Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
54 52 27 š pl 24 00 01 r ilg 54 8742 š pl 24 0003 r ilg 54 8742 24 0003 Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinė2023 m Ben
Kauno hidroelektrinė
54°52′27″š. pl. 24°00′01″r. ilg. / 54.8742°š. pl. 24.0003°r. ilg.
| Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinė | |
|---|---|
2023 m. | |
| Bendra informacija | |
| Valstybė | Lietuva |
| Būklė | veikianti |
| Upė | Nemunas |
| Statybos pradžia | 1955 m. |
| Pradėjo veikti | 1959 m. |
| Instaliuota galia | 100,8 MW |
| Metinė elektros gamyba | 370 GWh |
| Savininkas | AB „Ignitis gamyba“ |
| Užtvanka | |
| Užtvankos tipas | gelžbetoninė, žemių |
| Slėgio aukštis | 15 m |
| Užtvankos ilgis | 1530 m |
| Šliuzai | nėra |
| Turbinos ir generatoriai | |
| Turbinos tipas | besisukanti-mentinė |
| Turbinų kiekis ir markė | 4 × PL 20-661-VB-500 |
| Turbinų debitas | 4 × 160 m³/s |
| Hidrogeneratorių kiekis ir markė | 4 × VGS 700/100-48 |
| Hidrogeneratorių galia | 4 × 25,2 MW |
Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinė (KHE) – didžiausia atsinaujinančius energijos išteklius naudojanti hidroelektrinė Lietuvoje. Įrengta Kauno miesto rytuose 1959 m. užtvenkus Nemuno upę, dėl ko susiformavo dirbtinis tvenkinys - Kauno marios. Elektrinė pastatyta ties Petrašiūnais ir Pažaisliu, šiek tiek aukščiau .
Istorija
Pirmieji sumanymai
Nemuno vandens išteklius dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą tyrinėjo ir jų panaudojimo problemą sprendė profesoriaus G. Merčingo vadovaujama Vandens energijos tyrimų komisija. Po karo šią problemą daug kartų kėlė profesorius Steponas Kolupaila, inžinierius Jonas Smilgevičius ir kiti, AB „Galybės“ planavo statyti hidroelektrines, tačiau visa tai liko neįgyvendinta.
1929 m. Jonas Smilgevičius parašė Lietuvos vyriausybei dvylikos lapų raštą, kuriame nurodė, kad viena krašto atsilikimo priežasčių – menkas Lietuvos elektrifikavimas. Vienas Lietuvos gyventojas per metus sunaudojęs 5 kWh elektros energijos, o Norvegijoje – 3000 kWh. Išeitis iš šios padėties – panaudoti Lietuvos hidroresursus ir statyti hidroelektrines ant Nemuno ties Petrašiūnais, Prienais ir Nemaniūnais, ant Neries – ties Jonava, turi būti išnaudotos ir mažesnės upės – Minija, Jūra, Šventoji, Dubysa, Šešupė ir kitos. Autorius pateikė ne tik techninius - ekonominius skaičiavimus, bet ir finansinius siūlymus, kaip sukaupti statyboms lėšų, kokie bus gaunami pelnai ir kaip bus grąžinamos skolos. Jo siūlomos hidroelektrinės per metus būtų pagaminusios kiekvienam gyventojui per 300 kWh elektros energijos. Apie Nemuno hidroelektrinę buvo nemažai rašoma to meto periodinėje spaudoje, išleista net atskira knygelė, tačiau Lietuvos energetikoje įsitvirtinęs užsienio kapitalas įvairiais būdais trukdė rimtai svarstyti vietinių energetikų siūlymus.
1934 m. buvo išsamiai svarstomas variantas statyti jėgainę ties , kur vandens paspirtis buvo 8,7 metro. Tokia elektrinė būtų 14,2 MW galingumo ir būtų kainavusi 32 mln. litų.
1943–1944 m., vokiečių okupacijos metais, bandyta grįžti prie Nemuno hidroresursų panaudojimo problemos. Vyriausioji vandenų ir energijos valdyba bandė sudaryti Nemuno energetinio panaudojimo schemą, tačiau tai buvo tik provizorinė schema, besiremianti stambaus (1:100000) mastelio topografine medžiaga.
