Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Ispanijos marka
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Ispanijos marka (lot. marca hispanica, isp. Marca Hispánica), dar žinoma kaip Barselonos marka – pasienio regionas (marka) pietinėje Frankų imperijoje VIII–XII a. Markos teritorijos apėmė sritis, kur dabar yra šiaurės rytų Ispanija (Katalonija), pietryčių Prancūzija (Rytų Pirėnai) ir Andora.
| Marchia Hispanica Ispanijos marka | ||||
| Frankų imperijos marka (795-985) | ||||
| ||||
| Sostinė | Barselona | |||
| Kalbos | lotynų | |||
| Valdymo forma | monarchija | |||
| Era | viduramžiai | |||
| - Įkurta | 795 m., 795 | |||
| - Tapo kunigaikštyste | 1137 m. | |||
Kartais į šios markos sampratą yra įtraukiamos ir panašiu metu nukariautos teritorijos į vakarus nuo jos, kurios formaliai priklausė .
Istorija
719 m. būsimosios markos teritorijas, kaip ir visą , nukariavo Omejadų kalifatas ir pradėjo krašto islamizaciją. Nors 721 m. Tulūzos mūšyje musulmonų veržimasis į Europą buvo sustabdytas, regionas išliko jų rankose.
Frankų valstybėje į valdžią atėjus Karoliui Didžiajam frankai ėmė atsikovoti buvusias krikščioniškas teritorijas. Apie 777 m. jie prisijungė Septimaniją, kur įkurta . Tuo tarpu vėliau užkariautos teritorijos piečiau tapo žinomos kaip Ispanijos marka. Tiesa, aiški riba tarp Gotijos ir Ispanijos buvo galutinai nenubrėžta. 795 m., kuomet Ispanijos marka buvo įkurta oficialiai, buvo prisijungtos sritys iki pat Gironos pietuose. Vėliau markos teritorija išplėsta, prijungiant Urgelį ir Serdaniją vakaruose, bei Barseloną ir Ausoną pietuose. Tokiu būdu Ispanijos marka tapo svarbiu krikščionišku avanpostu kovoje prieš musulmonus, o jos įkūrimas laikomas rekonkistos pradžia.
Kaip ir gretimos atveju, markos teritorija buvo organizuota į smulkias grafystes, valdomas grafų, kuriems pakluso vietos riteriai. Formaliai grafai duodavo ištikimybės priesaiką Frankų karaliui, tačiau kuo toliau, tuo labiau frankų valdžia čia buvo nominali. Speciali žemėvaldos forma, vadinamoji aprisio, leido vietos feodalams ganėtinai laisvai tvarkytis savo ūkiuose. Tai leido greičiau naujai apgyvendinti ištuštėjusius po karų regionus, bet taip pat ir didino krašto feodalinį susiskaldymą.
Nors iš pradžių grafystės buvo suteikiamos grafams tik iki mirties, gana greitai jos tapo paveldimos, ir jose įsigalėjo atskiros vietinės giminės. Todėl grafų skyrimas iš Frankų imperijos tapo grynu formalumu. Kelių ypač stiprių grafų dėka priklausomybė nuo frankų mažėjo, bet reiškėsi vietinė konsolidacija. Pvz. grafas 878 m. po viena dinastija suvienijo daugumą markos grafysčių, o sostine de facto pavertė Barseloną. Todėl Barselonos grafai tapo visos markos teritorijos valdytojais. Galutinai Barselonos grafų priklausomybė nuo frankų buvo nutraukta 985 m., grafui atsisakius paklusti.
Nuo XII a. markos teritorijos stipriai plėtėsi į pietus musulmonų valdų (Kordobos kalifato) sąskaita. Valdant (1082-1133), paimta Taragona ir kitos žemės, kurios padalintos tarp Barselonos ir Urgelio grafų. (1131-1162) laikais paėmus galingus Ljeidos ir Tortosos miestus, suformuoti ir markizatai. Ilgainiui visos markos žemės pradėtos vadinti Katalonija.
Marka galutinai nustojo egzistuoti 1137 m., kuomet šias teritorijas sujungus su Aragono karalyste, jos perorganizuotos ir pavadintos . Jos nedidelė dalis šiaurėje davė pradžią Andorai.
Grafystės
| Ispanijos istorija |
| Iberai, Keltiberai |
| Romos imperija (Hispania) |
| Svebai (), Vandalai, Alanai |
| Vestgotai (karalystė) |
| Al-Andalusija |
| Kordoba > Taifai > Almoravidai > Almochadai > Granada |
| Rekonkista |
| Asturija, Navara, Leonas, Aragonas, Ispanijos marka, , Kastilija |
| Ispanijos karalystė: |
| Habsburgai > Burbonai |
| Pilietinis karas > Franko diktatūra |
| Demokratinė Ispanija |
Ispanijos marka niekada nebuvo valdoma kaip vientisas vienetas ir neturėjo markgrafo (skirtingai nei daugumos kitų to meto markų atveju). Kadangi markos teritorija neturėjo politinės vienybės, ilgainiui jai prigijo pavadinimas Katalonų grafystės. Kiekvieną grafystę valdė atskiros dinastijos, tačiau grafystės buvo linkusios tarpusavyje konsoliduotis ir sudaryti unijas.
