Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šis straipsnis apie istorinę asmenybę Apie miestą Rusijoje skaitykite straipsnyje Karlas Marksas vok Karl Heinrich MarxG
Karlas Marksas
- Šis straipsnis apie istorinę asmenybę. Apie miestą Rusijoje skaitykite straipsnyje .
| Karlas Marksas vok. Karl Heinrich Marx | |
|---|---|
| Gimė | 1818 m. gegužės 5 d. Tryras, Prūsijos karalystė |
| Mirė | 1883 m. kovo 14 d. (64 metai) Londonas, D. Britanija |
| Palaidotas (-a) | Londono Haigeito kapinėse |
| Tautybė | vokietis |
| Tėvai | Heršelis Marksas, Henrieta Presburg |
| Sutuoktinis (-ė) | Jenny von Westphalen |
| Veikla | filosofas, politikos ekonomistas, politikos žurnalistas. |
| Išsilavinimas | Bonos universitetas
|
| Žinomas (-a) už | , , indėlis į dialektiką ir , klasių kova, darbininko ir , istorinis materializmas |
| Vikiteka | Karl Marx |
| Parašas | |
Karlas Marksas (vok. Karl Heinrich Marx; 1818 m. gegužės 5 d. Tryras, Prūsijos karalystė – 1883 m. kovo 14 d. Londonas, D. Britanija) – vokiečių filosofas, sociologas, ekonomistas, rašytojas, politikos žurnalistas ir visuomenės veikėjas. Jo publikacijos suformavo socialistinio ir komunistinio judėjimų pagrindą – marksizmą.
Marksas laikomas svarbiausiu ankstyvojo darbininkų judėjimo mąstytoju, jo kūrybą reikėtų vertinti kartu su F. Engelso darbais, kuris daug prisidėjo prie kritikos ir po Karlo Markso mirties publikavo jo paskutinius darbus (antrą ir trečią „Kapitalo“ dalį).
Biografija
Karlas Marksas gimė Prūsijos Karalystėje, Tryre, Briuckergasse 664 (dabar Brückenstraße 10). Jo tėvas žydų advokatas Heršelis HaLevis-Marksas ir motina Henrieta Presburg buvo auklėjami judaizmo tradicijomis. Karlas Marksas Bonoje ir Berlyne studijavo teisę, filosofiją, istoriją (1835 – 1841 m.). 1842 – 1843 m. Marksas tapo vyriausiuoju naujai įsteigto liberalaus „Rheinischen Zeitung“ redaktoriumi, kuris leistas neilgai. 1843 metais vedė Jenny von Westphalen ir emigravo į Paryžių. Čia kartu su Arnoldu Ruge leido „Deutsch-französischen Jarhbücher“. Marksas bendravo su H. Heine bei prancūzų socialistais. Paryžiuje užsimezgė visą gyvenimą trukusi draugystė su Frydrichu Engelsu. Daugiausiai domėjosi socializmu ir nusigręžė nuo idealistinės vokiečių filosofijos. 1841 m. apsigynė mokslų daktaro disertaciją (doktorantūros vadovas - ). 1845 m. Prūsijos karalystės vyriausybės reikalavimu buvo priverstas palikti Prancūziją ir išvykti į Briuselį. Čia įsteigė darbininkų sąjungą ir sukūrė pirmąsias socialinės ekonomikos teorijas. Kartu su F. Engelsu 1848 m. parašė „Komunistų partijos manifesto“ metmenis – pirmąjį radikalų veikalą, kritikuojantį buržuazinę kapitalistinę visuomenę, kartu ir kreipimąsi į proletariatą.
Tremtis Londone
Kilus kovo revoliucijai, Marksas grįžo į Kelną, bet 1849 m. buvo vėl ištremtas. Jis apsigyveno Londone ir liko ten pat iki mirties. Nuo 1848 m. jis daugiausia laiko skyrė sociologinei visuomenės analizei, nagrinėjo visuomenės ekonomikos raidos dėsnius. Bendradarbiaudamas „New York Tribune“, Marksas rašė politinius komentarus ir kovingus straipsnius. 1864 m. dalyvavo kuriant Tarptautinę darbininkų asociaciją, 1872 m. iširusią. Vėliau nebesiėmė organizacinio darbo. Savo visuomeninėse teorijose teigė, kad būtina norint sukurti humanišką visuomenę.