Projektavimas
Nemuno hidroresursų panaudojimu rimtai susirūpinta po Antrojo pasaulinio karo. 1948–1951 m. ištirti visi Nemuno hidroresursai, sudaryta jų naudojimo schema. TSRS Elektrinių ministerija šį darbą pavedė Sąjunginio projektavimo instituto „Hidroenergoprojekt“ Maskvos skyriui, kuris parengė Nemuno kompleksinio panaudojimo schemą, pagal kurią prie Nemuno buvo numatyta pastatyti 7 hidroelektrines, jų bendra galia turėjo siekti 468 MW. Jos turėjo pagaminti ~2143 GWh elektros energijos kasmet. Visa hidroelektrinių kaskada būtų išnaudojusi 120 m vandens kritimo aukštį. Kauno hidroelektrinė – pirmoji pagal šią schemą statytina elektrinė.
Į būsimosios statybos aikštelę pirmieji atvyko instituto Vakarų ekspedicijos tyrinėtojai: geologai, hidrologai, hidrogeologai, topografai, gręžimo meistrai. Išgręžta daugiau kaip 50 000 metrų gręžinių, padarytos dešimčių kvadratinių kilometrų nuotraukos, šimtus tūkstančių kartų matuotas vandens lygis, skaičiuotas upės debitas. Ekonomistai tyrė rajonus, kuriems bus tiekiama Kauno HE elektros energija, nagrinėjo jų raidos perspektyvą. Inžinieriai elektrikai skaičiavo optimalią hidroagregatų galią, būsimąją energijos gamybą ir t. t.
Elektrinės įrangą projektavo Maskvos ir Leningrado projektavimo institutuose, gamyklų konstruktorių biuruose, specializuotose projektavimo organizacijose, mokslinio tyrimo institutuose, laboratorijose ir bandymų stotyse. Prie projektavimo nemažai prisidėjo Kauno politechnikos institutas, tirdamas laivybos įrenginių hidrauliką ir slenkstinės užtvankos variantą. Įrengimai buvo gaminami Leningrado metalo, Charkovo turbinų, Sverdlovsko hidrogeneratorių gamyklose ir kt.
„Lietprojekto“ projektavimo institutas sudarė Kauno HE gyvenvietės projektą. Rūpintasi ir būsimosios hidroelektrinės architektūra. Kad mašinų salė būtų šviesi, didelei fasado daliai buvo suprojektuoti surenkamojo gelžbetonio rėmai su stiklo blokais.
Statyba
1955 m. lapkričio mėn. prasidėjo pirmieji statybos darbai prasidėjo. Statant elektrinę, reikėjo iškasti 5 mln. m³ grunto, supilti 3,5 mln. m³ žemių. Pastatyta betono gamykla, paklota 252 tūkst. m³ betono ir gelžbetonio.
Svarbiausias statybos baras buvo pagrindinė dauba. Reikėjo iškasti keliolikos metrų gylio daubą, pasiekti amžiais nejudintą, kaip uola kietą priemolį ir ant jo padėti betoninius elektrinės pamatus, kad priemolis, susilydęs su betonu į ištisinę dangą, nepaliktų nė plyšelio vandeniui.
1957 m. spalio 23 d. į pagrindinę daubą paklojamas pirmasis kubinis metras betono.
1959 m. liepos 19 d. buvo pertvenkta senoji Nemuno vaga, ties Pažaisliu išsiliejo Kauno marios. Dešiniajame Nemuno krante šalia elektrinės pastatyta 110 kV atvira skirstykla, mašinų pastate sumontuoti įrengimai. Betoninėje spiralinėje kameroje sumontuotos Charkove pagamintos PL-661-VB-500 tipo turbinos pasisukančiomis mentėmis, o mašinų salėje – Sverdlovsko gamyklos VGS 700/100-48 tipo, 22 500 kW galios generatoriai.
Statant hidroelektrinę, imtasi komplektuoti būsimuosius jos eksploatacininkus. Tačiau paaiškėjo, kad dirbusiųjų hidroelektrinėse tebuvo vienas kitas. Reikėjo priimti neturinčius patirties ir juos apmokyti. Hidroturbinų mašinistus rengė Kamos, o budinčiuosius inžinierius – Narvos hidroelektrinė.