- (iki XIII a.)
- Rusijono grafystė (iki 1375 m.)
- (iki 1403 m.)
- (iki 1011 m.)
- (iki 1410 m.)
- Urželio grafystė (iki 1413 m.)
- (iki 1111 m.)
- (iki 1101 m.)
- (iki 897 m.)
- Barselonos grafystė (iki 1716 m.)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Ispanijos marka, Kas yra Ispanijos marka? Ką reiškia Ispanijos marka?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Ispanijos marka lot marca hispanica isp Marca Hispanica dar zinoma kaip Barselonos marka pasienio regionas marka pietineje Franku imperijoje VIII XII a Markos teritorijos apeme sritis kur dabar yra siaures rytu Ispanija Katalonija pietryciu Prancuzija Rytu Pirenai ir Andora Marchia Hispanica Ispanijos markaFranku imperijos marka 795 985 795 1137Location ofSostine BarselonaKalbos lotynuValdymo forma monarchijaEra viduramziai Įkurta 795 m 795 Tapo kunigaikstyste 1137 m Kartais į sios markos samprata yra įtraukiamos ir panasiu metu nukariautos teritorijos į vakarus nuo jos kurios formaliai priklause Istorija719 m busimosios markos teritorijas kaip ir visa nukariavo Omejadu kalifatas ir pradejo krasto islamizacija Nors 721 m Tuluzos musyje musulmonu verzimasis į Europa buvo sustabdytas regionas isliko ju rankose Franku valstybeje į valdzia atejus Karoliui Didziajam frankai eme atsikovoti buvusias krikscioniskas teritorijas Apie 777 m jie prisijunge Septimanija kur įkurta Tuo tarpu veliau uzkariautos teritorijos pieciau tapo zinomos kaip Ispanijos marka Tiesa aiski riba tarp Gotijos ir Ispanijos buvo galutinai nenubrezta 795 m kuomet Ispanijos marka buvo įkurta oficialiai buvo prisijungtos sritys iki pat Gironos pietuose Veliau markos teritorija isplesta prijungiant Urgelį ir Serdanija vakaruose bei Barselona ir Ausona pietuose Tokiu budu Ispanijos marka tapo svarbiu krikscionisku avanpostu kovoje pries musulmonus o jos įkurimas laikomas rekonkistos pradzia Kaip ir gretimos atveju markos teritorija buvo organizuota į smulkias grafystes valdomas grafu kuriems pakluso vietos riteriai Formaliai grafai duodavo istikimybes priesaika Franku karaliui taciau kuo toliau tuo labiau franku valdzia cia buvo nominali Speciali zemevaldos forma vadinamoji aprisio leido vietos feodalams ganetinai laisvai tvarkytis savo ukiuose Tai leido greiciau naujai apgyvendinti istustejusius po karu regionus bet taip pat ir didino krasto feodalinį susiskaldyma Nors is pradziu grafystes buvo suteikiamos grafams tik iki mirties gana greitai jos tapo paveldimos ir jose įsigalejo atskiros vietines gimines Todel grafu skyrimas is Franku imperijos tapo grynu formalumu Keliu ypac stipriu grafu deka priklausomybe nuo franku mazejo bet reiskesi vietine konsolidacija Pvz grafas 878 m po viena dinastija suvienijo dauguma markos grafysciu o sostine de facto paverte Barselona Todel Barselonos grafai tapo visos markos teritorijos valdytojais Galutinai Barselonos grafu priklausomybe nuo franku buvo nutraukta 985 m grafui atsisakius paklusti Nuo XII a markos teritorijos stipriai pletesi į pietus musulmonu valdu Kordobos kalifato saskaita Valdant 1082 1133 paimta Taragona ir kitos zemes kurios padalintos tarp Barselonos ir Urgelio grafu 1131 1162 laikais paemus galingus Ljeidos ir Tortosos miestus suformuoti ir markizatai Ilgainiui visos markos zemes pradetos vadinti Katalonija Marka galutinai nustojo egzistuoti 1137 m kuomet sias teritorijas sujungus su Aragono karalyste jos perorganizuotos ir pavadintos Jos nedidele dalis siaureje dave pradzia Andorai GrafystesIspanijos istorijaIberai KeltiberaiRomos imperija Hispania Svebai Vandalai AlanaiVestgotai karalyste Al AndalusijaKordoba gt Taifai gt Almoravidai gt Almochadai gt GranadaRekonkistaAsturija Navara Leonas Aragonas Ispanijos marka KastilijaIspanijos karalyste Habsburgai gt BurbonaiPilietinis karas gt Franko diktaturaDemokratine Ispanija Ispanijos marka niekada nebuvo valdoma kaip vientisas vienetas ir neturejo markgrafo skirtingai nei daugumos kitu to meto marku atveju Kadangi markos teritorija neturejo politines vienybes ilgainiui jai prigijo pavadinimas Katalonu grafystes Kiekviena grafyste valde atskiros dinastijos taciau grafystes buvo linkusios tarpusavyje konsoliduotis ir sudaryti unijas iki XIII a Rusijono grafyste iki 1375 m iki 1403 m iki 1011 m iki 1410 m Urzelio grafyste iki 1413 m iki 1111 m iki 1101 m iki 897 m Barselonos grafyste iki 1716 m