Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Spheniscus humboldtiHumbolto pingvinas Spheniscus humboldti Apsaugos būklėBeveik nykstantys IUCN 3 1 Mokslinė klasifikac
Humbolto pingvinas
| Spheniscus humboldti | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Humbolto pingvinas (Spheniscus humboldti) | ||||||||||||||
| Apsaugos būklė | ||||||||||||||
Beveik nykstantys (IUCN 3.1), | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||
| Spheniscus humboldti , 1834 |
Humbolto pingvinas (Spheniscus humboldti) – pingvininių (Spheniscidae) šeimos paukštis. Pavadintas vokiečių gamtininko, keliautojo ir geografo Aleksanderio fon Humbolto vardu.
Paplitimas
Endeminis vakarinio Pietų Amerikos kranto paukštis, aptinkamas Čilėje ir Peru. Populiacijoje 24 000 suaugusių individų.
Išvaizda
Vidutinio dydžio paukščiai. Kūno ilgis 65 – 70 cm, o svoris – 4 kg. Plunksnos juodos ir baltos. Nuo antsnapio pamato prasidėjusi juoda juosta dengia kaktą. Juoda dėmė aplink akis ribojasi su gerkle. Nugara, sparnai, uodega yra juodos spalvos. Balta juosta prasideda nuo antsnapio pagrindo ir susijungia ties gerklės apačia. Pilvas baltas su retomis, juodomis dėmelėmis. Per krūtinę eina juoda juosta. Akys raudonai rudos. Virš akių yra rožinės spalvos liaukos, kurios atlieka termoreguliacijos funkciją. Snapas stambus, juodas, prie pamato rožinis. Kojos juodos, trys pirštai sujungti plaukiojamąja plėve.
Biologija
Bendruomeniniai, ramūs paukščiai. Balsu, primenančiu asilo bliovimą, atkreipia partnerio dėmesį, įspėja apie savo teritorijos ribas. Laisvėje gyvena virš 20 metų. Veistis pradeda 2 – 3 metų .
Didesnę dienos dalį praleidžia vandenyje. Maitintis plaukia 8 - 30 km nuo kranto. Paneria 60 -150 metrų, po vandeniu išbūna nuo 60 iki 150 sekundžių. Turi antrą, skaidrų akies voką, kurio dėka geriau mato po vandeniu.
Minta žuvimi (ančiuviais, sardinėmis, silkėmis, stintomis), kalmarais, vėžiagyviais (kriliumi, krevetėmis). Didelę įtaka mitybai turi Humbolto srovė, nes jos vandenyje yra daug deguonies ir todėl ten veisiasi daug žuvies. El Ninjo metu ši srovė susilpnėja, sumažėja žuvies ir pingvinai pradeda badauti.
Naturalūs priešai vandenyje yra : jūrų liūtai, jūrų leopardai, ausytieji ruoniai, orkos ir rykliai. Sausumoje medžioja jauniklius ir naikina kiaušinius žiurkės, katės, lapės, šunys, gyvatės ir karakaros.
Monogamai. Per metus veisiasi 1 – 2 kartus. Lizdavietėms rausia smėlyje arba guano kloduose rausia urvus. Keturių dienų bėgyje padedami du kiaušiniai. Inkubacija trunka 40 – 42 dienas, peri abu tėvai. Lizde jauniklius nuo šalčio saugo pirmosios plunksnos, todėl į medžioklę plaukia abu tėvai. 10 – 12 savaičių paukščiukai apsiplunksnuoja ir keliems mėnesiams išplaukia į jūrą. Tada suaugę paukščiai šeriasi.
Apsauga
Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos duomenimis Humbolto pingvinas yra beveik nykstanti rūšis. 19 amžiaus viduryje Humbolto pingvino populiaciją sudarė 1 milijonas individų.
Humbolto pingvino populiacijos mažėjimo priežastys:
- Komercinė žūklė. Paukščiai ne tik netenka maisto, bet ir žūna įsipainioję į tinklus.
- Vietiniai gyventojai pingvinų kiaušinius renka maistui, suaugusius individus medžioja maistui, odai ir taukams. Taip pat sumedžiotus paukščius naudoja kaip masalą krabams ir žuvims. Paukščius gaudo ir parduoda nelegaliam laikymui nelaisvėje.
- Dėl ūkinės žmogaus veiklos (guano kasimo, anglimi kūrenamų jėgainių) pingvinai netenka perėjimo vietų.
- Vandenyno tarša naftos produktais.
Rūšies apsaugos veiksmai:
- Nuo 1995 Čilė uždraudė 30 metų medžioti ir gaudyti Humbolto pingvinus.
- Reguliarus Humbolto pingvinų kolonijų monitoringas Čilėje ir Peru.
- Perimvietėse steigiami gamtos rezervatai. 2010 metais Peru vyriausybė įsteigė Guano nacionalinį rezervatą, o 2011 įsteigtas San Fernando nacionalinis rezervatas. Čilėje valstybė saugo 4 kolonijas.
- Guano gavybos kontrolė ir ribojimas.
- Žiurkių monitoringas ir naikinimas
- Čilės nacionaliniame zoologijos sode inkubuojami palikti pingvinų kiaušiniai. Paauginti paukščiukai paleidžiami į laisvę.
Šaltiniai
- „Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos raudonasis sąrašas - Spheniscus humboltdi“. Pasaulinė gamtos apsaugos organizacija. anglų k.