Paleidimas
1959 m. lapkričio 5 d. įjungtas pirmasis (Nr. 4) hidroagregatas, elektros energiją gavo Kaunas, Vilnius, Šiauliai. 1959 m. gruodžio 23 d. paleistas antrasis (Nr. 3) hidroagregatas. 1960 m. vasario 26 d. paleistas trečiasis (Nr. 1) hidroagregatas. 1960 m. balandžio 18 d. paleistas ketvirtasis (Nr. 2), hidroelektrinė pasiekė projektinę 90 MW galią. 1960 m. vasario 8 d. įjungtos beveik visos 110 kV elektros tiekimo linijos – hidroelektrinės energiją gavo Prienai, Marijampolė, Tilžė, Šilutė ir Klaipėda.
Atnaujinimas
2005 m. liepos 7 d. su Švedijos bendrove „ALSTOM Power Sweden AB“ pasirašyta Kauno HE modernizavimo ir atnaujinimo rangos sutartis. Projekto įgyvendinimo pabaiga – 2010 m. Projekto vertė – 125 mln. litų. Hidroelektrinės rekonstrukcijos projekto įgyvendinimui ES iš struktūrinių fondų skyrė 30 mln. litų. Daugiau nei 25 metais pratęstas hidroelektrinės eksploatavimo laikas.
Pavadinimas
2014 m. suteiktas Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinės vardas, teritorijoje buvo atidengta A. Brazausko atminimo lenta.
Vadovai
- 1956 m. – Vladas Stukas
- 1960 m. – Mykolas Mankevičius
- 1992 m. – Juozas Bartlingas
Reikšmė
Išilgai užtvankos nutiestas kelias ir geležinkelis. Hidroelektrinė apsaugo Kauno miestą nuo pavasario potvynių: tvenkinyje lieka ir ištirpsta vidurinio Nemuno ruožo ledai. Žiemą pro turbinas teka šiltesnis vanduo iš gilesnių tvenkinio sluoksnių, todėl paprastai upės ruožas miesto ribose neužšąla, žemiau Kauno nesusidaro ledo kamščiai, dėl kurių anksčiau pakildavo upės vandens lygis. Kauno marios – tai ir Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės žemutinis baseinas, iš kurio vanduo siurbiamas į viršutinį baseiną ir nuleidžiamas į jį atgal, elektrinei veikiant generatoriniu režimu. Iš marių imamas vanduo pramonei, laukų drėkinimui.
Pagrindiniai duomenys
Pastatyta ant Nemuno vagos, aukščiau Kauno miesto, 224 km nuo Nemuno žiočių. Architektas P. Ryžikas, inžinierius D. Chrenovas ir kt. Padarius jėgainės užtvanką, susiformavo Kauno marios, žmonių pamėgta poilsio vieta.
Projektinė galia – 90 MW (4 × 22,5 MW). 1975 m. rekonstravus elektrinę, padidinta iki 100,8 MW (4 × 25,2 MW).
Tiekia elektros energiją į 110 kV įtampos tinklą. Vienai energijos kilovatvalandei pagaminti sunaudojama 22,1 m³ vandens.
Didžiausia – 24,6 m, slėgimo fronto ilgis – apie 1,5 km, vidutinis daugiametis debitas – 259 m³/s, vandens pralaidumas normaliomis sąlygomis – 3030 m³/s. Generatorius suka 4 reaktyvinės turbinos su pasukamomis mentėmis. Pro vieną turbiną prateka iki 190 kub.m/s vandens (dirbant visu pajėgumu), pro visas turbinas prateka 760 m³/s vandens. Vasarą Nemuno debitas sumažėja iki 100 m³/s, todėl Kauno HE negali nuolatos dirbti visu pajėgumu, gaminamos elektros energijos kiekis priklauso nuo upės vandeningumo, metų laiko, o jos visi pajėgumai panaudojami tik maksimalaus elektros energijos naudojimo valandomis.
Užtvenkus Nemuną, susidarė 63,5 km² ploto tvenkinys, vad. Kauno marios. Jame telpa iki 462 mln. m³ vandens. Aukščiausias leidžiamas vandens lygis – 44,7 m, šis vandens pakilimas tęsiasi apie 100 km, iki Balbieriškio. Prie hidroelektrinės turbinų susidaro 20,1 m vandens perkrytis. Vidutinis Kauno marių gylis yra 7,5 m, prie užtvankos siekia 25 metrus.
