Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kikladų kultūra arba Kikladų civilizacija archeologinė kultūra Kultūrą XIX a pabaigoje išskyrė graikų archeologas Senovė
Kikladų kultūra
Kikladų kultūra (arba Kikladų civilizacija) – archeologinė kultūra. Kultūrą XIX a. pabaigoje išskyrė graikų archeologas .
| Senovės Graikijos istorija |
| Egėjo civilizacija: |
| Kikladų kultūra |
| Mino civilizacija |
| Mikėnų kultūra |
| Graikijos tamsieji amžiai |
| Archajinis laikotarpis: |
| regionai, , kolonijos |
| Klasikinis laikotarpis: |
| Persų karai > Delo l. > Peloponeso l. > Tėbų h. > Korinto l. |
| Makedonijos imperija () |
| Helenizmas |
| Antipatridai, Antigonidai, Epyras, , |
| Romos imperija: |
| Achaja, Makedonija, Epyras, Kreta ir Kirenaika |
| Graikijos istorija |
Arealas
Kikladų kultūra 3200–2000 m. pr. m. e. buvo paplitusi Kikladų salyne. Priskiriama Egėjo civilizacijai, kartais laikoma dalimi.
Kultūra
Pirmiausia (5–4 tūkstantmetis pr. m. e.) žmonės apsigyveno Melo saloje, kur kasė obsidianą – rasta iš jo pagamintų peilių, iečių antgalių. Vėliau apsigyventa ir Nakso, , , . Kikladų kultūra susiklostė 4 tūkstantmečio pr. m. e. pabaigoje, suklestėjo ankstyvajame bronzos amžiuje.
Kikladų kultūros žmonės vertėsi žvejyba, medžiokle, rinko maistą. 3200– gyvenvietes kūrė jūros pakrantėse, dažniausiai ant kalvų, įtvirtintas sienomis ir bokštais (Kastris), pastatus statė iš nedegto molio, akmens arba ilgų skalūno plytų, vienaaukščius. 3 tūkstantmečio pr. m. e. pabaigoje atsirado pirmosios miesto tipo gyvenvietės (), Teros saloje būta 2 ir 3 aukštų pastatų, puoštų freskomis. Kultūrai būdingi obsidiano, marmuro, vario ir sidabro dirbiniai, sidabriniai indai puošti gyvenimo scenomis. Keramika (amforos, vazos) lipdyta blizgančiu paviršiumi, dažniausiai puošta raižytais ir inkrustuotais geometriniai ornamentais.
Mirusieji laidoti netoli gyvenviečių įrengtuose kapinynuose, akmeninėse dėžėse, cistose, šachtiniuose, vėliau kupoliniuose kapuose su įkapėmis, rasta žuvų, laivų, spiralės ir trikampio motyvais puoštų ritualinių indų, varinių ir sidabrinių papuošalų, darbo įrankių ir ginklų (kardų ir ietigalių), marmuro ir akmens skulptūrėlių, kurios dažniausiai vaizduoja karius, muzikantus, moteris su vaikais, dievybes. Joms būdingos geometrinės formos, rankos dažniausiai sunertos. Kikladų kultūros dirbiniai vežti į Kretą, Balkanų pusiasalį, Mažąją Aziją, Egiptą.
Nuo 1800 m. pr. m. e. Kikladų kultūra patyrė stiprią Kretos kultūros įtaką – išplito jai būdinga keramika, po 1400 m. pr. m. e. Kikladų kultūrą pakeitė Mikėnų kultūra.
Šaltiniai
- , . Kikladų kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 44 psl.
Literatūra
- Robin Barber, Greece, Blue Guide, Londres, 1988. ISBN 0-7136-2771-9
- Claude Baurain, Les Grecs et la Méditerranée orientale. Des siècles obscurs à la fin de l'époque archaïque., Nouvelle Clio, PUF, 1997. ISBN 2130479936
- Phlippe Bruneau, Michèle Brunet, Alexandre Farnoux, Jean-Charles Moretti, Délos. Île sacrée et ville cosmopolite., CNRS Éditions, 1996. ISBN 2271054230
- John F. Cherry et Jack L. Davis, « The Cyclades and the Greek Mainland in Late Cycladic I : the Evidence of the Pottery. » in American Journal of Archeology., vol. 26, n°3, 1982.
- Werner Ekschmitt: Die Kykladen. Bronzezeit, geometrische und archaische Zeit. Philipp von Zabern, Mainz 1993, ISBN 3-8053-1533-3.
- Reynold Higgins, L’Art de la Crète et de Mycènes, Thames & Hudson, Londres, 1995 (1re édition 1967, revue en 1981 et 1995) ISBN 2-8711-097-8, p. 53-63
- J. Lesley Fitton, Cycladic Art., British Museum Press, 1989. ISBN 0714121606
- Schachermeyr F., Die ältesten Kulturen Griechenlands, Stuttgart, 1955.