Mirtis
Po Markso žmonos Jenny von Westphalen mirties 1881 m. gruodį Marksui išsivystė gerklės kataras, paguldęs mąstytoją į ligos patalą paskutiniuosius 15 gyvenimo mėnesių. Vėliau išsivystė bronchitas ir pleuritas, kas ir buvo jo mirties priežastis. Karlas Marksas mirė Londone 1883 m. kovo 14 d. Mirties dieną neturėjo pilietybės. Markso kūnas palaidotas Londone esančiose Haigeito kapinėse kovo 17 d., ateistams ir agnostikams skirtoje teritorijoje, netoli kapo. paskaičiavo, kad Markso laidotuvėse dalyvavo nuo devynių iki vienuolikos asmenų, tačiau naujesnė studija nustatė trylikos dalyvavusiųjų tapatybes - Frydricho Engelso, , , Polo Lafargo, , , Vilhelmo Lybknechto, , , G. Lochner, sero , ir .
Filosofinės idėjos
Karlo Markso filosofijos pagrindinė idėja – valstybė priklauso nuo ekonominių, socialinių santykių. Valstybė neatsirado iš karto, ji sukurta tam tikru periodu, t. y. kada buvo užtikrintas darbo pasidalijimas visuomenėje ir kiekvienas turi teisę įsigyti privačios nuosavybės. Idealiu atveju valstybė turi ginti visų piliečių interesus, tačiau ji teikia prioritetą valdančios klasės poreikiams. Valstybė būtina ir visuomenei skylant į klases. Viena klasė gyvena kitos darbo sąskaita, todėl atsiranda klasinis . Esant klasiniam susipriešinimui valstybė tampa ta jėga, kuri apsaugo valdančiosios klasės prioritetus. Valstybė neleidžia išnykti klasėms. Ji leidžia užtikrinti sąlyginę tvarką, kuri padeda išspręsti visus iškilusius konfliktus. Įstatymai turi skirtingą reikšmę valdančiajai ir engiamai klasėms. Valstybės teisinės formos gina išnaudojimo santykius, todėl ir valstybė yra išnaudojimo įrankis. K. Marksas neigė visuomenines sutartis ir tvirtino, jog valdžia atstovauja išnaudotojų klasei, o jo laikų valstybės prigimtis – prievartinė. Valdžia yra vieša, todėl atitrūkusi nuo tautos. K. Markso teigimu, susiformavusi valstybė išgyvena vergų ir vergvaldžių klases. Vergai – tai engiamoji klasė, bet ji buvo pažangi, nes siekė išsivaduoti. Atsiradus feodalizmui, šie vergai išsikovojo teisių, bet vėliau jie vėl imti engti. Santvarka pakito į buržuaziją, o vėliau į demokratiją. Šioms valstybės formoms pagrindas buvo ekonominės sąlygos ir darbo pasidalijimas. Taigi valstybė yra ta forma, kurioje viešpataujančios klasės įgyvendina savo interesus. K. Marksas ekonominius santykius vadino baze, o valstybės formą – antstatu.
Markso teorija siekė moksliškai pagrįsti tarptautinį darbininkų judėjimą. Marksas buvo vienas pirmų filosofų, atkreipusių visuomenės dėmesį į joje egzistuojančių reiškinių tarpusavio ryšius.[reikalingas šaltinis] Jo dialektinis materializmas bei istorinis materializmas tapo įtakinga šių laikų filosofine srove (marksizmu), kurią labiausiai išplėtojo ir panaudojo revoliucijai Vladimiras Leninas.
Įtaka
Markso filosofijai įtaką darė Hėgelio filosofija, klasikinė Adamo Smito ir Deivido Rikardo , kritika laissez-faire ekonomikos klausimu ir vargingų sąlygų, kuriomis gyvena proletariatas, analizė, Prancūzijos socialistai, ypač Žanas Žakas Ruso, , ir , jaunieji hėgelistai ( ir Bruno Baueris), XVIII a. Prancūzijos materialistai (, ir . Taip pat - Frydricho Engelso atlikta darbininkų klasės analizė, bei klasės terminą aprašiusieji prancūzų liberalūs mąstytojai ir . Taip pat pastebima, kad judėjinė aplinka, kurioje užaugo Marksas, suformavo tiek jo moralinį požiūrį, tiek materialistinę filosofiją.
Savo ruožtu Marksas darė ir tebedaro įtaką daugybei marksizmui prijaučiančių mąstytojų.
Veikalai
- Apie Demokrito natūrfilosofijos ir Epikūro natūrfilosofijos skirtumą
- Filosofijos skurdas (1843 m.)
- Apie ekonomikos kritiką (1859 m.)
- Kapitalas (I – tomas 1867 m., II ir III nebaigtas tomas išleisti Engelso 1885 m. bei 1894 m.)
Literatūra
- (2002). Classical Sociological Theory. Oxford: Wiley-Blackwell. ISBN 978-0-631-21348-2. Suarchyvuota iš originalo 2015-09-12. Nuoroda tikrinta 2015-06-27.
- McLellan, David. Karl Marx: his Life and Thought Harper & Row, 1973 ISBN 978-0-06-012829-6
Šaltiniai
- McLellan 1973, 541 psl.
- 382 psl. Archyvuota kopija 2015-09-09 iš Wayback Machine projekto..
- John Shepperd, 'Who was really at Marx's funeral?', in "Friends of Highgate Cemetery Newsletter ", Balandis (2018), 10–11 psl. https://highgatecemetery.org/uploads/2018-04_Newsletter_final_web.pdf Archyvuota kopija 2020-02-04 iš Wayback Machine projekto.
- Calhoun, 120-123 psl.
- Howard J. Sherman (1995). Reinventing marxism. JHU Press. p. 5. ISBN 978-0-8018-5077-6. Nuoroda tikrinta 2011-03-07.
- Chattopadhyay, Paresh (2016). Marx's Associated Mode of Production: A Critique of Marxism. Springer. pp. 39–41.
- Peter Beilharz (1992). Labour's Utopias: Bolshevism, Fabianism and Social Democracy. CUP Archive. p. 4. ISBN 978-0-415-09680-5. Suarchyvuota iš originalo 2013-06-20. Nuoroda tikrinta 7 March 2011.
- Barry Stewart Clark (1998). Political economy: a comparative approach. ABC-CLIO. pp. 57–59. ISBN 978-0-275-96370-5. Suarchyvuota iš originalo 2013-06-20. Nuoroda tikrinta 7 March 2011.
- T.B. Bottomore (1991). A Dictionary of Marxist thought. Wiley-Blackwell. pp. 108–. ISBN 978-0-631-18082-1. Suarchyvuota iš originalo 2013-06-22. Nuoroda tikrinta 2011-03-05.
- Eagleton, Terry. Why Marx Was Right. Jeilio universiteto leidykla, 2011, 158 psl.
- Seigel, Jerrold Marx's Fate Prinstono universiteto leidykla, 1978, 112–119 psl.
Nuorodos
- kapitalizmoistorija.org, Smulki Karlo Markso biografija Archyvuota kopija 2010-09-13 iš Wayback Machine projekto. (LT).
- Markso gyvenimo apžvalga
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Karlas Marksas, Kas yra Karlas Marksas? Ką reiškia Karlas Marksas?
Sis straipsnis apie istorine asmenybe Apie miesta Rusijoje skaitykite straipsnyje Karlas Marksas vok Karl Heinrich MarxGime 1818 m geguzes 5 d Tryras Prusijos karalysteMire 1883 m kovo 14 d 64 metai Londonas D BritanijaPalaidotas a Londono Haigeito kapineseTautybe vokietisTevai Herselis Marksas Henrieta PresburgSutuoktinis e Jenny von WestphalenVeikla filosofas politikos ekonomistas politikos zurnalistas Issilavinimas Bonos universitetas Jenos universitetas daktaro laipsnis 1841 m Zinomas a uz indelis į dialektika ir klasiu kova darbininko ir istorinis materializmasVikiteka Karl MarxParasas Karlas Marksas vok Karl Heinrich Marx 1818 m geguzes 5 d Tryras Prusijos karalyste 1883 m kovo 14 d Londonas D Britanija vokieciu filosofas sociologas ekonomistas rasytojas politikos zurnalistas ir visuomenes veikejas Jo publikacijos suformavo socialistinio ir komunistinio judejimu pagrinda marksizma Marksas laikomas svarbiausiu ankstyvojo darbininku judejimo mastytoju jo kuryba reiketu vertinti kartu su F Engelso darbais kuris daug prisidejo prie kritikos ir po Karlo Markso mirties publikavo jo paskutinius darbus antra ir trecia Kapitalo dalį BiografijaKarlas Marksas gime Prusijos Karalysteje Tryre