Elektros gamyba
| Metai | 1959 | 1960 | 1965 | 1970 | 1975 | 1980 | 1985 | 1990 | 1995 | 2000 | 2005 |
| GWh | 7,0 | 343,0 | 326,8 | 402,0 | 361,7 | 448,2 | 382,1 | 363,1 | 357,0 | 339,0 | 363,1 |
2020 m. pagamino ~4% šalyje suvartojamos elektros, arba >20% visos energijos, tuo metu gaminamos šalyje naudojant atsinaujinančius išteklius.
Šaltiniai
- Reikalinga hidroelektros stotis. Lietuvos aidas, Nr. 75 (2042), 1934-04-04.
- Ignitis: Kauno hidroelektrinė švenčia 60-metį
- Kauno hidroelektrinės neliko - atsirado A. Brazausko elektrinė Archyvuota kopija 2015-07-21 iš Wayback Machine projekto.
- Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
- Ignitis: Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinė
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kauno hidroelektrinė, Kas yra Kauno hidroelektrinė? Ką reiškia Kauno hidroelektrinė?
54 52 27 s pl 24 00 01 r ilg 54 8742 s pl 24 0003 r ilg 54 8742 24 0003 Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrine2023 m Bendra informacijaValstybe LietuvaBukle veikiantiUpe NemunasStatybos pradzia 1955 m Pradejo veikti 1959 m Instaliuota galia 100 8 MWMetine elektros gamyba 370 GWhSavininkas AB Ignitis gamyba UztvankaUztvankos tipas gelzbetonine zemiuSlegio aukstis 15 mUztvankos ilgis 1530 mSliuzai neraTurbinos ir generatoriaiTurbinos tipas besisukanti mentineTurbinu kiekis ir marke 4 PL 20 661 VB 500Turbinu debitas 4 160 m sHidrogeneratoriu kiekis ir marke 4 VGS 700 100 48Hidrogeneratoriu galia 4 25 2 MWIs siaures vakaru puses 2006 Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrine KHE didziausia atsinaujinancius energijos isteklius naudojanti hidroelektrine Lietuvoje Įrengta Kauno miesto rytuose 1959 m uztvenkus Nemuno upe del ko susiformavo dirbtinis tvenkinys Kauno marios Elektrine pastatyta ties Petrasiunais ir Pazaisliu siek tiek auksciau IstorijaPirmieji sumanymai Nemuno vandens isteklius dar pries Pirmajį pasaulinį kara tyrinejo ir ju panaudojimo problema sprende profesoriaus G Mercingo vadovaujama Vandens energijos tyrimu komisija Po karo sia problema daug kartu kele profesorius Steponas Kolupaila inzinierius Jonas Smilgevicius ir kiti AB Galybes planavo statyti hidroelektrines taciau visa tai liko neįgyvendinta 1929 m Jonas Smilgevicius parase Lietuvos vyriausybei dvylikos lapu rasta kuriame nurode kad viena krasto atsilikimo priezasciu menkas Lietuvos elektrifikavimas Vienas Lietuvos gyventojas per metus sunaudojes 5 kWh elektros energijos o Norvegijoje 3000 kWh Iseitis is sios padeties panaudoti Lietuvos hidroresursus ir statyti hidroelektrines ant Nemuno ties Petrasiunais Prienais ir Nemaniunais ant Neries ties Jonava turi buti isnaudotos ir mazesnes upes Minija Jura Sventoji Dubysa Sesupe ir kitos Autorius pateike ne tik techninius ekonominius skaiciavimus bet ir finansinius siulymus kaip sukaupti statyboms lesu kokie bus gaunami pelnai ir kaip bus grazinamos skolos Jo siulomos hidroelektrines per metus butu pagaminusios kiekvienam gyventojui per 300 kWh elektros energijos Apie Nemuno hidroelektrine buvo nemazai rasoma to meto periodineje spaudoje isleista net atskira knygele taciau Lietuvos energetikoje įsitvirtines uzsienio kapitalas įvairiais budais trukde rimtai svarstyti vietiniu energetiku siulymus 1934 m buvo issamiai svarstomas variantas statyti jegaine ties kur vandens paspirtis buvo 8 7 metro Tokia elektrine butu 14 2 MW galingumo ir butu kainavusi 32 mln litu 1943 1944 m vokieciu okupacijos metais bandyta grįzti prie Nemuno hidroresursu panaudojimo problemos Vyriausioji vandenu ir energijos valdyba bande sudaryti Nemuno energetinio panaudojimo