Krustpilis

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Krustpilis (latv. Krustpils) – Jekabpilio miesto dalis, 1920–1964 m. buvo savarankiškas miestas.

Istorija

Krustpilio regionas buvo apgyvendintas jau I tūkstantmetyje prieš Kristų. Tai rodo arheologiniai kasinėjimai latgalių Ašuotės piliakalnyje (atlikti 1949–1954 m.) ir kitur regione.

Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Krustpilis paminėtas 1237 m., kai Rygos vyskupas netoli Asuotės pastatė pilį (Kreutzburg). Pavadinimą ji gavo dėl kryžiškai suformuotų patalpų.

Krustpilio miestas paminėtas archivyskupo lenų knygoje 1511 m. Bet jau prieš tai šalia pilies buvo gyvenvietė. 1585 m. Lenkijos karalius Steponas Batoras Krustpilį padovanojo N. Korfui ir šios giminės nuosavybe Krustpilis buvo iki 1920 m.

Po ATR padalijimo 1772 m. Krustpilis atiteko Rusijai. Rusų–turkų karo metu (1877–1878 m.). Krustpilyje buvo apgyvendinti turkų belaisviai, iš kurių daugelis liko gyventi pastoviai. Netoli Asuotės piliakalnio yra turkų kapai. 1784 m. Krustpilis gavo miestelio statusą. Krustpilio vystymąsi skatino Rygos – Orlos geležinkelio linijos statyba 1861 m. Po 1904 m., kai atidarė Ventspilio – geležinkelio liniją, miestelio reikšmė padidėjo.

Miesto teisės paskirtos 1920 m. 1924 m. prie miesto prijungta Zylanų stotis ir kaimas. 1932 m. pastatytas cukraus fabrikas. 1935 m. Krustpilyje gyveno 3658 žmonės, iš jų 53 % buvo latviai. 1950–1962 m. rajono centras. 1962 m. prijungtas prie Jekabpilio.