Briuckergasse 664 dabar Bruckenstrasse 10 Jo tevas zydu advokatas Herselis HaLevis Marksas ir motina Henrieta Presburg buvo auklejami judaizmo tradicijomis Karlas Marksas Bonoje ir Berlyne studijavo teise filosofija istorija 1835 1841 m 1842 1843 m Marksas tapo vyriausiuoju naujai įsteigto liberalaus Rheinischen Zeitung redaktoriumi kuris leistas neilgai 1843 metais vede Jenny von Westphalen ir emigravo į Paryziu Cia kartu su Arnoldu Ruge leido Deutsch franzosischen Jarhbucher Marksas bendravo su H Heine bei prancuzu socialistais Paryziuje uzsimezge visa gyvenima trukusi draugyste su Frydrichu Engelsu Daugiausiai domejosi socializmu ir nusigreze nuo idealistines vokieciu filosofijos 1841 m apsigyne mokslu daktaro disertacija doktoranturos vadovas 1845 m Prusijos karalystes vyriausybes reikalavimu buvo priverstas palikti Prancuzija ir isvykti į Briuselį Cia įsteige darbininku sajunga ir sukure pirmasias socialines ekonomikos teorijas Kartu su F Engelsu 1848 m parase Komunistu partijos manifesto metmenis pirmajį radikalu veikala kritikuojantį burzuazine kapitalistine visuomene kartu ir kreipimasi į proletariata Tremtis Londone Kilus kovo revoliucijai Marksas grįzo į Kelna bet 1849 m buvo vel istremtas Jis apsigyveno Londone ir liko ten pat iki mirties Nuo 1848 m jis daugiausia laiko skyre sociologinei visuomenes analizei nagrinejo visuomenes ekonomikos raidos desnius Bendradarbiaudamas New York Tribune Marksas rase politinius komentarus ir kovingus straipsnius 1864 m dalyvavo kuriant Tarptautine darbininku asociacija 1872 m isirusia Veliau nebesieme organizacinio darbo Savo visuomeninese teorijose teige kad butina norint sukurti humaniska visuomene Mirtis Po Markso zmonos Jenny von Westphalen mirties 1881 m gruodį Marksui issivyste gerkles kataras paguldes mastytoja į ligos patala paskutiniuosius 15 gyvenimo menesiu Veliau issivyste bronchitas ir pleuritas kas ir buvo jo mirties priezastis Karlas Marksas mire Londone 1883 m kovo 14 d Mirties diena neturejo pilietybes Markso kunas palaidotas Londone esanciose Haigeito kapinese kovo 17 d ateistams ir agnostikams skirtoje teritorijoje netoli kapo paskaiciavo kad Markso laidotuvese dalyvavo nuo devyniu iki vienuolikos asmenu taciau naujesne studija nustate trylikos dalyvavusiuju tapatybes Frydricho Engelso Polo Lafargo Vilhelmo Lybknechto G Lochner sero ir Filosofines idejosKarlo Markso kapas Londone Karlo Markso filosofijos pagrindine ideja valstybe priklauso nuo ekonominiu socialiniu santykiu Valstybe neatsirado is karto ji sukurta tam tikru periodu t y kada buvo uztikrintas darbo pasidalijimas visuomeneje ir kiekvienas turi teise įsigyti privacios nuosavybes Idealiu atveju valstybe turi ginti visu pilieciu interesus taciau ji teikia prioriteta valdancios klases poreikiams Valstybe butina ir visuomenei skylant į klases Viena klase gyvena kitos darbo saskaita todel atsiranda klasinis Esant klasiniam susipriesinimui valstybe tampa ta jega kuri apsaugo valdanciosios klases prioritetus Valstybe neleidzia isnykti klasems Ji leidzia uztikrinti salygine tvarka kuri padeda isspresti visus iskilusius konfliktus Įstatymai turi skirtinga reiksme valdanciajai ir engiamai klasems Valstybes teisines formos gina isnaudojimo santykius todel ir valstybe yra isnaudojimo įrankis K Marksas neige visuomenines sutartis ir tvirtino jog valdzia atstovauja isnaudotoju klasei o jo laiku valstybes prigimtis prievartine Valdzia yra viesa todel atitrukusi