Nuorodos
International Penguin Conservation Work Group. Humbolto pingvinas anglų k.
Penguins-World. Humbolto pingvinas anglų k.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Humbolto pingvinas, Kas yra Humbolto pingvinas? Ką reiškia Humbolto pingvinas?
Spheniscus humboldtiHumbolto pingvinas Spheniscus humboldti Apsaugos bukleBeveik nykstantys IUCN 3 1 Moksline klasifikacijaKaralyste Gyvunai Animalia Tipas Chordiniai Chordata Klase Pauksciai Aves Burys Pingvinai Sphenisciformes Seima Pingvininiai Spheniscidae Gentis Akiniuotieji pingvinai Spheniscus Rusis Humbolto pingvinas Spheniscus humboldti BinomasSpheniscus humboldti 1834 Humbolto pingvinas Spheniscus humboldti pingvininiu Spheniscidae seimos paukstis Pavadintas vokieciu gamtininko keliautojo ir geografo Aleksanderio fon Humbolto vardu Humbolto pingvino paplitimasPaplitimasEndeminis vakarinio Pietu Amerikos kranto paukstis aptinkamas Cileje ir Peru Populiacijoje 24 000 suaugusiu individu IsvaizdaVidutinio dydzio pauksciai Kuno ilgis 65 70 cm o svoris 4 kg Plunksnos juodos ir baltos Nuo antsnapio pamato prasidejusi juoda juosta dengia kakta Juoda deme aplink akis ribojasi su gerkle Nugara sparnai uodega yra juodos spalvos Balta juosta prasideda nuo antsnapio pagrindo ir susijungia ties gerkles apacia Pilvas baltas su retomis juodomis demelemis Per krutine eina juoda juosta Akys raudonai rudos Virs akiu yra rozines spalvos liaukos kurios atlieka termoreguliacijos funkcija Snapas stambus juodas prie pamato rozinis Kojos juodos trys pirstai sujungti plaukiojamaja pleve BiologijaBendruomeniniai ramus pauksciai Balsu primenanciu asilo bliovima atkreipia partnerio demesį įspeja apie savo teritorijos ribas Laisveje gyvena virs 20 metu Veistis pradeda 2 3 metu Didesne dienos dalį praleidzia vandenyje Maitintis plaukia 8 30 km nuo kranto Paneria 60 150 metru po vandeniu isbuna nuo 60 iki 150 sekundziu Turi antra skaidru akies voka kurio deka geriau mato po vandeniu Minta zuvimi anciuviais sardinemis silkemis stintomis kalmarais veziagyviais kriliumi krevetemis Didele įtaka mitybai turi Humbolto srove nes jos vandenyje yra daug deguonies ir todel ten veisiasi daug zuvies El Ninjo metu si srove susilpneja sumazeja zuvies ir pingvinai pradeda badauti Naturalus priesai vandenyje yra juru liutai juru leopardai ausytieji ruoniai orkos ir rykliai Sausumoje medzioja jauniklius ir naikina kiausinius ziurkes kates lapes sunys gyvates ir karakaros Monogamai Per metus veisiasi 1 2 kartus Lizdavietems rausia smelyje arba guano kloduose rausia urvus Keturiu dienu begyje padedami du kiausiniai Inkubacija trunka 40 42 dienas peri abu tevai Lizde jauniklius nuo salcio saugo pirmosios plunksnos todel į medziokle plaukia abu tevai 10 12 savaiciu pauksciukai apsiplunksnuoja ir keliems menesiams isplaukia į jura Tada suauge pauksciai seriasi ApsaugaPasaulines gamtos apsaugos organizacijos duomenimis Humbolto pingvinas yra beveik nykstanti rusis 19 amziaus viduryje Humbolto pingvino populiacija sudare 1 milijonas individu Humbolto pingvino populiacijos mazejimo priezastys Komercine zukle Pauksciai ne tik netenka maisto bet ir zuna įsipainioje į tinklus Vietiniai gyventojai pingvinu kiausinius renka maistui suaugusius individus medzioja maistui odai ir taukams Taip pat sumedziotus paukscius naudoja kaip masala krabams ir zuvims Paukscius gaudo ir parduoda nelegaliam laikymui nelaisveje Del ukines zmogaus veiklos guano kasimo anglimi kurenamu jegainiu pingvinai netenka perejimo vietu Vandenyno tarsa naftos produktais Rusies apsaugos veiksmai Nuo 1995 Cile uzdraude 30 metu medzioti ir gaudyti Humbolto pingvinus Reguliarus Humbolto pingvinu koloniju monitoringas Cileje ir Peru Perimvietese steigiami gamtos rezervatai 2010 metais Peru vyriausybe įsteige Guano nacionalinį rezervata o 2011 įsteigtas San Fernando nacionalinis rezervatas Cileje valstybe saugo 4 kolonijas Guano gavybos kontrole ir ribojimas Ziurkiu monitoringas ir naikinimas Ciles nacionaliniame zoologijos sode inkubuojami palikti pingvinu kiausiniai Paauginti pauksciukai paleidziami į laisve Saltiniai Pasaulines gamtos apsaugos organizacijos raudonasis sarasas Spheniscus humboltdi Pasauline gamtos apsaugos organizacija anglu k NuorodosInternational Penguin Conservation Work Group Humbolto pingvinas anglu k Penguins World Humbolto pingvinas anglu k Vikiteka Humbolto pingvinas vaizdine ir garsine medziaga