schema taciau tai buvo tik provizorine schema besiremianti stambaus 1 100000 mastelio topografine medziaga Projektavimas Nemuno hidroresursu panaudojimu rimtai susirupinta po Antrojo pasaulinio karo 1948 1951 m istirti visi Nemuno hidroresursai sudaryta ju naudojimo schema TSRS Elektriniu ministerija sį darba pavede Sajunginio projektavimo instituto Hidroenergoprojekt Maskvos skyriui kuris parenge Nemuno kompleksinio panaudojimo schema pagal kuria prie Nemuno buvo numatyta pastatyti 7 hidroelektrines ju bendra galia turejo siekti 468 MW Jos turejo pagaminti 2143 GWh elektros energijos kasmet Visa hidroelektriniu kaskada butu isnaudojusi 120 m vandens kritimo aukstį Kauno hidroelektrine pirmoji pagal sia schema statytina elektrine Į busimosios statybos aikstele pirmieji atvyko instituto Vakaru ekspedicijos tyrinetojai geologai hidrologai hidrogeologai topografai grezimo meistrai Isgrezta daugiau kaip 50 000 metru greziniu padarytos desimciu kvadratiniu kilometru nuotraukos simtus tukstanciu kartu matuotas vandens lygis skaiciuotas upes debitas Ekonomistai tyre rajonus kuriems bus tiekiama Kauno HE elektros energija nagrinejo ju raidos perspektyva Inzinieriai elektrikai skaiciavo optimalia hidroagregatu galia busimaja energijos gamyba ir t t Elektrines įranga projektavo Maskvos ir Leningrado projektavimo institutuose gamyklu konstruktoriu biuruose specializuotose projektavimo organizacijose mokslinio tyrimo institutuose laboratorijose ir bandymu stotyse Prie projektavimo nemazai prisidejo Kauno politechnikos institutas tirdamas laivybos įrenginiu hidraulika ir slenkstines uztvankos varianta Įrengimai buvo gaminami Leningrado metalo Charkovo turbinu Sverdlovsko hidrogeneratoriu gamyklose ir kt Lietprojekto projektavimo institutas sudare Kauno HE gyvenvietes projekta Rupintasi ir busimosios hidroelektrines architektura Kad masinu sale butu sviesi didelei fasado daliai buvo suprojektuoti surenkamojo gelzbetonio remai su stiklo blokais Statyba Kauno mariu uzlieti kaimaiAtminimo kryzius mariu uzlietiems kaimams atminti Vaisvydavoje 1955 m lapkricio men prasidejo pirmieji statybos darbai prasidejo Statant elektrine reikejo iskasti 5 mln m grunto supilti 3 5 mln m zemiu Pastatyta betono gamykla paklota 252 tukst m betono ir gelzbetonio Svarbiausias statybos baras buvo pagrindine dauba Reikejo iskasti keliolikos metru gylio dauba pasiekti amziais nejudinta kaip uola kieta priemolį ir ant jo padeti betoninius elektrines pamatus kad priemolis susilydes su betonu į istisine danga nepaliktu ne plyselio vandeniui 1957 m spalio 23 d į pagrindine dauba paklojamas pirmasis kubinis metras betono 1959 m liepos 19 d buvo pertvenkta senoji Nemuno vaga ties Pazaisliu issiliejo Kauno marios Desiniajame Nemuno krante salia elektrines pastatyta 110 kV atvira skirstykla masinu pastate sumontuoti įrengimai Betonineje spiralineje kameroje sumontuotos Charkove pagamintos PL 661 VB 500 tipo turbinos pasisukanciomis mentemis o masinu saleje Sverdlovsko gamyklos VGS 700 100 48 tipo 22 500 kW galios generatoriai Statant hidroelektrine imtasi komplektuoti busimuosius jos eksploatacininkus Taciau paaiskejo kad dirbusiuju hidroelektrinese tebuvo vienas kitas Reikejo priimti neturincius patirties ir juos apmokyti Hidroturbinu masinistus renge Kamos o budinciuosius inzinierius Narvos hidroelektrine Paleidimas 1959 m lapkricio 5 d įjungtas pirmasis Nr 4 hidroagregatas elektros energija gavo Kaunas Vilnius Siauliai 1959 m gruodzio 23 d paleistas antrasis Nr 3 hidroagregatas 1960 m vasario 26 d paleistas treciasis Nr 1 hidroagregatas 1960 m balandzio 18 d paleistas ketvirtasis