- René Treuil, Pascal Darcque, Jean-Claude Poursat, Gilles Touchais, Les Civilisations égéennes du Néolithique à l'Âge du Bronze., Nouvelle Clio, PUF, 1989. ISBN 2130422802
- Christian Zervos, L’Art des Cyclades, du début à la fin de l'âge du Bronze, 2500–1100 avant notre ère, éditions Cahiers d’art, Paris, 1957.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kikladų kultūra, Kas yra Kikladų kultūra? Ką reiškia Kikladų kultūra?
Kikladu kultura arba Kikladu civilizacija archeologine kultura Kultura XIX a pabaigoje isskyre graiku archeologas Senoves Graikijos istorijaEgejo civilizacija Kikladu kulturaMino civilizacijaMikenu kulturaGraikijos tamsieji amziaiArchajinis laikotarpis regionai kolonijosKlasikinis laikotarpis Persu karai gt Delo l gt Peloponeso l gt Tebu h gt Korinto l Makedonijos imperija HelenizmasAntipatridai Antigonidai Epyras Romos imperija Achaja Makedonija Epyras Kreta ir KirenaikaGraikijos istorijaArealasKikladu marmurine skulpturaKikladu venaraKikladu salynas Kikladu kultura 3200 2000 m pr m e buvo paplitusi Kikladu salyne Priskiriama Egejo civilizacijai kartais laikoma dalimi KulturaPirmiausia 5 4 tukstantmetis pr m e zmones apsigyveno Melo saloje kur kase obsidiana rasta is jo pagamintu peiliu ieciu antgaliu Veliau apsigyventa ir Nakso Kikladu kultura susikloste 4 tukstantmecio pr m e pabaigoje suklestejo ankstyvajame bronzos amziuje Kikladu kulturos zmones vertesi zvejyba medziokle rinko maista 3200 gyvenvietes kure juros pakrantese dazniausiai ant kalvu įtvirtintas sienomis ir bokstais Kastris pastatus state is nedegto molio akmens arba ilgu skaluno plytu vienaaukscius 3 tukstantmecio pr m e pabaigoje atsirado pirmosios miesto tipo gyvenvietes Teros saloje buta 2 ir 3 aukstu pastatu puostu freskomis Kulturai budingi obsidiano marmuro vario ir sidabro dirbiniai sidabriniai indai puosti gyvenimo scenomis Keramika amforos vazos lipdyta blizganciu pavirsiumi dazniausiai puosta raizytais ir inkrustuotais geometriniai ornamentais Mirusieji laidoti netoli gyvenvieciu įrengtuose kapinynuose akmeninese dezese cistose sachtiniuose veliau kupoliniuose kapuose su įkapemis rasta zuvu laivu spirales ir trikampio motyvais puostu ritualiniu indu variniu ir sidabriniu papuosalu darbo įrankiu ir ginklu kardu ir ietigaliu marmuro ir akmens skulptureliu kurios dazniausiai vaizduoja karius muzikantus moteris su vaikais dievybes Joms budingos geometrines formos rankos dazniausiai sunertos Kikladu kulturos dirbiniai vezti į Kreta Balkanu pusiasalį Mazaja Azija Egipta Nuo 1800 m pr m e Kikladu kultura patyre stipria Kretos kulturos įtaka isplito jai budinga keramika po 1400 m pr m e Kikladu kultura pakeite Mikenu kultura SaltiniaiVikiteka Kikladu kultura vaizdine ir garsine medziaga Kikladu kultura Visuotine lietuviu enciklopedija T X Khmerai Krelle Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2006 44 psl LiteraturaRobin Barber Greece Blue Guide Londres 1988 ISBN 0 7136 2771 9 Claude Baurain Les Grecs et la Mediterranee orientale Des siecles obscurs a la fin de l epoque archaique Nouvelle Clio PUF 1997 ISBN 2130479936 Phlippe Bruneau Michele Brunet Alexandre Farnoux Jean Charles Moretti Delos Ile sacree et ville cosmopolite CNRS Editions 1996 ISBN 2271054230 John F Cherry et Jack L Davis The Cyclades and the Greek Mainland in Late Cycladic I the Evidence of the Pottery in American Journal of Archeology vol 26 n 3 1982 Werner Ekschmitt Die Kykladen Bronzezeit geometrische und archaische Zeit Philipp von Zabern Mainz 1993 ISBN 3 8053 1533 3 Reynold Higgins L Art de la Crete et de Mycenes Thames amp Hudson Londres 1995 1re edition 1967 revue en 1981 et 1995 ISBN 2 8711 097 8 p 53 63 J Lesley Fitton Cycladic Art British Museum Press 1989 ISBN 0714121606 Schachermeyr F Die altesten Kulturen Griechenlands Stuttgart 1955 Rene Treuil Pascal Darcque Jean Claude Poursat Gilles Touchais Les Civilisations egeennes du Neolithique a l Age du Bronze Nouvelle Clio PUF 1989 ISBN 2130422802 Christian Zervos L Art des Cyclades du debut a la fin de l age du Bronze 2500 1100 avant notre ere editions Cahiers d art Paris 1957