nuo tautos K Markso teigimu susiformavusi valstybe isgyvena vergu ir vergvaldziu klases Vergai tai engiamoji klase bet ji buvo pazangi nes sieke issivaduoti Atsiradus feodalizmui sie vergai issikovojo teisiu bet veliau jie vel imti engti Santvarka pakito į burzuazija o veliau į demokratija Sioms valstybes formoms pagrindas buvo ekonomines salygos ir darbo pasidalijimas Taigi valstybe yra ta forma kurioje viespataujancios klases įgyvendina savo interesus K Marksas ekonominius santykius vadino baze o valstybes forma antstatu Markso teorija sieke moksliskai pagrįsti tarptautinį darbininku judejima Marksas buvo vienas pirmu filosofu atkreipusiu visuomenes demesį į joje egzistuojanciu reiskiniu tarpusavio rysius reikalingas saltinis Jo dialektinis materializmas bei istorinis materializmas tapo įtakinga siu laiku filosofine srove marksizmu kuria labiausiai ispletojo ir panaudojo revoliucijai Vladimiras Leninas ĮtakaMarkso filosofijai įtaka dare Hegelio filosofija klasikine Adamo Smito ir Deivido Rikardo kritika laissez faire ekonomikos klausimu ir vargingu salygu kuriomis gyvena proletariatas analize Prancuzijos socialistai ypac Zanas Zakas Ruso ir jaunieji hegelistai ir Bruno Baueris XVIII a Prancuzijos materialistai ir Taip pat Frydricho Engelso atlikta darbininku klases analize bei klases termina aprasiusieji prancuzu liberalus mastytojai ir Taip pat pastebima kad judejine aplinka kurioje uzaugo Marksas suformavo tiek jo moralinį poziurį tiek materialistine filosofija Savo ruoztu Marksas dare ir tebedaro įtaka daugybei marksizmui prijaucianciu mastytoju VeikalaiApie Demokrito naturfilosofijos ir Epikuro naturfilosofijos skirtuma Filosofijos skurdas 1843 m Apie ekonomikos kritika 1859 m Kapitalas I tomas 1867 m II ir III nebaigtas tomas isleisti Engelso 1885 m bei 1894 m Literatura 2002 Classical Sociological Theory Oxford Wiley Blackwell ISBN 978 0 631 21348 2 Suarchyvuota is originalo 2015 09 12 Nuoroda tikrinta 2015 06 27 McLellan David Karl Marx his Life and Thought Harper amp Row 1973 ISBN 978 0 06 012829 6SaltiniaiMcLellan 1973 541 psl 382 psl Archyvuota kopija 2015 09 09 is Wayback Machine projekto John Shepperd Who was really at Marx s funeral in Friends of Highgate Cemetery Newsletter Balandis 2018 10 11 psl https highgatecemetery org uploads 2018 04 Newsletter final web pdf Archyvuota kopija 2020 02 04 is Wayback Machine projekto Calhoun 120 123 psl Howard J Sherman 1995 Reinventing marxism JHU Press p 5 ISBN 978 0 8018 5077 6 Nuoroda tikrinta 2011 03 07 Chattopadhyay Paresh 2016 Marx s Associated Mode of Production A Critique of Marxism Springer pp 39 41 Peter Beilharz 1992 Labour s Utopias Bolshevism Fabianism and Social Democracy CUP Archive p 4 ISBN 978 0 415 09680 5 Suarchyvuota is originalo 2013 06 20 Nuoroda tikrinta 7 March 2011 Barry Stewart Clark 1998 Political economy a comparative approach ABC CLIO pp 57 59 ISBN 978 0 275 96370 5 Suarchyvuota is originalo 2013 06 20 Nuoroda tikrinta 7 March 2011 T B Bottomore 1991 A Dictionary of Marxist thought Wiley Blackwell pp 108 ISBN 978 0 631 18082 1 Suarchyvuota is originalo 2013 06 22 Nuoroda tikrinta 2011 03 05 Eagleton Terry Why Marx Was Right Jeilio universiteto leidykla 2011 158 psl Seigel Jerrold Marx s Fate Prinstono universiteto leidykla 1978 112 119 psl Nuorodoskapitalizmoistorija org Smulki Karlo Markso biografija Archyvuota kopija 2010 09 13 is Wayback Machine projekto LT Markso gyvenimo apzvalga