Nr 2 hidroelektrine pasieke projektine 90 MW galia 1960 m vasario 8 d įjungtos beveik visos 110 kV elektros tiekimo linijos hidroelektrines energija gavo Prienai Marijampole Tilze Silute ir Klaipeda Atnaujinimas 2005 m liepos 7 d su Svedijos bendrove ALSTOM Power Sweden AB pasirasyta Kauno HE modernizavimo ir atnaujinimo rangos sutartis Projekto įgyvendinimo pabaiga 2010 m Projekto verte 125 mln litu Hidroelektrines rekonstrukcijos projekto įgyvendinimui ES is strukturiniu fondu skyre 30 mln litu Daugiau nei 25 metais pratestas hidroelektrines eksploatavimo laikas Pavadinimas 2014 m suteiktas Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrines vardas teritorijoje buvo atidengta A Brazausko atminimo lenta Vadovai1956 m Vladas Stukas 1960 m Mykolas Mankevicius 1992 m Juozas BartlingasReiksmeĮrenginiai ant tilto 2007 m Isilgai uztvankos nutiestas kelias ir gelezinkelis Hidroelektrine apsaugo Kauno miesta nuo pavasario potvyniu tvenkinyje lieka ir istirpsta vidurinio Nemuno ruozo ledai Ziema pro turbinas teka siltesnis vanduo is gilesniu tvenkinio sluoksniu todel paprastai upes ruozas miesto ribose neuzsala zemiau Kauno nesusidaro ledo kamsciai del kuriu anksciau pakildavo upes vandens lygis Kauno marios tai ir Kruonio hidroakumuliacines elektrines zemutinis baseinas is kurio vanduo siurbiamas į virsutinį baseina ir nuleidziamas į jį atgal elektrinei veikiant generatoriniu rezimu Is mariu imamas vanduo pramonei lauku drekinimui Pagrindiniai duomenysPastatyta ant Nemuno vagos auksciau Kauno miesto 224 km nuo Nemuno ziociu Architektas P Ryzikas inzinierius D Chrenovas ir kt Padarius jegaines uztvanka susiformavo Kauno marios zmoniu pamegta poilsio vieta Projektine galia 90 MW 4 22 5 MW 1975 m rekonstravus elektrine padidinta iki 100 8 MW 4 25 2 MW Tiekia elektros energija į 110 kV įtampos tinkla Vienai energijos kilovatvalandei pagaminti sunaudojama 22 1 m vandens Didziausia 24 6 m slegimo fronto ilgis apie 1 5 km vidutinis daugiametis debitas 259 m s vandens pralaidumas normaliomis salygomis 3030 m s Generatorius suka 4 reaktyvines turbinos su pasukamomis mentemis Pro viena turbina prateka iki 190 kub m s vandens dirbant visu pajegumu pro visas turbinas prateka 760 m s vandens Vasara Nemuno debitas sumazeja iki 100 m s todel Kauno HE negali nuolatos dirbti visu pajegumu gaminamos elektros energijos kiekis priklauso nuo upes vandeningumo metu laiko o jos visi pajegumai panaudojami tik maksimalaus elektros energijos naudojimo valandomis Uztvenkus Nemuna susidare 63 5 km ploto tvenkinys vad Kauno marios Jame telpa iki 462 mln m vandens Auksciausias leidziamas vandens lygis 44 7 m sis vandens pakilimas tesiasi apie 100 km iki Balbieriskio Prie hidroelektrines turbinu susidaro 20 1 m vandens perkrytis Vidutinis Kauno mariu gylis yra 7 5 m prie uztvankos siekia 25 metrus Elektros gamyba Gigavatvalandes per metus Metai 1959 1960 1965 1970 1975 1980 1985 1990 1995 2000 2005GWh 7 0 343 0 326 8 402 0 361 7 448 2 382 1 363 1 357 0 339 0 363 1 2020 m pagamino 4 salyje suvartojamos elektros arba gt 20 visos energijos tuo metu gaminamos salyje naudojant atsinaujinancius isteklius SaltiniaiReikalinga hidroelektros stotis Lietuvos aidas Nr 75 2042 1934 04 04 Ignitis Kauno hidroelektrine svencia 60 metį Kauno hidroelektrines neliko atsirado A Brazausko elektrine Archyvuota kopija 2015 07 21 is Wayback Machine projekto Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrine Visuotine lietuviu enciklopedija T IX Juocevicius Khiva Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2006 Ignitis Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrine