą. Jam buvo suteiktas mokslinis sociologijos krypties bakalauro laipsnis. Po to jis įstojo į Crozer teologinę seminariją, esančią Česteryje, Pensilvanijos valstijoje. Ją baigė 1951 metais bei gavo teologijos mokslų bakalauro laipsnį. 1954 metais, tapęs pastoriumi, Kingas pradėjo sisteminės teologijos doktorantūros studijas . Daktaro laipsnis jam buvo suteiktas 1955 metų birželio 5 dieną. Jis parašė daktaro disertaciją „Dievo sampratų ir darbuose palyginimas”. XX amžiaus devintajame dešimtmetyje atliktas tyrimas parodė, kad kai kurios Kingo daktaro disertacijos dalys buvo nuplagijuotos ir nors Kingas elgėsi nederamai, jo disertacija vis tiek yra „puikus įnašas į mokslą”.

Šaltiniai

JAV Episkopalinė ir Liuteronų bažnyčios yra skyrusios dvi religines šventes Martino Liuterio Kingo garbei – atitinkamai balandžio 4 ir sausio 15 dieną. Nors nė viena šių bažnyčių neturi oficialaus kanonizavimo proceso, abi bažnyčios bendrai pripažįsta Kingą kankiniu. Martino Liuterio Kingo statula yra pastatyta 20-ojo amžiaus kankinių galerijoje Vestminsterio vienuolyne, Londone.
Ogletree, Charles J. (2004). All Deliberate Speed: Reflections on the First Half Century of Brown v. Board of Education. W.W. Norton & Company. pp. 138. ISBN 0393058972.
Ling, Peter J. (2002). Martin Luther King, Jr. Routledge. p. 11. ISBN 0415216648.
King, Jr., Martin Luther; Clayborne Carson; Peter Holloran; Ralph Luker; Penny A. Russell (1992). The papers of Martin Luther King, Jr. University of California Press. p. 76. ISBN 0520079507.{{cite book}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)
Katznelson, Ira (2005). When Affirmative Action was White: An Untold History of Racial Inequality in Twentieth-Century America. W.W. Norton & Company. pp. 5. ISBN 0393052133.
„King’s God: The Unknown Faith of Dr. Martin Luther King Jr“. Tikkun Magazine. Suarchyvuotas originalas 2012-02-15. Nuoroda tikrinta 2010-02-08.
Carson, Clayborne (1998). The Autobiography of Martin Luther King Jr. Warner Books. p. 6. ISBN 0446524123.
„Coretta Scott King“. London: Daily Telegraph. 2006-02-01. Nuoroda tikrinta 2008-09-08.
Warren, Mervyn A. (2001). King Came Preaching: The Pulpit Power of Dr. Martin Luther King, Jr. InterVarsity Press. pp. 35. ISBN 0830826580.
Fuller, Linda K. (2004). National Days/National Ways: Historical, Political, And Religious Celebrations around the World. Greenwood Publishing Group. p. 314. ISBN 0275972704.
Ching, Jacqueline (2002). The Assassination of Martin Luther King, Jr. Rosen Publishing. p. 18. ISBN 0823935434.
Downing, Frederick L (1986). To See the Promised Land: The Faith Pilgrimage of Martin Luther King, Jr. Mercer University Press. p. 150. ISBN 0865542074.
Nojeim, Michael J (2004). Gandhi and King: The Power of Nonviolent Resistance. Greenwood Publishing Group. p. 179. ISBN 0275965740.
Baldwin, Lewis V (1992). To Make the Wounded Whole: The Cultural Legacy of Martin Luther King, Jr. Fortress Press. p. 298. ISBN 0800625439.
„Boston U. Panel Finds Plagiarism by Dr. King“. The New York Times. 1991-10-11. Nuoroda tikrinta 2008-06-14.
Heller, Steven; Veronique Vienne (2003). Citizen Designer: Perspectives on Design Responsibility. Allworth Communications. p. 156. ISBN 1581152655.

Šis straipsnis apie JAV asmenybę yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

[MARTYR-1] JAV Episkopalinė ir Liuteronų bažnyčios yra skyrusios dvi religines šventes Martino Liuterio Kingo garbei – atitinkamai balandžio 4 ir sausio 15 dieną. Nors nė viena šių bažnyčių neturi oficialaus kanonizavimo proceso, abi bažnyčios bendrai pripažįsta Kingą kankiniu. Martino Liuterio Kingo statula yra pastatyta 20-ojo amžiaus kankinių galerijoje Vestminsterio vienuolyne, Londone.

[2] Ogletree, Charles J. (2004). All Deliberate Speed: Reflections on the First Half Century of Brown v. Board of Education. W.W. Norton & Company. pp. 138. ISBN 0393058972.

[3] Ling, Peter J. (2002). Martin Luther King, Jr. Routledge. p. 11. ISBN 0415216648.

[4] King, Jr., Martin Luther; Clayborne Carson; Peter Holloran; Ralph Luker; Penny A. Russell (1992). The papers of Martin Luther King, Jr. University of California Press. p. 76. ISBN 0520079507.{{cite book}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)

[5] Katznelson, Ira (2005). When Affirmative Action was White: An Untold History of Racial Inequality in Twentieth-Century America. W.W. Norton & Company. pp. 5. ISBN 0393052133.

[6] „King’s God: The Unknown Faith of Dr. Martin Luther King Jr“. Tikkun Magazine. Suarchyvuotas originalas 2012-02-15. Nuoroda tikrinta 2010-02-08.

[7] Carson, Clayborne (1998). The Autobiography of Martin Luther King Jr. Warner Books. p. 6. ISBN 0446524123.

[8] „Coretta Scott King“. London: Daily Telegraph. 2006-02-01. Nuoroda tikrinta 2008-09-08.

[fam-9] Warren, Mervyn A. (2001). King Came Preaching: The Pulpit Power of Dr. Martin Luther King, Jr. InterVarsity Press. pp. 35. ISBN 0830826580.

[10] Fuller, Linda K. (2004). National Days/National Ways: Historical, Political, And Religious Celebrations around the World. Greenwood Publishing Group. p. 314. ISBN 0275972704.

[11] Ching, Jacqueline (2002). The Assassination of Martin Luther King, Jr. Rosen Publishing. p. 18. ISBN 0823935434.

[12] Downing, Frederick L (1986). To See the Promised Land: The Faith Pilgrimage of Martin Luther King, Jr. Mercer University Press. p. 150. ISBN 0865542074.

[13] Nojeim, Michael J (2004). Gandhi and King: The Power of Nonviolent Resistance. Greenwood Publishing Group. p. 179. ISBN 0275965740.

[14] Baldwin, Lewis V (1992). To Make the Wounded Whole: The Cultural Legacy of Martin Luther King, Jr. Fortress Press. p. 298. ISBN 0800625439.

[15] „Boston U. Panel Finds Plagiarism by Dr. King“. The New York Times. 1991-10-11. Nuoroda tikrinta 2008-06-14.

[16] Heller, Steven; Veronique Vienne (2003). Citizen Designer: Perspectives on Design Responsibility. Allworth Communications. p. 156. ISBN 1581152655.